- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-14
- Bylos Nr.
- 1A-762-318-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-00704-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Viktoras Dovidaitis
- Nuteistasis
- L. A.
- Advokatai
- Vidmantas Omilevičius
- Kategorijos
Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-762-318/2011 Teisėja Aldona Tumelionytė Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00704-2011-2 Procesinio sprendimo kategorija:
2011 m. liepos 14 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. A. skundą dėl Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo L. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-04-28 iki 2011-05-05.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. A. nuteistas už tai, kad 2011 m. balandžio 28 d. apie 19.45 val. viešoje vietoje - Vilniuje, Geležinkelio gatvėje, 23-čio maršruto autobuso stotelėje – iš nukentėjusiosios E. M. striukės kišenės, t.y. asmens darbužių, pagrobė 50 Lt vertės pinginę su joje buvusiais 40 Lt ir pasišalino, tuo padarydamas E. M. 90 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis L. A. prašo Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nuosprendį pakeisti: sušvelninti paskirtą bausmę ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Tvirtina, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, kad jis nusikaltimą įvykdė spontaniškai, davė parodymus, netrukdė tyrimui, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis nukentėjusiosios atsiprašė, žala nepadaryta, todėl už padarytą nusikaltimą paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Be to teismas nepagrįstai pripažino jį itin pavojingu recidyvistu (LR BK 27 str. 1 d.).
Teismo posėdyje nuteistasis L. A. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašė nuteistojo L. A. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. A. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Apylinkės teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai nuteistojo L. A. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., nes pastarasis viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių. Tai jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuojanti pagal minėtą baudžiamąjį įstatymą aplinkybė. Taigi kolegijai nekyla abejonių dėl apelianto nusikalstamų veiksmų teisinio vertinimo, todėl teismas pasisako dėl jam pagal BK 178 str. 2 d. paskirtos bausmės rūšies ir trukmės.
Skirdamas nuteistajam L. A. bausmę, apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę. L. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jų, kolegijos manymu, ir nėra.
Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė.
Faktiniai bylos duomenys tvirtina, jog L. A. šį nusikaltimą padarė jau turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą (b.l. 75-78). Taigi apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis yra recidyvistas, ir pagrįstai parinko baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad pavojingu recidyvistu (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 2 d.) jis skundžiamu nuosprendžiu nebuvo pripažintas.
Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, L. A. prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, reali turtinė žala jo veiksmais nukentėjusiajai padaryta nebuvo, nes pagrobta piniginė ir pinigai jai gražinti. Kita vertus, L. A. praeityje daug kartų teistas, tame tarpe už nusikaltimus nuosavybei, eilę kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, alkoholinių gėrimų, narkotinių medžiagų be gydytojo paskyrimo vartojimą (b.l. 79-83), niekur nedirbo (b.l. 84). Esant šių aplinkybių visumai, apylinkės teismo nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri yra žymiai mažesnė už baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nustatytą šios bausmės vidurkį, tikrai nėra per griežta. Ta aplinkybės, kad padarytas nusikaltimas nebuvo iš anksto suplanuotas nesudaro pagrindo dar labiau paskirtą bausmę švelninti.
Esant šioms aplinkybėms, keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl L. A. apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo L. A. apeliacinį skundą atmesti.