Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclavas Karšulis,

išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. S. (K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini)) skundą dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos (toliau – Administracinės komisijos) 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. lapkričio 24 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą K. S. (K. S.) už tai, kad 2014-11-03 apie 7 val. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) jam priklausantis mišrios veislės juodai rudas šuo buvo netinkamai prižiūrimas, palaidas, tokiu būdu patekęs į A. M. (A. M.) priklausančią teritoriją Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) papjovė voljere laikytus dekoratyvinius fazanus (2 vnt.). Šuns savininkas neužtikrino, kad šuns auginimas ir laikymas nekels grėsmės ir nepakenks žmonių nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, taip pat neužtikrino, kad šuo be savininko priežiūros nepatektų į kitos privačios valdos ar bendro naudojimo teritorijas. Tuo K. S. pažeidė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-03-23 sprendimu Nr. T3-73 patvirtintų taisyklių 36, 52 p., t. y. padarė ATPK 110 str. 10 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Teismo posėdžio metu K. S. paaiškino, kad 2014-11-03 apie 8.30 val. A. M. buvo pas jį atėjęs. Pastarasis pasakė, kad jo šuo papjovė jo fazanus. Jis paklausė kaip šuo tai galėjo padaryti. A. M. pasakė, kad matė kaip jo šuo buvo įlindęs pas jį, atkabino kabliukus ir pateko į voljerą. Jis pats nebuvo matęs jo voljero. Nuotraukose užfiksuotas jo šuo. Jo šuo laksto kieme, kai yra viskas uždaryta, kai kažkas atvyksta, tai jis pririša šunį. Šuo gyvena kieme, būdoje prie tvartų. Jo kiemas pilnai aptvertas. A. M. gyvena už vieno namo. Jis ne artimas kaimynas. Tą naktį jo šuo buvo kieme. Jis buvo paleistas, bet negalėjo išbėgti iš jo kiemo teritorijos. Ten 1,60 metrų tvora. Šuo niekaip negalėjo perlipti tvoros. Santykiai su A. M. nekokie, nes pastarasis kabinasi prie jo tai dėl žemės, reiškia visą laiką pretenzijas. Tai tęsiasi jau treti metai. Nuo praeito pavasario jų santykiai išvis pablogėjo, nes jis nesutiko su pastaruoju sodinti bulves vienoje teritorijoje. Jo šuo tikrai negalėjo taip padaryti. Jis tada kiekvieną kartą galėtų taip elgtis ir lakstyti. Už tvoros yra kaimynų žąsinai, tai šuo pultų ir juos, nereikėtų niekur toliau eiti. A. M. teritorija neaptverta. Ten galima laisvai patekti. Savivaldybės darbuotojas K. S. pats sakė, kad neįmanoma perlipti per tokią tvorą. Pastarasis buvo įvykio vietoje. Jis mano, kad nepagrįstai buvo nubaustas. A. M. turi vieną didelį šunį ir dar kažkokį. Jo šuo yra maišytas vokiečių aviganis, didelis. 