Utenos apylinkės teismo nutarimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam S. M., jo atstovui advokatui D. S., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atstovei D. S. – G., išnagrinėjusi S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vadovo, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas, kad bendrovė nustatytais terminais nesumokėjusi deklaruotų mokesčių - 4398,22 eurų pridėtinės vertės mokesčio, kurio nepriemoka susidarė už 2016 metų balandžio - rugsėjo mėnesius, 500 eurų pelno mokesčio avanso, kurio nepriemoka susidarė už 2016 metus bei tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems kreditorių pareikštiems reikalavimams patenkinti, laikotarpiu nuo 2016 metų gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d. atliko mokėjimus kitiems kreditoriams, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pažeisdamas kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (toliau – VMI) teises.

S. M. prisipažino pažeidęs atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą. Jis parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekiauja žuvies produktais. Įmonės prekybos apimtys vasarą sumažėja, todėl 2016 metais laikotarpiu nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d., neturėdamas pakankamai pajamų atsiskaityti su visais kreditoriais, pirmiausia atliko įmonės veiklai palaikyti būtinus atsiskaitymus.

VMI atstovė paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidimo padarymo metu buvusį mokesčių įsiskolinimą sumokėjo. VMI bendrovės prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą netenkino, nes bendrovės veikla pelninga ir ji turėjo finansinių resursų atsiskaitymams su valstybės biudžetu, tačiau nesilaikė įstatymo nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Gyventojų pajamų mokesčio 46 eurų nepriemoka susidarė 2016-09-15. Pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė 2016-05-25, pelno mokesčio avanso nepriemoka susidarė 2016-06-30. VMI mokesčių nepriemokas nustatė 2016-09-09, kai įmonė pateikė prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo arba sumokėjimo atidėjimo. UAB „Ugnė“ laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2016-08-31 nevykdė mokestinių prievolių VMI, tačiau, nesilaikydama atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo nuo 2016-05-03 iki 2016-07-20 išmokėjo pinigų sumas įmonės vadovui, vadybininkui, atsiskaitė su tiekėjais už prekes ir paslaugas ir taip pažeidė kreditoriaus - VMI teises.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 506 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą, tame tarpe ir už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.

CK 6.930¹ str. 1 d. nustatytas skolininko, neturinčio pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumas: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio avanso ir pridėtinės vertės mokesčio mokestinė nepriemoka 2016-11-09 buvo 5006,11 eurų (b.l. 3). Gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka susidarė už 2016 m. rugsėjo mėnesį, t.y. vėliau nei bendrovė, nesilaikydama eiliškumo, atsiskaitinėjo su kreditoriais. Todėl ši aplinkybė iš administracinio teisės pažeidimo sudėties šalinama.

Pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė už 2016 m. balandžio – rugsėjo mėnesius, pelno mokesčio avanso nepriemoka susidarė už 2016 metus (b.l. 13-14). Bendrovė, turėdama mokestines skolas (b. l. 36-45), vykdė atsiskaitymus su tiekėjais bei išmokėjo lėšas vadovui S. M. ir vadybininkui R. K. (b.l. 18). S. M., kaip bendrovės vadovas, tokiu būdu nesilaikė LR CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir tuo pažeidė kreditoriaus – VMI teises.

Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nesumokėtų mokesčių priskaičiuoti delspinigiai, nešalina atsakomybės už atsiskaitymo eiliškumo pažeidimą, nes pagal LR Mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 1 punktą delspinigių paskirtis užtikrinti mokestinių prievolių įvykdymą, o LR ATPK 50⁶ straipsnis numato sankcijas už kreditorių teisių pažeidimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės dėl atsiskaitymų eilės pažeidimo nešalina ir ta aplinkybė, kad bendrovė 2016-09-09 kreipėsi į mokesčių administratorių dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo ar išdėstymo (b.l. 16-17), nes su tiekėjais, nesilaikydama eiliškumo, atsiskaitinėjo už prekes ir paslaugas nuo 2016-05-01 iki 2016-08-31.

S. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, atsiskaitydamas su kreditoriais, kurie pagal eiliškumą LR CK 6.930¹ straipsnio prasme yra žemiau nei VMI, o ne su pastarąja institucija, pažeidė kreditoriaus – VMI teises, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje.

LR ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalis atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, tačiau perkvalifikavimas netaikomas, nes ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis didesnis nei ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies baudos vidurkis (Įstatymas 2015-06-25, Nr. XII-1869, 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas įpareigoja įmones vesti buhalterinę apskaitą, sudaryti buhalterinę atskaitomybę. Pagal buhalterinės atskaitomybės duomenis įmonės privalo mokėti valstybei mokesčius, taip pat atsiskaityti su kitais kreditoriais. Pridėtinės vertės mokesčio, Pelno mokesčio įstatymuose nustatyta, kad įmonės mokesčius valstybei moka nustatytais periodais, ištisus metus. Jei įmonė metų eigoje nemoka valstybei periodinių mokesčių, ji daro trunkamąjį teisės pažeidimą. Dėl specifinio mokesčių mokėjimo teisinio reguliavimo, valstybė negali teisės pažeidimo išaiškinti mokesčio nesumokėjimo dieną. Pažeidimą galima nustatyti tik padarius mokestinį įmonės patikrinimą, kuris daromas pasibaigus mokestiniam periodui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-30-696/2016). Šioje byloje VMI UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių nesumokėjimą nustatė 2016-09-09, kai gavo bendrovės prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą (b.l.52-55). 2016-09-09 paaiškėjo ATPK 50⁶ straipsnyje numatytas administracinis teisės pažeidimas ir nuo šios datos skaičiuojamas administracinės nuobaudos skyrimo terminas (ATPK 35 straipsnis).

S. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai galisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant administracinę nuobaudą, taip pat atsižvelgiama į S. M. asmenybę apibūdinančius duomenis: neteistas (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), dirba. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad UAB „Ugnė“ sumokėjo VMI visą mokesčių įsiskolinimą.

Įvertinus teigiamus S. M. asmenybę apibūdinančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jis nebaustas už analogiškus pažeidimus, kad sumokėjo mokesčių įsiskolinimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jam skirtina mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali (ATPK 30¹ str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR ATPK 30² straipsniu, 224 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. M. pagal LR ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį, remiantis ATPK 30¹ straipsniu, paskirti administracinę nuobaudą – 200 EUR baudą, kurią jis per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, privalo sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 1001, nurodant bylos numeri A2.2-1104-373/2016.

Išaiškinti patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui, jog nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma ATPK 314 straipsnyje nustatyta priverstine tvarka išieškant ir vykdymo išlaidas. Vadovaujantis ATPK 313 straipsnio 3 dalimi po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo atidėjimo ir išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.