- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-14
- Bylos Nr.
- T-81-993/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10331-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Nuteistasis
- V. P.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus (toliau – probacijos tarnyba) teikimą dėl V. P. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu V. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta subendrinta bausmė – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; tęsti darbą arba būti užsiregistravus užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitytas V. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. balandžio 4 d. 13.10 val. iki 2021 m. balandžio 6 d. 10.50 val. – 2 paros, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienomis. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² ir 73 straipsniais V. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje – per šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2021 m. gruodžio 30 d. gautas probacijos tarnybos teikimas V. P. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į areštą. Teikime nurodyta, kad V. P. į probacijos tarnybos registrą įtrauktas nuo 2021 m. liepos 7 d. 2021 m. liepos 13 d. jis raštu supažindintas su laisvės apribojimo bausmės tvarka ir sąlygomis, teisėmis ir pareigomis, atsakomybe už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą bei teisės pažeidimų padarymą bausmės vykdymo laikotarpiu. V. P. yra pensinio amžiaus. Sodros duomenimis nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 8 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu nedirba ir nėra registruotas Užimtumo tarnyboje. Smurtinį elgesį keičiančioje programoje dalyvauja. Laisvės apribojimo laikotarpiu duomenų apie pradėtus ikiteisminius tyrimus nebuvo gauta. V. P. neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl jas nuolat keičia neinformavęs Probacijos tarnybos ir nevydo teismo paskirto įpareigojimo – būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, šį įpareigojimą pažeidė tris kartus: 2021 m. liepos 13 d. apie 03.00 val. naktinio patikrinimo metu buvo nerastas namuose. Paaiškinime nurodė, kad nuvyko pas dukrą ir liko ten miegoti, kadangi buvo vėlu. Nuteistasis buvo įspėtas dėl probacijos sąlygų nevykdymo; 2021 m. rugpjūčio 30 d. 23.38 val. naktinio patikrinimo metu buvo nerastas namuose. Pasiaiškinime nurodė, jog pakeitė gyvenamąją vietą neinformavęs probacijos tarnybos, asmuo įspėtas, išaiškintos įpareigojimų nevykdymo teisinės pasekmės; 2021 m. gruodžio 10 d. 00.12 val., naktinio patikrinimo metu trečią kartą buvo nerastas namuose. Pasiaiškindamas V. P. nurodė, kad pakeitė gyvenamąją vietą neinformavęs probacijos tarnybos. Atsižvelgdami į tai, kad nuteistasis sistemingai pažeidinėja probacijos sąlygas, vadovaudamiesi BK 48 straipsnio 8 dalimi, siūlo V. P. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į areštą.
Teismo posėdžio metu probacijos tarnybos atstovė teikimą palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti ir papildė, kad nuteistasis buvo nerastas namuose, kitų probacijos sąlygų pažeidimų nebuvo nustatyta.
Prokurorė siūlė teikimą tenkinti.
Nuteistasis V. P. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datą ir laiką nuteistasis žinojo, telefonu informavo, kad į teismo posėdį neatvyks, nes dirba, prašė teikimą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas netenkintinas
Pagal BK 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Tačiau pabrėžtina, kad, nustatant ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, negalima apsiriboti formaliu įstatymo taikymu. Šiuo atveju, būtina nustatyti, ar jis tai daro sąmoningai ir piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys.
Be to pažymėtina, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos BK 48 straipsnis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2263), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 461-48 straipsniai (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2264), kuriuose nustatytas laisvės apribojimo bausmės skyrimas, jos vykdymas ir atlikimo sąlygos, taip pat naujos redakcijos Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2266). Šių teisės aktų nuostatų pakeitimais įstatymų leidėjas siekė, jog visų pirma turėtų būti svarstomas klausimas dėl nuteistajam, vengiančiam atlikti laisvės apribojimo bausmę, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių arba auklėjamojo poveikio priemonių keitimo, skiriami papildomi draudimai ir įpareigojimai, intensyvi priežiūra. Tuo tarpu tik kaip galutinė priemonė turėtų būti svarstomas klausimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu. Įstatymų leidėjo nuomone, asmens neizoliuojant nuo visuomenės, būtų efektyviau plėtojamas su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) taikymas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, optimizuojamas baudžiamosios atsakomybės formų vykdymas ir siekiama veiksmingos nuteistojo socialinės reabilitacijos, o taip pat mažinamas nuteistųjų nusikalstamų veikų recidyvas (Aiškinamasis raštas dėl Baudžiamojo kodekso <...> 48, <...> straipsnių pakeitimo įstatymo, Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo, <...> Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 pakeitimo įstatymo, <...> projektų).
Taigi įvertinus pačią teisės normos (t. y. BK 48 straipsnio 8 dalies) konstrukciją, tiek paminėtą aiškinamąjį raštą yra akivaizdi įstatymo leidėjo valia, kad nuteistam asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, pirmiausiai turi būti sprendžiama dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų skyrimo, ar intensyvios priežiūros skyrimo. Bausmės rūšies keitimas galimas tik jei teismas spręstų, jog aukščiau minėtos papildomos priemonės ir draudimai yra neefektyvūs bei nepritaikomi ir nustatytas nuteistojo piktybiškumas. Ir visų pirmiausiai, vykdydami probaciją tą turi įvertinti šios tarnybos specialistai, prieš kreipdamiesi su teikimu dėl bausmės keitimo.
Byloje nustatyta, kad Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius vykdo nuteistojo priežiūrą nuo 2021 m. liepos 3 d. V. P. 2021 m. liepos 13 d. buvo raštu supažindintas su bausmės ir intensyvios priežiūros atlikimo tvarka ir sąlygomis, atsakomybe už bausmės nevykdymą. Probacijos laikotarpiu V. P. iš viso tris kartus buvo nerastas namuose, dėl ko buvo tris kartus įspėtas.
Taigi, nors nuteistasis V. P. ir ne visai tinkamai vykdo jam paskirtos intensyvios priežiūros sąlygas, tačiau dėl padarytų pažeidimų jis pateikia paaiškinimus, nuteistasis bendradarbiauja su probacijos tarnyba. V. P. atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, probacijos laikotarpiu jis nepadarė naujų administracinių nusižengimų. Probuojamasis teismui telefonu nurodė, kad turi darbą. Nuteistojo elgesys dėl jam paskirtų įpareigojimų nevykdymo sudaro formalų pagrindą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu, tačiau teismo įsitikinimu, įvertinus dabartinį teisinį reguliavimą, tai, jog nuteistasis bendradarbiauja su probacijos tarnyba, turi darbą, nedaro kitų pažeidimų, probacijos sąlygų pažeidimo atvejai nėra itin šiurkštūs, atsižvelgiant į tai, kad bausmės vykdymo pabaiga yra 2022 m. liepos 3 d., laikytina, kad jis nėra tiek pavojingas visuomenei, jog šiuo metu būtina nuteistajam pakeisti laisvės apribojimo bausmę į areštą ir tokiu būdu izoliuoti jį nuo visuomenės, o jo veiksmus vertinti kaip vengimą atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę, ir kad tik tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bei įgyvendintas teisingumo principas.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šiuo metu pagrindo laisvės apribojimo bausmę pakeisti į areštą nėra, todėl teikimas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,
nutaria:
Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimo dėl V. P. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą, netenkinti.
Asmens bylą Nr. (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.