2014-11-03 apie 6 val. jo žmona išvažiavo į darbą, apie 6.30 val. jis atsikėlė, nuėjo į lauką ir šuo buvo vietoje. Žmona irgi matė šunį, kuris gulėjo prie laiptų. Žmona uždarė vartus. Naktį šuo labai lojo ir draskėsi. Net kaimynai girdėjo. Nėra buvę atvejų, kad jo šuo būtų pabėgęs. Buvo įvykis, kai A. M. šuo prieš 3 metus apdraskė mergaitę. Pastarojo šunys dažnai ateidavo pas juos į kiemą, tai jie apsitvėrė. Nuolatos yra gyvenamos kaime penkios sodybos. Kai A. M. atėjo ir pasakė apie įvykį, tai jis pagalvojo, kad gal tai jo šuo, gal žmona neuždarė vartų, todėl jis kažką sakė dėl žalos atlyginimo. Po to jis pamatė, kad vartai uždaryti, šuo vietoje ir suprato, kad tai ne jo šuo. Po žmonos išvažiavimo vartai buvo uždaryti, šuo buvo vietoje. A. M. priėjo prie vartų. Jis nebuvo užėjęs į jo teritoriją. A. M. iš karto atėjęs nepasakė, kada įvyko įvykis. Tik kitą dieną, kai jo paklausė, A. M. pasakė, kad tai įvyko 7- 7.15 val. Pirmą kartą A. M. pasakė, kad jo šuo sudraskė fazanus. Jis nustebo. Pasakė, kad jei jo šuo, tai tarsis. Po to jis išėjo, dar kartą patikrino vartus ir suprato, kad tai ne jo šuo. Vartai uždaromi kabliuku. Žmona buvo normaliai kabliuku uždariusi duris. A. M. galėtų užeiti į vidų, jei jie būtų atidaryti. Jis juk liko už vartų.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas adv. J. Vilius teismo posėdžio metu paaiškino, kad nėra paties fakto, tai negali būti ir pažeidimo. K. S. gyvena savo gyvenamojoje vietoje ir puikiai atsimena tos dienos įvykius. Jo gyvenamoji teritorija yra užtverta, nakčiai šuo paleidžiamas, o po to pririšamas. Šuo dresuotas, tai neišeina iš vietos. 2014-11-03 naktį šuo smarkiai lojo, prikėlė šeimininkus, o tai rodo, kad kažkas vaikštinėjo - didelė tikimybė, kad kitas šuo. Ryte šuo buvo pririštas ir niekur pasišalinti iš savo kiemo negalėjo. A. M. parodė, kad jo fazanus šuo suvalgė 7 val. ryte. Jis akivaizdžiai meluoja. Fazanų laikymas neleidžia teigti, kad kažkoks šuo gali patekti į voljerą. Ten durys uždaromos dviems kabliais, yra kaladė, tai joks šuo nepatektų vidun. Yra neįtikinėtinos aplinkybės. Jei ir galvojant, kad šuo buvo pabėgęs, tai jis nepateiktų į A. M. valdas. A. M. šuo prieš keletą metų buvo apkandžiojęs mergaitę, tai jis nesutiko ir dėl to. A. M. šuo nėra pririštas, tai jo paties šuo galėjo kažką padaryti su fazanais. Nėra pakankamai įrodymų, tai negalima taikyti administracinės atsakomybės. Vieno asmens teigimu grįsti kaltę negalima. Objektyvių aplinkybių nėra. Byla yra surašyta iš vieno asmens parodymų, nebuvo remtasi jokiais dokumentais. Nutarimas yra nepagrįstas ir prašo bylą nutraukti. Protokolą surašė savivaldybės tarybos pareigūnai savo akimis nieko neužfiksavę. Jie rėmėsi tik A. M. parodymais, kurie yra duoti subjektyviai. Negalima net teigti, kad tie fazanai buvo. A. M. jautėsi nemaloniai, bet teigti, kad tai padarė K. S. šuo negalima. Iš liudytojo parodymų viskas yra aišku. K. S. paaiškino, kodėl atėjus A. M. jis jam neprieštaravo. Jis buvo ne prieš atlyginti žalą, jei tokia buvo padaryta. Kai K. S. pradėjo aiškintis aplinkybes, įvykio laiką, tapo aišku, kad jis matė tuo laiku savo šunį vaikštant savo teritorijoje. Jis suprato, kad tai, ką paaiškino A. M., negalėjo įvykti. Jis nenorėjo atsakyti ne už savo šuns veiksmus. Byloje yra