Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės ir Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Jugnė“, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Kredo“ ir atsakovų S. J. , S. T. , S. N. , I. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-2676-104/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Jugnė“ ieškinį atsakovams S. J. , S. T. , S. N. ir I. S. dėl sumokėto avanso grąžinimo ir atsakovų S. T. , S. J. , S. N. ir I. S. priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei ,,Jugnė“, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Kredo“, dėl sumokėto avanso į netesybas įskaitymo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

1. Kaip matyti iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2004 m. spalio 5 d. rašto, nagrinėjamu atveju atsakovų gautos pajamos traktuojamos kaip ne individualios veiklos turto pardavimo pajamos ir apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčio tarifu. GPMĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatant pajamų mokesčio iš A klasės pajamų apskaičiavimo, išskaičiavimo ir sumokėjimo tvarką, įtvirtinta, jog nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį. Taigi nors prievolė mokėti nustatyto dydžio GPM priklauso gyventojui (GPMĮ 3 str.), tačiau, atsižvelgiant į gyventojo gaunamų pajamų klasę, GPMĮ įtvirtinta speciali GPM mokėjimo tvarka. Tokiais atvejais už GPM apskaičiavimą, išskaičiavimą ir sumokėjimą į biudžetą atsakingi GPMĮ nurodyti subjektai. Remiantis GPMĮ įtvirtinta jau minėta imperatyvia GPM mokėjimo tvarka, UAB „Kredo“ privalėjo už šiuos fizinius asmenis taip pat apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą GPM. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog visa 3 294 117,65 Lt (2800000,00 Lt + 494117,65 Lt) dydžio pinigų suma - ieškinio reikalavimas - yra susijusi su avanso sumokėjimu atsakovams. Dėl šios priežasties, apelianto nuomone, teismas nurodė nepagrįstą argumentą jog atsakovams tiesiogiai negavus 494 117,65 Lt dydžio sumos nėra pagrindo reikalauti ją grąžinti. Akcentuotina, jog juridinis asmuo nėra ir negali būti laikomas atsakingu už tai, kad įstatymų leidėjas fiziniams asmenims yra numatęs prievolę mokėti GPM. Nagrinėjamu atveju susiklosto tokia nepateisinama ir netoleruotina, neatitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų situacija.

Apeliaciniu skundu atsakovai S. J. , S. T. , S. N. ir I. S. prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo tokius argumentus:

