Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-03-13 · Administracinė byla Nr. eI3-2302-362/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-03-13
Bylos Nr.
eI3-2302-362/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03883-2024-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arvydas Martinavičius
Pareiškėjas
J. J.
Atsakovas
Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-2302-362/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03883-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 22.7; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 13 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Arvydas Martinavičius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl tarnybinio patikrinimo išvados dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja J. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2024 m. birželio 18 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 5-IS-85 2 punkto dalį, kurioje nurodyta, kad tikslinga pareiškėją įspėti griežtai laikytis darbo drausmę reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir 5 punkto dalį, kurioje nurodyta, kad tarnybinio patikrinimo išvadą perduoti PD prie VRM Žmogiškųjų išteklių valdybos Personalo administravimo skyriui pridėti prie J. J. tarnybos bylos, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodė, kad 2024 m. gegužės 17 d. jos atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir baigtas 2024 m. birželio 18 d., priimant tarnybinio patikrinimo išvadą Nr.5-IS-85. Tarnybinio patikrinimo išvados 2 punkte yra nurodyta: „Pripažinti, kad PD prie VRM IV KPASI vyriausioji tyrėja J. J., būdama statutine pareigūne ir žinodama, kokio elgesio varianto iš jos reikalauja atitinkamos teisės normos, 2024 m. balandžio 19 d. kasmetinių atostogų metu vairuodama Tauragės aps. VPK priklausantį tarnybinį automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė Taisyklių 20 punkto nuostatų, tačiau, atsižvelgus į nustatytų aplinkybių visumą, tikslinga minėtą darbuotoją įspėti griežtai laikytis darbo drausmę reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir jos tamybinėn atsakomybėn netraukti“, o 5 punkte nurodyta „Tarnybinio patikrinimo išvadą perduoti PD prie VRM Žmogiškųjų išteklių valdybos Personalo administravimo skyriui pridėti prie J. J. ir L. B. tarnybos bylų“. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas yra mažareikšmis ir tarnybinė nuobauda neskiriama. Tačiau tarnybinio patikrinimo išvados 2 punkte nurodyta, kad tikslinga minėtą darbuotoją (J. J.) įspėti griežtai laikytis darbo drausmę reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Kadangi tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas yra mažareikšmis ir tarnybinė nuobauda neskiriama, jos vadovas įsakymo nepriėmė ir tarnybinės nuobaudos neskyrė. Esant tokioms aplinkybėms, tarnybinio patikrinimo išvados 2 punkto dalis, kur nurodyta, kad „tikslinga minėtą darbuotoją (J. J.) įspėti griežtai laikytis darbo drausmę reglamentuojančių teisės aktų nuostatų“ yra nepagrįsta, kadangi įspėjimą pareiškė ne vadovas, paskyręs pareiškėją į tarnybą. Vadovaujantis Statuto ir Aprašo nuostatomis, tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas ar komisija skirti tarnybinę nuobaudą neturi teisės, vadinasi, toks įspėjimas yra nepagrįstas.

Tarnybinio patikrinimo akto punkto dalis, kurioje nurodyta, kad tarnybinio patikrinimo išvada pridedama prie pareiškėjos tarnybos bylos, yra neteisėta. Aprašo 33 punkte nurodyta, kad duomenys apie Aprašo 27 punkte priimtus sprendimus įrašomi į pareigūno tarnybos bylą, kaupiami ir pateikiami Valstybės tarnautojų registrui Valstybės tarnautojų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Valstybės tarnautojų registro nuostatų patvirtinimo“ nustatyta tvarka ir Vidaus reikalų pareigūnų registrui, Vidaus reikalų pareigūnų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1426 „Dėl Vidaus reikalų pareigūnų registro įsteigimo ir vidaus reikalų pareigūnų registro nuostatų patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Pareiškėjos vadovas, turintis teisę skirti nuobaudą, Aprašo 27 punkte numatyta tvarka jokio įsakymo pareiškėjos atžvilgiu nepriėmė ir tarnybinės nuobaudos nepaskyrė, todėl tarnybinio patikrinimo išvados 5 punkto dalis yra neteisėta ir tarnybinio patikrinimo išvada prie pareiškėjos tarnybos bylos pridėta yra nepagrįstai.

