Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Ieškovė 2017 m. vasario 22 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) su ieškiniu, juo prašė nutraukti 2000 m. birželio 12 d. Negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (toliau – nuomos sutartis), sudarytą su atsakovu, ir įpareigoti atsakovą per šešis mėnesius perduoti ieškovei negyvenamąsias patalpas. Ieškovė nurodė, kad šalys 2000 m. birželio 12 d sudarė nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovui buvo išnuomotas 40,30 kv. m. bendrojo ploto pastatas – pirtis (toliau – ginčo patalpos). Nuomos terminas nustatytas nuo 2000 m. birželio 12 d., bet ne ilgiau kaip iki negyvenamųjų patalpų įtraukimo į privatizavimo programą. Ieškovė nurodė, jog 2016 m. spalio 7 d. raštu Nr. S1-750 (1.15) kreipėsi į atsakovą, siūlydama geranoriškai nutraukti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kadangi pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ (toliau – Tvarkymo planas) 9.2.3.7. punktą, Gintaro įlankos pietinėje dalyje turi būti įrengtas Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų ir administracinis centras. Nurodė, jog planuojama, kad šį centrą sudarys apie 1 300 kv. m dydžio pastatų kompleksas. Pagal Tvarkymo plano 9.2.3.6. punktą būtina parengti Gintaro įlankos ir jos aplinkos detaliojo plano koncepciją pagal saugomos vietovės – istorinio draustinio – kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano reikalavimus. Ieškovė nurodė, jog 2012 m. rugsėjo 21 d. Neringos savivaldybės tarybos nutarimu Nr. T-164 buvo patvirtintas Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrasis planas (Bendrasis planas), pagal kurį Gintaro įlankos teritorija patenka į 23 zoną, t. y. konservacinio prioriteto zoną, kurios prioritetinis naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorija; naudojimo turinys – administracinių pastatų, gintaro gavybos muziejaus bei valstybės įstaigų pastatų statyba; lankytojų centro ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, muziejinės ekspozicijos sklypai.Ieškovė pažymėjo, jog žemės sklypas, esantis Gintaro įlankoje, kuriame yra ginčo patalpos su atsakovui nuomos teise perduotomis negyvenamosiomis patalpomis, patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, todėl jam taikytini teisės aktai, nustatantys Kuršių nerijos nacionalinio parko, kaip saugomos teritorijos, režimą. Ieškovė taip pat nurodė, jog Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad veiklą valstybiniuose rezervatuose, valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose organizuoja valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijos – biudžetinės įstaigos. Jos atsako už kraštovaizdžio kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugą, organizuoja nuolatinę jų priežiūrą ir tvarkymą, skatina pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, pagal kompetenciją kontroliuoja, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla teritorijoje atitiktų nustatytą saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo tvarką, turi kitas direkcijos nuostatų nustatytas teises ir pareigas.Ieškovė nurodė, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 (pakeistas 2009 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1369), 16 punkte įtvirtinta, kad Direkcija atsako už saugomų kraštovaizdžio kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugą, organizuoja ir koordinuoja jų nuolatinę priežiūrą ir tvarkymą, skatina pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių ir kultūros paveldo naudojimą, pagal kompetenciją kontroliuoja, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla Nacionaliniame parke atitiktų nustatytąjį Nacionalinio parko apsaugos ir naudojimo režimą, turi kitų teisės aktuose nustatytų teisių ir pareigų. Direkcijos funkcijos ir tikslai išsamiai detalizuoti jos nuostatuose, pagal kuriuos Direkcija, atlikdama savo funkcijas, be kita ko, pagal kompetenciją įgyvendina Tvarkymo plano sprendinius (Nuostatų 10.5. punktas), organizuoja, koordinuoja ir / ar vykdo Nacionalinio parko kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugą, teritorijos ir jos dalių apsaugą, organizuoja Nacionalinio parko informacinės sistemos, gamtos ir kultūros paveldo vertybių ekspozicijų, pažintinių takų, trasų, poilsio vietų bei kitos rekreacinės infrastruktūros įrengimą, tvarkymą, priežiūrą arba juos įrengia (Nuostatų 10.8. punktas), nustatyta tvarka dalyvauja teritorijų planavimo dokumentų ir statinių projektų rengimo bei derinimo procese bei pagal kompetenciją vykdo planavimo organizatoriaus (užsakovo) funkcijas, kai rengiami detaliojo ir specialiojo planavimo dokumentai ar statinių projektai, susiję su Kuršių nerijos nacionalinio parko bei Direkcijai priskirtų saugomų teritorijų apsauga ir tvarkymu (Nuostatų 10.12., 10.13. punktai). Ieškovė nurodė, jog vadovaudamasi anksčiau paminėtais teisės aktais, mano, kad veikdama pagal savo kompetenciją ir įgyvendindama įstatymų ir norminių teisės aktų jai nustatytus tikslus bei vykdydama paskirtas funkcijas, siekdama užtikrinti viešo intereso įgyvendinimą, vadovaudamasi Tvarkymo plano bei Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano nuostatomis, pagrįstai pasiūlė atsakovui nutraukti nuomos sutartį, kadangi fizinio asmens ar jų grupės interesai negali būti kliūtis viešojo intereso ar visuomenės poreikių patenkinimui.Ieškovė pažymėjo, jog atsakovas pažeidė nuomos sutarties 5.1. punktą naudoti negyvenamąsias patalpas tik pagal tiesioginę jų paskirtį, griežtai laikytis šios paskirties patalpoms keliamų reikalavimų – atsakovas naudoja jam išnuomotas patalpas ne pagal paskirtį, t. y. negyvenamosios paskirties patalpos atsakovo naudojamos gyventi. Ieškovė mano, kad atsakovui nevykdant nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, turi teisę nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu nuomininkas naudojasi turtu ne pagal sutartį ar turto paskirtį.Priešieškiniu atsakovas prašė pripažinti, kad ginčo patalpos atitinka gyvenamosioms patalpoms keliamus reikalavimus, o 2000 m. birželio 12 d. su ieškove sudaryta šių patalpų nuomos sutartis yra gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis.Atsakovas nurodė, jog nuomos sutartimi suteiktos pirties patalpos buvo apleistos, avarinės būklės, netinkamos gyventi, o jų plotas buvo per mažas atsakovo šeimai, su ieškove susitarė, kad savo sąskaita atliks patalpų kapitalinį remontą, patalpos bus perduotos privatizavimui ir atsakovui bus suteikta galimybė jas įsigyti lengvatinėmis sąlygomis. Atsakovas nurodė, jog 1999 metais suremontavo patalpas, įrengė inžinerinius tinklus, sutvarkė stogą, pakeitė duris, langus, atliko kitus vidaus remonto darbus, dėl kurių patalpos atitinka visus gyvenamosios patalpoms keliamus reikalavimus, tapo tinkamos gyventi. Nurodė, jog patalpose nuo nuomos sutarties sudarymo iki šiol su šeima nuolat gyvena, daugiau kaip 17 metų besitęsiantys nuomos santykiai sukūrė pagrįstus lūkesčius, kad teisėtai gyvenant ginčo patalpose tarp šalių susiklostė gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai.Atsakovas nurodė, jog kelis kartus kreipėsi į ieškovę, prašydamas įvertinti atliktus darbus, juos įteisinti bei imtis veiksmų dėl patalpų paskirties pakeitimo, papildyti nuomos sutartį dėl patalpų paskirties pakeitimo ir kt., tačiau ieškovė šių prašymų netenkino.