padarytos nuotraukos. Iš jų matosi, kad voljeras yra tvarkingas, jo durys įsiremia į stogą, jis uždaromas dviems kabliukais ir vienu užridenamu rąstu. A. M. teigė, kad voljeras buvo užkabintas dvejais kabliukais, neatsimena ar buvo paremtas kelmu, o jo žmona teigia, kad buvo durys užkabintos vienu kabliuku. Taip pat pastaroji parodė, kad durys atsidaro į vidų ir į išorę, o iš nuotraukų matoma, kad tai neįmanoma. Durys atsidaro tik į išorę. A. M. patvirtino, kad voljeras buvo uždarytas. Šuniui patekti į tvirtai įrengtą voljerą neįmanoma. Durys atsidaro į išorę, yra uždaromos dviems kabliukais, paremtos kelmu. Jie gyvena prie miško, tai galėjo pas juos patekti koks miško žvėris. Nežino, kas atsitiko A. M. fazanams. Negalima teigti, kad tą padarė K. S. šuo. Administracinio teisės pažeidimo byla turi remtis įrodymais, padaryta žala turi būti įrodyta. A. M. sūnus pasakė, kad fazanai kainavo po 40 litų, o pats A. M. prašė 200 litų. Protokolas turi būti rašomas ne remiantis vieno žmogaus parodymais, o remiantis objektyviais, aiškiais įrodymais. O. M. pats pasakė, kad viskas remiasi prielaidomis: durys buvo pridarytos, kelmas buvo ne iki galo užspaustas, tada kyla klausimas kaip fazanai nepabėgo, kaip šuo pateko į voljerą ir padarė žalą. Protokolas yra surašytas be pagrindo, nutarimas priimtas nepagrįstai. Nebuvo jokio fakto, o būtent šunų laikymo pažeidimo, kuris sukeltų žalą. Prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Liudytojas A. M. (A. M.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena Vilniaus r., (duomenys neskelbtini). K. S. gyvena per vieną namą nuo jo. 2014-11-03, 7 val. jis išgirdo šunų lojimą. Jis turi du šunis. Vienas pririštas, o kitas laisvas bėgioja voljere. Lojimas buvo labai stiprus, todėl jis atsikėlė pasižiūrėti. Išėjęs pamatė, kad jo šuo loja į jo pusę. Kitas šuo nelojo. Jo fazanai yra voljere. Voljeras susideda iš 4 tinklų, yra padarytos durys iš tinklelio, padaryti kabliukai (b. l. 14). Jis turi 2 fazanus. Nuėjo prie ūkinio pastato, apie 15 metrų iki voljero pamatė, kad voljere kaimynų šuo. Dieną iki to jis buvo užėjęs į voljerą ir matyt neužkabino durų kabliuku. Durelės atidaromos į vidų. Šuo gal pastūmė jas ar nustūmė. Jis pamatė šunį, kuris buvo voljero viduje. Patekti į voljerą galima tik pro duris. Jis matyt duris ne iki galo uždarė. Šuo iššoko iš voljero ir nubėgo. Tai buvo panašus į aviganį šuo. Jis žino, kieno tai šuo, nes buvo atvejų, kai minėtas šuo jį puolė. Šuo jį puolė prieš porą mėnesių iki to įvykio. Tas šuo pastoviai bėgioja po kaimą. Jų žmonų santykiai geri, tai jis niekur nesikreipė. Kaimynė J. S. gali paliudyti, kad K. S. šuo visą vasarą bėgiojo po kaimą. Nuotraukoje K. S. šuo (b. l. 13). Tai jį jis pamatė savo voljere. Tuo metu K. S. kiemas nebuvo aptvertas. Buvo durys, tačiau nebuvo tinklo. Tik dabar pastarasis jau aptvėrė teritoriją. Iki šio įvykio jis matė, kaip K. S. šuo bėgiojo visur. K. S. žmona vaikščiojo su juo po mišką. Šuo iššoko iš voljero, apibėgo ūkinį pastatą ir nubėgo į