Atsiliepimas

Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Tarnybinis patikrinimas pradėtas ir atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-02-12 įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintu „Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu“ (toliau – Aprašas). Skundžiama Išvada surašyta atlikus išsamų tarnybinį patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad J. J., būdama statutine pareigūne ir žinodama, kokio elgesio varianto iš jos reikalauja atitinkamos teisės normos, 2024 m. balandžio 19 d. kasmetinių atostogų metu vairuodama Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį tarnybinį automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 5-V-66 „Dėl tipinių policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tipinių policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo taisyklių 20 punkto nuostatų, kur numatyta, kad policijos įstaigų darbuotojai skirtomis policijos įstaigų transporto priemonėmis naudojasi tik tarnybinėms funkcijoms vykdyti. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, nuspręsta siūlyti Pareiškėjos tarnybinėn atsakomybėn netraukti, o įspėti griežtai laikytis darbo drausmę reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.

Sprendžiant klausimą dėl tarnybinės nuobaudos, už padarytą tarnybinį nusižengimą, skyrimo vertinami visi tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys. Konkrečiu atveju nustatyta, kad padarytas mažareikšmis tarnybinis nusižengimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 40 str. 1 d. nuostatomis, J. J. tarnybinėn atsakomybėn buvo siūloma netraukti. Tačiau atsižvelgiant į Aprašo 2 punkte įtvirtintus pagrindinius tikslus – siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos, nuspręsta siūlyti atkreipti pareigūnės dėmesį į nustatytus trūkumus, pažymint, kad ateityje pasikartojus analogiškiems tarnybinės veiklos trūkumams, bus principingai sprendžiamas jos tarnybinės atsakomybės klausimas. Pagal Aprašo 25 punktą vadovas, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo tarnybinio patikrinimo medžiagos bei išvados gavimo, turi jas įvertinti ir priimti vieną iš šių sprendimų: patvirtinti išvadą ir išspręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn bei įgyvendinti kitas būtinas prevencines priemones; (25.1 p.) arba grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą papildomam tarnybiniam patikrinimui, jeigu nepasibaigę Aprašo 23 punkte nustatyti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai (25.2 p.). Priešingai nei teigiama skunde, Išvadoje nurodytos aplinkybės, pateikti siūlymai buvo įvertinti ir priimtas sprendimas – Išvada patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojo S. T., veikiančio pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro, turinčio teisę priimti pareiškėją į darbą, jam suteiktus įgaliojimus (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023-12-29 įsakymas Nr. 5-V-1036, 1.2.27 punktas). Patvirtinus Išvadą nuspręsta, kad J. J. padarė išvadoje nurodytą teisės aktų pažeidimą, tačiau tarnybinė nuobauda neskirta – įspėta griežtai laikytis teisės aktų reikalavimų.

Remiantis Statuto 13 straipsnio 2 dalimi, pareigūno tarnybos byla sudaroma asmenį paskyrus į pareigas ir jam prisiekus. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-01-15 įsakymu Nr. 1V-55 patvirtintas „Vidaus tarnybos sistemos pareigūno tarnybos bylos aprašas” (toliau – Tarnybos bylos aprašas), kuris nustato reikalavimus, kuriuos turi atitikti vidaus tarnybos sistemos pareigūno tarnybos byla. Kaip matyti iš Tarnybos bylos aprašo nuostatų, tarnybos bylos informaciją sudaro dokumentai, susiję su pareigūno tarnybos eiga, dėl ko skundžiama Išvada pridėta prie pareiškėjos popierinės tarnybos bylos. Taip pat, vadovaujantis Policijos personalo posistemio nuostatais, patvirtintais Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021-03-08 įsakymu Nr. 5-V-193, kuriais siekiama užtikrinti efektyvų policijos įstaigų personalo valdymą, kaupti ir tvarkyti teisės aktuose numatytus darbuotojus apibūdinančius duomenis vidaus administravimo tikslams, skundžiamoje Išvadoje nurodyti duomenys apie atliktą tarnybinį patikrinimą, jo rezultatus įvesti Policijos personalo posistemyje, prie J. J., kaip darbuotojos, duomenų.

Tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad padarytas mažareikšmis tarnybinis nusižengimas, pareiškėjai tarnybinė nuobauda neskirta, nustatyta, kad drausmės ir tarnybinių nusižengimų prevencijos tikslai gali būti pasiekiami taikant kitas prevencinio poveikio priemones. Skundžiama Išvada patvirtinta įgaliojimus turinčio asmens. Teisės aktų nustatyta tvarka Išvada pridėta prie pareigūnės popierinės bylos, atitinkama informacija įvestą į policijos įstaigos Personalo posistemę.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos J. J. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ginčas byloje kilo dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2024 m. birželio 18 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 5-IS-85 2 punkto dalies, kuria nurodyta, kad tikslinga pareiškėją įspėti griežtai laikytis darbo drausmę reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir 5 punkto dalies, kurioje nurodyta, kad tarnybinio patikrinimo išvadą perduoti PD prie VRM Žmogiškųjų išteklių valdybos Personalo administravimo skyriui pridėti prie J. J. tarnybos bylos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – PD prie VRM) Imuniteto valdyboje buvo gautas PD prie VRM Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. A. 2024 m. gegužės 16 d. tarnybinis pranešimas Nr. 5-PR2-4717 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad PD prie VRM Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyriuje 2024 m. gegužės 6 d. buvo gautas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės apskr. VPK) Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkės M. K. 2024 m. gegužės 2 d. tarnybinis pranešimas Nr. 85-PR2-868 „Dėl registruoto pranešimo ROIK 0124000258858“, kuris susijęs su valstybės tarnyba. M. K. tarnybiniu pranešimu informavo, kad 2024 m. gegužės 2 d., apie 20 val. 16 min. Tauragės aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriuje buvo gautas anoniminis pranešimas ROIK 0124000258858, kuriame nurodyta, kad nori informuoti apie Tauragės aps. VPK dirbančios PD prie VRM Imuniteto valdybos pareigūnės J. J. savivaliavimą. Atlikus tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad J. J. 2024 m. balandžio 19 d. į Vilniuje vykusias dvidešimt devintojo policijos krepšinio turnyro Lietuvos policijos generalinio komisaro taurei laimėti finalines varžybas Tauragės aps. VPK tarnybiniu automobiliu „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su Tauragės aps. VPK darbuotojomis L. B. bei J. B., vyko atostogų metu, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareigūnė minėtu atveju būtų pažeidusi darbo tvarką ir tarnybinę drausmę. Tačiau faktiniais duomenimis nustatyta, kad J. J. tą dieną nebūdama tarnyboje ir nevykdydama savo tarnybinių funkcijų, vairavo Tauragės aps. VPK priklausantį automobilį „Nissan Qashqai“, kuris buvo skirtas Tauragės aps. VPK Komunikacijos poskyrio vyriausiajai specialistei L. B. tarnybinėms funkcijos vykdyti. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, kurios patvirtino pareigūnės J. J. tarnybinio automobilio vairavimo faktą ne tarnybos metu, yra pagrindas teigti, kad pareigūnė J. J. elgėsi neatsakingai, savo poelgiu tinkamai neįvertino dėl to galėjusių kilti neigiamų pasekmių ir nesilaikė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 5-V-66 „Dėl tipinių policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tipinių policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 20 punkto nuostatų. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo subjektu laikytinas – PD prie VRM IV KPAS vyriausioji tyrėja J. J.. Tarnybinio nusižengimo objektu pripažintina Taisyklių nuostatos, kurių reikalavimų privalėjo tinkamai laikytis statutinis pareigūnas. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė vyriausiosios tyrėjos J. J. atžvilgiu pasireiškė tuo, kad žinodama kokio elgesio iš jos reikalauja atitinkami teisės aktai, sąmoningai jų nuostatų nesilaikė, (būdama atostogose ir nevykdydama tarnybinių funkcijų, vairavo tarnybinį automobilį). Aptariamu atveju, tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškė kaip sąmoningas teisės aktų nesilaikymas. Nagrinėjamoje situacijoje pareigūnė turėjo galimybę veikti kaip to reikalauja teisės aktai ir neturėjo priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kitaip, nei reikalauja galiojantys įstatymai. Kitaip tariant policijos pareigūnė žinodama kokio elgesio modelio iš jos reikalauja teisės aktai, šio elgesio nesilaikė. Taip pat nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju jokių neigiamų pasekmių nekilo, manytina, kad nagrinėjamu atveju buvo padarytas mažareikšmis tarnybinis nusižengimas. Todėl, vadovaujantis Statuto 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, J. J. tarnybinėn atsakomybėn netrauktina. Siūloma (2 punktu) pripažinti, kad PD prie VRM IV KPAS vyriausioji tyrėja J. J., būdama statutine pareigūne ir žinodama, kokio elgesio varianto iš jos reikalauja atitinkamos teisės normos, 2024 m. balandžio 19 d. kasmetinių atostogų metu vairuodama Tauragės aps. VPK priklausantį tarnybinį automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė Taisyklių 20 punkto nuostatų, tačiau, atsižvelgus į nustatytų aplinkybių visumą, tikslinga minėtą darbuotoją įspėti griežtai laikytis darbo drausmę reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir jos tarnybinėn atsakomybėn netraukti; (5 punktu) Tarnybinio patikrinimo išvadą perduoti PD prie VRM Žmogiškųjų išteklių valdybos Personalo administravimo skyriui pridėti prie vyriausiosios tyrėjos J. J. ir L. B. tarnybos bylų. Tarnybinio patikrinimo išvadą 2024 m. birželio 18 d. patvirtino Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas S. T..