Sprendžiant kaltės klausimą šioje byloje labai svarbu nustatyti, dėl ko šalys susitarė, ko tikėjosi iš preliminariosios žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties, ko negavo ir ar tai pakankamas pagrindas teigti, kad sutarties šalis padarė esminį sutarties pažeidimą, dėl ko nukentėjusioji šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties (CK 6.217 str.). Ieškinyje nurodoma, kad pagal preliminarią sutartį šalys įsipareigojo sudaryti ir pasirašyti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį už preliminariojoje sutartyje aptartą kainą. Taigi tokia formuluotė suteikia pakankamą pagrindą teigti, kad pirkėjo tikslas buvo įsigyti du vienas šalia kito esančius bendro 1,90 ha ploto žemės sklypus už tam tikrą kainą, kuri sumokama nustatyta tvarka. Tai esminės sutarties sąlygos - aptartas konkretus objektas ir jo kaina. Visos kitos sutarties sąlygos, numatytos sutarties 6 punkte vertintinos kaip papildomos. 2009 m. balandžio 21 d. pranešimu atsakovai informavo ieškovą, kad prisiimtų įsipareigojimų apimtis nesikeičia, pirkėjas gaus tai, dėl ko buvo susitarta už sutartyje aptartą kainą. Tiek šio pareiškimo turinys, tiek jo priedas, J. S. ir J. Š. pareiškimas, aiškiai patvirtina ir įrodo, kad atsakovai pilnai įvykdė savo įsipareigojimus - ieškovas gauna viską, ko ir tikėjosi, pasirašydamas preliminariąją žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas neįrodė, kad jis negavo to, ko tikėjosi gauti preliminaria pirkimo-pardavimo sutartimi. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė taip pat nesugebėjo paaiškinti ir atsakyti, ko pirkėjas negauna. Tokiu būdu laikytina, kad pagrindinė sutartis nepasirašyta dėl ieškovo kaltės. Iš byloje esančių dokumentų, ieškovo norai ar poreikiai akivaizdžiai pasikeitė - pastarajam buvo reikalingas tik vienas, 1,04 ha sklypas, ką įrodo jo siųsti pasiūlymai atsakovams. Į 2009 m. balandžio 21 d. pranešimą ieškovas sureagavo tik 2009 m. birželio 4 d. - praleidęs 30 dienų terminą pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, t. y. neinformavęs, kad jo manymu pardavėjas pažeidė sutartį, praleido sutartyje nustatytą terminą ir tuo pažeidė prievolę, todėl bet kokie vėlesni jo pareiškimai yra nepagrįsti ir atmestini - kai kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu (CK 6.64 str. 3 d.). Ieškovas pažeidė preliminariojoje sutartyje nustatytus terminus, todėl atsakovai negali būti laikomi pažeidusiais prievolę. Teismas, aiškindamas sutartį pažodžiui, netinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl ko nepagrįstai konstatavo, kad atsakovų reikalavimas sumokėtą avansą įskaityti į netesybas jų naudai nepagrįstas nei sutartimi, nei įstatymu. Sutartis yra paruošta pirkėjo (ieškovo), verslininko, aktyviai užsiimančio nekilnojamojo turto prekyba, todėl turi būti aiškinama atsakovų naudai. Dėl to ginčo tarp šalių nekilo, ieškovas šios faktinės aplinkybės neneigė. Pagal sutartį atsakovams buvo sumokėtas 2 800 000 Lt avansas, o sutarties 5 punkte numatyta, kad jei pirkimo-pardavimo sutartis nepasirašoma dėl pardavėjų kaltės, jie privalo grąžinti visa, ką yra gavę pagal sutartį ir dar sumokėti 2 800 000 Lt netesybas. Atsakovai tokią sutarties sąlygą suprato kaip abiem kryptimis veikiančią, t. y., kad ne tik jie turės sumokėti netesybas, jei sutartis nesudaryta dėl jų kaltės, bet ir sklypo pirkėjas turės sumokėti tokio paties dydžio netesybas, jei bus jo kaltė ir būtent sandorio užtikrinimui mokamas netesybų dydį atitinkantis avansas. Nuo pardavėjo nepriklausė nei nuosavybės teisių atkūrimo proceso eiga, nei jo metu atliekami formalumai - tai viešojo administravimo institucijų vykdoma valstybės joms pavesta funkcija. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Nustačius tokią sankciją, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas. Sutarties sąlygų visuma, pinigų mokėjimo faktas, sumokėtos sumos ir numatytų netesybų dydžių visiškas sutapimas leidžia pagrįstai teigti, kad šalys buvo susitarę dėl netesybų, ši sutarties sąlyga veikia abiem kryptim, todėl iš ieškovo atsakovų naudai priteistinos netesybos avanso sumoje. CK 6.101 straipsnio 5 dalis nustato, kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. Preliminarią sutartį su UAB „Kredo“ atsakovai sudarė įvertinę jos galimybes ir būdami tikri, kad minėta įmonė yra moki ir pajėgi įvykdyti savo įsipareigojimus, todėl žemės sklypų pirkėjo pakeitimas kitu - UAB „Jugnė“ - turi esminės reikšmės ir sutartis dėl teisių ir pareigų perleidimo negalėjo būti sudaryta be atsakovų sutikimo. Atsakovai niekada ir jokiomis aplinkybėmis nebūtų sudarę sutarties su UAB „Jugnė“, nes pastaroji yra neseniai įsikūrusi įmonė, jos įstatinis kapitalas 10 000 Lt, kai UAB „Kredo“ nuo nepriklausomybės pradžios egzistuojanti, nekilnojamojo turto prekybos srityje besispecializuojanti įmonė, turinti 6 020 000 Lt įstatinį kapitalą. Taigi atsakovams nėra tas pats, kam parduoti žemės sklypus, todėl 2009 m. birželio 25 d. sandoris dėl teisių perleidimo laikytinas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.80 str. 1 d.). Teismas iš atsakovų priteisė 36 000 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai, o tai akivaizdžiai prieštarauja procesinės teisės normoms. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad bendras žyminio mokesčio dydis negali viršyti 30 000 Lt. Ieškovas pateikė ieškinį 3 294 117,65 Lt sumai, atsakovai pateikė priešieškinį 2 800 000 Lt sumai. Ieškovas sumokėjo 30 000 Lt žyminį mokestį, o iš atsakovų valstybės naudai už priešieškinį su mažesne suma priteisiama 36 000 Lt. Toks sprendimas akivaizdžiai neteisingas ir neteisėtas, todėl keistinas dalyje. Ieškovas ieškinį pareiškė 3 294 117,65 Lt sumai, teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 2 800 000 Lt. Patenkinta 85 procentai ieškovo reikalavimų, todėl nesuprantama, kodėl pirmos instancijos teismas išlaidų nepaskirstė proporcingai tenkintai daliai. Ieškovas sumokėjo 30 000 Lt žyminį mokestį, todėl jo naudai galėjo būti priteista tik 25 500 Lt žyminio mokesčio. Analogiškai ir su atstovavimo išlaidomis. Teismas ieškovo naudai priteisė nepagrįstai dideles atstovavimo išlaidas, kadangi ieškovo atstovas atliko visą eilę visiškai nereikalingų ir bylai nebūtinų darbų, kurių atsakovai neturi ir neprivalo apmokėti. Įvertinus sutektų paslaugų išklotinę akivaizdu, kad atmetus visus nurodytus suteiktų teisinių paslaugų dubliavimus ir imitavimus, ieškovas suskaičiavo 4 150,30 Lt su PVM, priskaičiuotų nepagrįstai, todėl atstovavimo išlaidos turėtų būti sumažintos.

Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB ,,Kredo“ prašo panaikinti teismo sprendimą dalyje, kuria atmestas trečiojo asmens prašymas atlyginti 1 730,30 Lt bylinėjimosi išlaidas ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti. Teismo argumentas, jog bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos UAB „Kredo“ naudai vien dėl to, jog ši bendrovė įstojo į bylą savo iniciatyva, apelianto įsitikinimu, laikytinas nepagrįstu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti bylinėjimosi išlaidas. Nei CPK, nei teismų praktikoje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybė nėra siejama su trečiojo asmens įstojimo į civilinį procesą būdu.

Atsiliepimu į ieškovo UAB ,,Jugnė“ apeliacinį skundą atsakovai S. J. , S. T. , S. N. ir I. S. prašo jo netenkinti. Taip pat prašo išreikalauti iš ieškovo 2009 m. birželio 25 d. tarp UAB ,,Kredo“ ir UAB ,,Jugnė“ sudarytą sutartį. Nurodo, kad atsakovai GMP galėtų susigrąžinti tik tuo atveju, jei jį grąžintų VMI, taigi jie tampa priklausomi nuo VMI valios. Be to, pinigai gauti už turtą, už kurį atkuriamos nuosavybės teisės, nėra Gyventoju pajamų mokesčio objektu pagal Gyventojų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą bei atkurtas santaupas pagal Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymą (GPMĮ 2 str. 14 d. 2 p.).

Atsiliepimu į ieškovo UAB ,,Jugnė“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB ,,Kredo“, sutikdamas su visais apeliacinio skundo argumentais, prašo jį tenkinti.

Atsiliepimu į atsakovų S. J. , S. T. , S. N. , I. S. apeliacinį skundą ieškovas UAB ,,Jugnė“ ir trečiasis asmuo UAB ,,Kredo“ prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad preliminarioje sutartyje atsakovai aiškiai patvirtino, jog jokie kiti tretieji asmeny neturi ir/ar ateityje neturės jokių teisių ar pretenzijų į ginčo žemės sklypus, todėl atsiradus bendrasavininkiams J. S. ir J. Š. pagrįstai nustatyta, kad atsakovai pažeidė preliminarią sutartį. Atsakovai, sudarydami sutartį, buvo atstovaujami advokato, todėl laikytina, kad jiems sutarties turinys buvo atskleistas. Atkreiptinas dėmesys, kad iki ieškinio pareiškimo, atsakovai nebuvo išreiškę nesutikimo dėl žemės sklypų įgijėjo pasikeitimo.

Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovas UAB ,,Jugnė“ prašo šį apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad trečiasis asmuo buvo įtrauktas į bylą ieškovo pusėje, todėl yra pagrindas jam atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl prievolės, kildinamos iš preliminariosios sutarties, įvykdymo.

Nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Kredo“ ir atsakovai S. J. , S. T. bei jau miręs P. N. (kurio įpėdiniai yra atsakovai S. N. ir I. S. ) 2004 m. lapkričio 12 d. sudarė preliminarią sutartį, kuria įsipareigojo ateityje sudaryti atsakovų žemės sklypų, esančių Rygos ir Justiniškių gatvių sankryžoje, Vilniaus mieste, pirkimo-pardavimo sutartį, ne vėliau kaip per 30 dienų po to, kai Vilniaus apskrities viršininko administracija priims sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus. Vykdydamas sutartį, UAB „Kredo“ mokėjimų pavedimais 2004 m. ir 2005 m. sumokėjo atsakovams avansą – S. J. 930 000 Lt, S. T. 935 000 Lt, P. N. 935 000 Lt, kuris, šalių susitarimu, turėjo būti įskaičiuotas į žemės sklypų pirkimo-pardavimo kainą. Atsakovams nuosavybės teisės į žemės sklypus buvo atkurtos 2009 m. balandžio 16 d., įregistruotos VĮ Registrų centre 2009 m. balandžio 28 d. 2009 m. balandžio 21 d. atsakovai informavo pirkėją UAB „Kredo“ apie galimybę įvykdyti preliminarios sutarties sąlygas, ir kartu nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo eigoje atsirado bendraturčiai J. (J.) S. ir J. Š. , kurie parduos ginčo sklypą tomis pačiomis sąlygomis.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sutartyje nustatytu terminu pagrindinė žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, nes po nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimo žemės sklypų bendraturčiais tapo dar du asmenys – J. S. ir J. Š. , kurie nebuvo preliminariosios sutarties šalimis, o UAB „Kredo“ pirkti sklypus iš jų nepageidavo.

Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tokios savo išvados nepagrindė ir netyrė sutarties sudarymo aplinkybių, nesiaiškino kokiu tikslu buvo sudaryta preliminari sutartis, t. y. ar UAB ,,Kredo“ tikslas buvo įsigyti ginčo sklypus ir įsigyti juos už konkrečia kainą, ar įsigyti iš konkrečių asmenų. Apeliantas (ieškovas) teigė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių - po nuosavybės teisių atkūrimo į žemę atsiradusių dviejų naujų bendraturčių (pardavėjų), tačiau teismas neįtraukė į bylą šių asmenų (J. S. ir J. Š. ), jų neapklausė ir neišsiaiškino pozicijos dėl jų 2009 m. balandžio 15 d. pareiškimo turinio (1 t., 26 b. l.) ar jame nurodyta 1 441 110 Lt suma patenka į preliminarioje sutartyje nustatytą 5 175 000 Lt bendrą sklypų kainą, ar tai papildoma jų reikalaujama suma (1 t., 9 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės svarbios nustatant tikruosius šalių ketinimus, tikrąsias pagrindinės sutarties nesudarymo priežastis, sandorio šalių bendradarbiavimą, sąžiningumą, kaltę ir pan. (CK 6.162, 6.163, 6.189, 6.193-6.200 str.).