K. S. namų pusę. Šuo po 300 metrų pasuko į K. S. teritoriją. Vienas fazanas gulėjo jau negyvas, o kitas vos kvėpavo. Šuo turbūt juos prispaudė. Jis paskambino žmonai, ji pasiūlė nueiti pas K. S.. Jis nuvyko pas K. S. apie 7.20 val. Jis privažiavo prie K. S. vartų, kur buvo skylė. Šuo jau buvo K. S. teritorijoje. Jis negalėjo įlįsti pro tą skylę. Kaimynai jam pasiūlė pakelti viską ir įlįsti. Jis nebijojo šuns, tai užlindo į jo teritoriją. Šuo pasislėpęs lojo. Jis palaukė porą minučių. Galvojo, šeimininkai išeis nuo lojimo. Nieko nebuvo, tai jis grįžo namo. Paskambino žmonai, kuri turėjo susiskambinti su K. S. žmona. Ji nesugebėjo susiskambinti. Po kokio pusvalandžio jis vėl ten nuėjo. K. S. išėjo su chalatu, šuo iššoko be antsnukio. Jis pasakė, kad jo šuo prispaudė fazanus, apibūdino šunį. Pastarasis sutiko, pažiūrėjo į savo šunį ir pasakė, kad reikės jį pririšti. K. S. paklausė jo, kiek jis nori už fazanus. Jis atsakė, kad nežino. K. S. pasakė, kad jis pagalvotų, o po to jam pasakytų. Administracinės komisijos posėdyje K. S. patvirtino, kad buvo kalba, kad vienas fazanas kainuoja 50 litų. Jis nuėjo namo. Sužinojo, kad vienas fazanas kainuoja apie 70 litų. Pagalvojo, kad nueis pas K. S. kitą dieną. Sekančią dieną ryte jis nuėjo pas pastarąjį ir pasakė, kad nori 200 litų. K. S. jau sakė, kad tai negalėjo būti jo šuo, jis būna namuose, sakė, kad jo šuo visada pririštas, sakė, kad turi liudytoją. Tas liudytojas stovėjo ir teigė, kad šuo pririštas. Liudytojas buvo komisijos posėdyje. Durys voljere buvo aptvertos tinkleliu. Jis užkabindavo kabliukus, pastatė kaladėlę. Matyt pamiršo užkabinti kabliukus ir pastumti kaladėlę. Šuo buvo voljero viduje. Tai buvo apie 15-18 metrų atstumu. Vartai buvo atidaryti. Kai šuo išbėgo, tai atstūmė duris ir išbėgo. Jis nežino kodėl fazanai nepabėgo. Durys nebuvo sandariai uždarytos. Šuo galėjo įkišti galvą ir atitraukti duris. Jis nerodė fazanų K. S.. Visi eina per tvorą, tai taip užėjo ir jis pas K. S.. Iš karto atėjęs jis papasakojo K. S., kada viskas įvyko. Sakė, kad buvo prieš tai pas jį atėjęs, bet jo nerado. 2014-11-04 K. S. pasakė, kad jo šuo buvo pririštas. Jis sakė, kad tiki 50 procentų. Jis pasakė, kad jis duotų tada jam 100 litų. K. S. sakė, kad pagalvos. Po 2 dienų jis atėjo pas K. S., o pastarasis vis galvojo, tai parašė pareiškimą. Jo šuo pririštas pastoviai. Gal kažkada jis buvo ištrūkęs. Jo šuo visada yra prie voljero, jis nieko nepraleidžia ten. Jo šuo įleido K. S. šunį į voljerą, nes K. S. šuo kalė, o jo patinas. Dėl to jo šuo nelojo. Toks šuo, kaip K. S., yra vienintelis kaime. Jis nematė panašių šunų. 2014-11-03, 7 val. ryte buvo šviesu. Jis gerai pamatė šunį. J. S. jo sūnaus uošvė. Ji gyvena kaime vasaros metu. Tuo laiku jos ten nebuvo. Jis pakvietė ją dėl to, kad ji patvirtintų, kad K. S. šuo bėgiojo visą vasarą nepririštas. Išvažiuojant iš kaimo jis pravažiuoja visada K. S. namą. Kai važinėja su dviračiu, tai lauke ant gatvės pastarojo šuo jį puola. Jis matė K. S. šunį fazanų voljere.