Bylos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) (redakcija, galiojusi nuo 2024-01-01 iki 2024-07-01), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintas „Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 patvirtintas „Vidaus tarnybos sistemos pareigūno tarnybos bylos aprašas” (toliau – Tarnybos bylos aprašas).

Statuto 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas – Statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūno kaltės. Statuto 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlikdami pareigas teisės aktų reikalavimus pažeidę pareigūnai, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Pareigūnai už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn netraukiami.

Vadovaujantis Aprašo 24 punktu, tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau – išvada), kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Aprašo 9.1 punkte numatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei ją atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis. Pagal Aprašo 25 punktą, vadovas, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo tarnybinio patikrinimo medžiagos bei išvados gavimo, turi jas įvertinti ir priimti vieną iš šių sprendimų: patvirtinti išvadą ir išspręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn ir įgyvendinti kitas būtinas prevencines priemones (25.1. papunktis); grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą papildomam tarnybiniam patikrinimui, jeigu nepasibaigę Tvarkos aprašo 23 punkte nustatyti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai (25.2. papunktis).

Byloje ginčo dėl to, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, kurį atsakovas pripažino mažareikšmiu, nėra. Atsižvelgiant į tai, kad tarnybinis pažeidimas pripažintas mažareikšmiu, vadovaujantis Statuto 40 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja nebuvo patraukta tarnybinėn atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas 2024 m. birželio 18 d. patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą. Pažymėtina kad Išvadoje buvo siūlymas pareiškėjos tarnybinėn atsakomybėn netraukti, t. y. pritarus tokiam siūlymui joks kitas administracinis sprendimas nepriimamas, tokios išvados patvirtinimas reiškia sprendimą siūlymams pritarti. Byloje pateiktas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. gruodžio 29 d. įsakymas „Dėl įgaliojimų suteikimo“ Nr. 5-V-1036, kurio 1.2.27 punktu įgaliojo policijos generalinio komisaro pavaduotoją, atsakingą už administravimo padalinių veiklos organizavimą, finansinių ir materialinių išteklių panaudojimą policijoje, tvirtinti tarnybinių patikrinimų, tarnybinių nusižengimų, drausmės pažeidimų tyrimų išvadas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad sprendimą pritarti išvadoje nurodytiems siūlymams, t. y. sprendimą netraukti pareiškėjos tarnybinėn atsakomybės priėmė kompetentingas asmuo, todėl pareiškėjos argumentas, kad sprendimas priimtas tarnybinį patikrinimą atlikusio asmens, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja, ginčydama Išvados 2 punkto dalį mano, kad atsakovas neturėjo teisės įrašyti „tikslinga minėtą darbuotoją įspėti griežtai laikytis darbo drausmę reglamentuojančių teisės aktų nuostatų“. Atkreiptinas dėmesys, kad Aprašo 25.1 punkte nurodyta, kad vadovas, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo tarnybinio patikrinimo medžiagos bei išvados gavimo, turi jas įvertinti ir priimti vieną iš šių sprendimų: patvirtinti išvadą ir išspręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn ir įgyvendinti kitas būtinas prevencines priemones. Šiuo atveju kaip jau buvo konstatuota, išvadą patvirtino įgaliotas asmuo, t. y. jis priėmė sprendimą pritarti Išvadoje nurodytiems siūlymams, o įspėjimas laikytis darbo drausmę reglamentuojančių teisės aktų nuostatų atitinka aukščiau nurodytą vadovo teisę „įgyvendinti kitas būtinas prevencines priemones“.

Pareiškėja taip pat nesutinka su sprendimu tarnybinio patikrinimo išvadą perduoti PD prie VRM Žmogiškųjų išteklių valdybos Personalo administravimo skyriui pridėti prie vyriausiosios tyrėjos J. J. tarnybos bylos.

Pareiškėja nurodo, kad Aprašo 33 punkte nurodyta, kad duomenys apie Aprašo 27 punkte priimtus sprendimus įrašomi į pareigūno tarnybos bylą, kaupiami ir pateikiami Valstybės tarnautojų registrui Valstybės tarnautojų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Valstybės tarnautojų registro nuostatų patvirtinimo“ nustatyta tvarka ir Vidaus reikalų pareigūnų registrui, Vidaus reikalų pareigūnų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1426 „Dėl Vidaus reikalų pareigūnų registro įsteigimo ir vidaus reikalų pareigūnų registro nuostatų patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad jos atžvilgiu joks įsakymas Aprašo 27 punkto tvarka nebuvo priimtas, anot pareiškėjos ir Išvada negalėjo būti pridėta prie jos bylos.

Statuto 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskirtas į pareigas ir prisiekęs asmuo įgyja pareigūno statusą, jam išduodamas pareigūno tarnybinis pažymėjimas ir sudaroma pareigūno tarnybos byla. Tarnybos bylos aprašas reglamentuoja, kas sudaro pareigūno tarnybos bylą, t. y. dokumentai, susiję su pareigūno tarnybos eiga. Šio aprašo 5.5 punkte detalizuota, kokie dokumentai priskiriami tarnybos eigai, 5.5.9 punkte nurodyta, kad tarnybos eigai priskiriami „kiti dokumentai, susiję su pareigūno tarnybos eiga“. Kodėl Tarnybinio patikrinimo išvada turi būti nepriskiriama prie dokumentų, susijusių su pareigūno tarnybos eiga, pareiškėja nenurodė ir nepaaiškino.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas tinkamai vertino faktines aplinkybes, ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja teismo prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas netenkintinas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, pareiškėja neįgijo teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos J. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Arvydas Martinavičius