Iš ginčo sutarties penkto punkto nuostatų matyti, kad preliminariosios sutarties šalys buvo susitarusios atlyginti viena kitai nuostolius tuo atveju, kai viena iš šalių nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, o jeigu pagrindinė sutartis nepasirašoma dėl pardavėjų kaltės, tai jie privalo grąžinti viską ką yra gavę šia sutartimi ir dar sumokėti 2 800 000 Lt netesybų. Ieškovas nereikalauja netesybų, tačiau prašo priteisti atsakovams sumokėtą avansą ir pradinio pirkėjo už atsakovus sumokėtą gyventojų pajamų mokesčio sumą (toliau-GPM). Pirmosios instancijos teismas pastarojo ieškovo reikalavimo netenkino, nurodydamas, kad pinigai, gauti už turtą į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, neapmokestinamos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pagrindu. Apeliantas (ieškovas) su tokia teismo išvada nesutinka. Teisėjų kolegija nustatė, kad teismas ieškovo prašymo priteisti GPM, šio reikalavimo pagrįstumo iš esmės netyrė, jo nepagrindė nei teisinėmis, nei faktinėmis aplinkybėmis, nesiaiškino GMP tikslų, jo sumokėjimo bei grąžinimo tvarkos. Byloje esantys dokumentai įrodo, kad pradinis pirkėjas –trečiasis asmuo UAB ,,Kredo“, sumokėjęs atsakovams avansą, sumokėjo už juos GPM. Teismas nesiaiškino ar atsakovai deklaravo gautą avansą ir ketino susigrąžinti sumokėtą GPM, ar jis buvo atsakovams sugrąžintas, nereikalavo šias aplinkybes patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų (CPK 178, 185 str.). Be to, šiam ginčui reikšminga ar ieškovas įgijęs teisę reikalauti GPM. Tai akcentuoja ir apeliantai (atsakovai). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas šį reikalavimą kildina iš 2009 m. birželio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Kredo“, kuria pastarasis pardavė ieškovui visas turtines ir neturtines teises, kylančias iš 2004 m. lapkričio 12 d. sudarytos su atsakovais preliminariosios sutarties (1 t., 13 b. l.), tačiau į bylą pateiktame minėtos sutarties išraše nėra duomenų apie teisės į sumokėto GPM pardavimą, o pirmosios instancijos teismas šio sandorio turinio netyrė, nesiaiškino šia sutartimi perduoto objekto. Apeliantai (atsakovai) vertina šį sandorį kaip niekinį, prieštaraujantį CK 6.101 straipsnio 5 dalies ir 1.80 straipsnio 1dalies nuostatoms, nes, jų įsitikinimu, kreditoriaus asmuo jiems, skolininkams, turi esminės reikšmės, nes pasikeitus pirkėjui jie niekada nebūtų pardavę ginčo žemės ieškovui, kuris nėra finansiškai pajėgus mokėti sutartą kainą.

Prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia, jei šalys per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro (CK 6. 165 str. 5 d.). Atsakovai ir trečiasis asmuo preliminaria sutartimi buvo nustatę pagrindinės sutarties sudarymo terminą – 30 dienų nuo Vilniaus apskrities viršininko sprendimo priėmimo. Toks buvo priimtas 2009 m. balandžio 16 d., todėl pagrindinės sutartis turėjo būti sudaryta iki 2009 m. gegužės 16 d. (vėliausiai iki gegužės 18 d., atsižvelgiant į nedarbo dienas), todėl teismo teiginys, kad pagrindė sutarties sudarymo terminas gegužės 21 d. – nepagrįstas. Kaip minėta, ieškovas ir trečiasis asmuo sudarė turtinių ir neturtinių teisių pardavimo sutartį 2009 m. birželio 25 d., t. y. pasibaigus terminui sudaryti pagrindinę sutartį, todėl yra svarbu nustatyti, kokį turtą (žemės sklypus, avansą, nuostolius, kylančius iš sutarties ar kt.) ir turtines teises perleido trečiasis asmuo, nes turtas sutartyje nekonkretizuotas. Byloje nėra visos sutarties, o iš sutarties ištraukų nėra galimybių nuspręsti apie tikrąją šio sandorio esmę. Teismas visų šių reikšmingų bylai faktinių aplinkybių nesiaiškino.

Dėl nurodytų priežasčių kolegija sprendžia, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias procesines taisykles, sutarčių sudarymą, vykdymą bei sutarčių aiškinimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Dėl tirtinų faktinių aplinkybių, jų apimties, J. S. ir J. Š. įtraukim o į bylą, reikalautinų papildomų įrodymų bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos (bylos) nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais, todėl šioje instancijoje priimtu sprendimu būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją.

Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ir priteisimu, teisėjų kolegija nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.