Liudytoja A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena Vilniuje, bet savaitgaliais atvyksta į Vilniaus r., Buivydžių sen., Šlepiškių k. 2014-11-03 ryte jai paskambino vyras ir pasakė, kad kaimyno K. S. šuo uždusino jų du fazanus, kurie buvo užtvare. Vyras iš karto pasakė, kad tai K. S. šuo, nes vyras jį matė. K. S. žmoną ji pažinojo, su ja gerai bendravo, tai ji paskambino jai, bet ji nekėlė ragelio. Ji pasakė vyrui, kad jis nueitų pas K. S., kad pastarasis atiduotų pinigus už fazanus. Ji skambino K. S. žmonai visą dieną. Jos vyras po to paskambino ir pasakė, kad nerado K. S. namuose. Galiausiai vyras pasikalbėjo tą dieną su K. S.. Prie jo buvo tas palaidas šuo. Vyras jai pasakė, kad K. S. sutiko sumokėti už fazanus, tik nežinojo, kiek jie kainuos, nes juos pirko jų sūnus. Susitarė, kad sužinos fazanų kainą ir pasakys K. S.. Kitą dieną K. S. jau teigė, kad tą padarė ne jo šuo. Kaime yra daug šunų, bet jie pririšti. K. S. šuo maišytas, jo nuleistos ausys. Tai vilkšunis. Jo su niekuo nesupainiosi. Nuotraukoje K. S. šuo (b. l. 13). Kieme yra voljeras, kuris uždaromas su vienu kabliuku. Jis uždaromas mažiau nei vieno metro aukščiu. Durys buvo dar prispaustos rąstu. Matėsi, kad šuo lakstė, nes liko pėdų pėdsakai. Jų šuo nepasiekia voljero, nes jo per trumpa grandinė. Jų šuo patinas, tai jis kalyčių nekliudo. Ta kalytė ne kartą jau buvo atbėgusi pas juos. Jei būtų kitas patinas, tai jų šuo jį pultų. Voljeras užsidaro dviems kabliukais, bet tą dieną buvo uždarytas vienu. Pati ji matė tą iš vakaro. Atrodo vyras buvo pritraukęs ir rastą. Voljero durys atsidaro pilnai į vidų ir į išorę. Apie visas aplinkybes jai papasakojo vyras. Jis matė šunį. Buvo įvykis, kai jų šuo apkandžiojo mergytę, bet tai buvo prieš 13 metų. Jis buvo dar mažas. Šuo turbūt atitraukė rastą, įstūmė duris ir viskas. 2014-11-03 vyras jai paskambino apie 7.20 val. Jis išėjo į lauką, nes lojo jų mažas šuo. Po to jis pastebėjo, kad iš jų voljero išbėgo šuo. Jų šuo tomis dienomis negalėjo pasiekti voljero.

L. O. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad turi sodybą Vilniaus r., Buivydžių sen., Šlepiškių k. 2014 metais gegužės mėnesį jis nusipirko du fazanus. Jie kainavo po 40 litų, plius kelionė pirmyn atgal iki Širvintų. Fazanai buvo dekoratyviniai. Jie buvo pas jo tėvus. Padarė jiems voljerą iš tinklo. Voljeras maždaug jo ūgio, gal žemesnis. Nuotraukoje jų voljeras (b. l. 14). Jame nebuvo spynos. Jie uždeda rastą. Nebuvo specialiai kažkokių kabliukų. 2014-11-03 jam paskambino tėvas ir pasakė, kad išėjęs į kiemą pamatė kaimyno K. S. šunį išbėgantį iš jų voljero. Priėjęs prie voljero jis pamatė, kad vienas fazanas negyvas, o kitas beveik miręs. Tėvas nuėjo pas K. S.. Pastarasis sutiko sumokėti už fazanus. Po kelių dienų K. S. pradėjo neigti, kad tai jo šuo ir atsisakė mokėti. Pats jis netiki, kad šuo su letena ar nosimi patraukė kelmą ir įėjo į voljerą, bet faktas, kad šuo ten pateko. Daro prielaidą, kad voljero durys buvo pridarytos, kelmas buvo ne iki galo užspaustas. Jų teritorija dar nepilnai aptverta, tai iš visų pusių galima į ją laisvai patekti. Vasarą jis ne kartą prašė K. S. sūnaus Mareko, kad jis pririštų savo šunį, kai jis atvažiuoja su vaikais. Pastoviai turėjo su tuo problemų, bet kažkaip stengėsi susitarti. Į mišką negalėjo nueiti, nes K. S. šuo ten bėgiojo. K. S. šuo vilkšunis. Tai jo nuotrauka (b. l. 13). Jei nėra pagalio, tai voljero durys atsidaro į išorę (b. l. 14). Durys į vidų negali atsidaryti. Jei nėra kelmo, durys yra pusiau atidarytos. Fazanai linkę pabėgti. Jei jie pabėgs - jų nepagausi. Nebuvo atvejų, kad jie pabėgtų. Negali būti, kad voljeras buvo atidarytos per naktį. Fazanai tokiu atveju pabėgtų. Apie įvykio aplinkybes jis sužinojo iš tėvo žodžių. Jam nėra pagrindo abejoti juo. Šeškas pjauna naktį. Abejoja, kad jis papjautų fazanus dienos metu. Šuo pastoviai lakstė, o jei nebuvo kelmo, durys buvo praviros, tai šuo galėjo ten patekti.

