- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-12-23
- Bylos Nr.
- ATP-1358-594/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-06915-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs T. D. (toliau – pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarimo T. D. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 3 d. nutarimu T. D. nubaudė pagal ATPK 127 str. 2 d. - 200 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. - 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirta galutinė nuobauda - 3000 bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams už tai, kad ji 2014 m. liepos 16 d., apie 7.50 val., (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę „Honda Civic“, v. n. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, t.y. lenkdama, nedavė kelio ta pačia eismo juosta važiavusiai transporto priemonei – troleibusui „Skoda 14 TR“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir su ja susidūrė. Įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Įvykus eismo įvykiui nesustojo ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 106; 231.1 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėja T. D. prašo iš dalies panaikinti 2014 m. lapkričio 3 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą, administracinės teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, sumažinti baudą paskirtą pagal ATPK 127 str. 2 d.. Skunde pareiškėja teigia, kad ji apie tai, jog padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą suprato tik tada, kai grįžusi namo apžiūrėjo savo automobilį ir pamačiusi, jog šis yra apgadintas, pati nuvyko į policiją bei pranešė apie įvykį. Pareiškėja nesutinka, kad padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, tai yra tyčinį pasišalinimą iš įvykio vietos. Skunde, remdamasi teismų praktika, nurodo, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Skunde teigiama, kad pareiškėja tik nežymiai apgadino transporto priemonę, o iš jos paaiškinimų matyti, kad ji galėjo ir nepajausti padaryto eismo įvykio ar negirdėti paties kontakto sukelto triukšmo dėl verkiančios dukros automobilyje, intensyvaus eismo, atliekamų kelio remonto darbų. Be to, pareiškėja nurodo, kad grįžusi namo tik pastebėjusi transporto priemonės apgadinimus suprato, kad padarė eismo įvykį ir skubiai kreipėsi į policiją, prieš policijai su ja susisiekiant. Skunde pareiškėja teigia, kad jos veiksmuose nėra tiesioginės tyčios. Nurodo, kad vertinant ATPK 127 str. 2 d. padarytą pažeidimą, taikytinos lengvinančios aplinkybės numatytos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.. Be to, pareiškėjos teigimu, turėtų būti įvertinta ir tai, kad pareiškėja ėmėsi priemonių siekiant informuoti apie padarytą pažeidimą policiją, kad augina neįgalią dukrą, eismo įvykio metu transporto priemonės apgadintos nežymiai. Skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui neatsižvelgus į pareiškėjos nurodytus motyvus ir argumentus dėl administracinės teisės pažeidimo sudėties nebuvimo ir nusprendus, kad pareiškėjos veiksmuose buvo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, pareiškėja prašo, apeliacinės instancijos teismo, vadovaujantis ATPK 30¹ str. netaikyti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą, kadangi apeliantei inkriminuoti pažeidimai kvalifikuoti teisingai, pagrįsti objektyvia bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis T. D. skundas tenkinamas iš dalies.
Ginčo dėl T. D. kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d., numatytą pažeidimą nėra ir aukštesnysis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Aukštesnysis teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Pareiškėjos T. D. apeliaciniame skunde pagrinde keliamas kaltės klausimas dėl pažeidimo numatyto ATPK 130 str. 1 d. padarymo ir nuobaudos individualizavimo pagal ATPK 127 str. 2 d..
ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.
Pirmosios instancijos teismas spendė, jog automobiliams padaryti apgadinimai buvo nemaži ir akivaizdūs, jie padaryti dėl T. D. kaltės, jog ji suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą transporto priemonę ir tikslingai pasišalino iš įvykio vietos. Aukštesnysis teismas nesutinka su tokia apylinkės teismo išvada. Nagrinėjamoje byloje esančiose automobilių nuotraukose (b. l. 9-11), eismo įvykio schemoje (b. l. 5) užfiksuoti automobilių apgadinimai nėra žymūs, automobilių dalys nėra stipriai įlenktos ar sudaužytos, nubrauktas tik dažų sluoksnis. Pareiškėja neneigia, kad važiuodama galėjo kliudyti kitą automobilį, bet to nepajuto ir nesuprato, kadangi automobilyje verkė jos neįgali sunkiai serganti dukra, kuri rėkė, eismas buvo intensyvus ir buvo atliekami kelio remonto darbai. Sprendžiant tyčios klausimą, taip pat atsižvelgtina ir į pareiškėjos elgesį po eismo įvykio. Nors ji nepajuto ir nepastebėjo vairuojamo automobilio kontakto su troleibusu ir nuvažiavo, tačiau grįžusi namo apžiūrėjo savo automobilį ir pamačiusi jog jis yra apgadintas, pati atvyko į policiją. Pažymėtina, jog sąmoningai šalintis iš įvykio vietos pareiškėjai nebuvo jokio tikslo – jos automobilis buvo draustas, duomenų, kad ji buvo įvykio metu neblaivi – nėra. Nors pirmosios instancijos teismas ir rėmėsi teismo posėdžio metu duotais liudytojo V. P. parodymais, jog vairuodamas troleibusą išgirdo didelį garsą bei pajuto braukimą, iš kurio suprato, kad automobilis kliudė troleibusą, tačiau įvertinus bylos medžiagą, šie duomenys neginčijamai neįrodo, kad ir T. D. turėjo pajausti ir pajautė susidūrimą, juolab, kad iš bylos aplinkybių galima teigti, jog automobilių kontakto būta ne smūginio, o slystančio pobūdžio.
Aptartos aplinkybės paneigia T. D. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., subjektyvinę pusę – tyčinį pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, todėl, nesant objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėja suprato, jog ji apgadino kitą automobilį ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, nesiaiškinusi įvykio aplinkybių, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) aukštesnysis teismas sprendžia, kad T. D. veikoje nepagrįstai nustatyta ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis, ji nepagrįstai nubausta už šį pažeidimą (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkinamas, nutarimo dalis, kurioje T. D. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. ir taikant ATPK 33 str. paskirta nuobauda subendrinta su nuobauda, paskirta pagal ATPK 127 str. 2 d., naikinama.
Už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. padarymą, vairuotojams gali būti skiriama bauda nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių, t.y. numatytos dvi alternatyvios sankcijos asmenims, turintiems teisę vairuoti.
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad T. D. skirta administracinė nuobauda už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. – 200 litų bauda nėra per griežta, ji atitinka jos padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas skundžiamu nutarimu motyvavo, kodėl už šį pažeidimą skiria būtent tokio dydžio baudą, su tokiais pirmos instancijos teismo motyvais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, todėl jų nekartoja. Pažymėtina, kad nors anksčiau pagal ATPK 127 str. 2 d. paskirta nuobauda pažeidimo padarymo metu negaliojo, tačiau tai pažeidėją apibūdina labiau neigiamai, kaip nepakankamai atidų ir rūpestingą kelių eismo dalyvį. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas skirdamas nuobaudą atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nors tiesiogiai nutarime nenurodė, skyrė baudą, o ne teisės vairuoti atėmimą.
Nurodytos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas nuobaudos paskyrimo klausimą už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir šioje dalyje priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
T. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarimo dalį, kuria T. D. pagal ATPK 130 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str. nubausta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, dalyje dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nutraukti.
Panaikinti nutarimo dalį, kuria vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, nuobaudos subendrintos ir skirta galutinė subendrinta nuobauda - 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Nutarimo dalį, kuria T. D. pripažinta kalta padariusi ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą ir nubausta 200 Lt bauda, palikti nepakeistą
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.