L. S. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad lankėsi K. S. sodyboje Vilniaus r., (duomenys neskelbtini). Tai tvarkinga sodyba, aptverta aukšta tvora. Jam teko matyti pastarojo šunį. Šuo turi savo būdą. Prie būdos yra įkalti kuolai į žemę. Per visą teritoriją yra įtemptas trosas, šuo gali bėgioti. Šio šuns jis nėra matęs palaido. Jie bendrauja, kai prasideda darbymetis. Retai jis atvažiuoja į svečius. Vienas kitam bando pagelbėti. 2014 metais lapkritį jis buvo užsukęs. Viskas buvo taip pat. Jis atvyksta įvairiu laiku – 6-8 val. Šuo visą laiką pririštas. Jis bėgioja pririštas po savo teritoriją. Kai atvažiuoja, tai prašo K. S., kad pastarasis pririštų šunį prie būdos. Tai kalytė. Nebuvo problemų su tuo šunimi. Šlepiškių kaime vaikšto mažesni ir didesni šunys, tik jis nežino, kieno jie.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ATPK 110 str. 10 d. yra nustatyta atsakomybė už Gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimą, padariusį žalos asmens sveikatai ar turtui. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-03-23 sprendimu Nr. T3-73 patvirtintų Gyvūnų laikymo ir priežiūros Vilniaus rajone taisyklių 36 p. nustato, kad savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės ir nepakenks žmonių sveikatai, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Taisyklių 52 p. nustatyta, kad savininkai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai be savininko priežiūros nepatektų į kitas privačias valdas, bendrojo naudojimo teritorijas, patalpas.

Bylos nagrinėjimo metu K. S. tvirtino, kad jo šuo visuomet būna tik jo kieme ir iš jo niekada neišbėga, todėl negalėjo sudraskyti A. M. priklausančių fazanų. Jis paaiškino, kad A. M. atėjo ir pasakė apie įvykį, tai jis pagalvojo, kad gal tai jo šuo, gal žmona neuždarė vartų, todėl jis kažką sakė dėl žalos atlyginimo. Po to jis pamatė, kad vartai uždaryti, šuo vietoje ir suprato, kad tai ne jo šuo. Aplinkybės, jog K. S. šuo buvo kieme, kai atėjo A. M. nepaneigia to, kad K. S. šuo galėjo sudraskyti A. M. fazanus. A. M. tiek tiriant įvykį, tiek nagrinėjant K. S. skundą teisme paaiškino, kad jis matė K. S. šunį fazanų voljere, jam prisiartinus šuo iš voljero pabėgo į K. S. kiemą, o fazanai buvo prispausti, vienas iš jų jau negyvas. Dėl to jam vėliau nuėjus pas K. S. pastarojo šuo ir buvo kieme. A. M. tvirtino, kad aiškiai matė K. S. šunį fazanų voljere, jį atpažino ir žinojo, kad tai K. S. šuo. A. M. ir A. M. tvirtino, kad toks šuo kaime yra vienintelis, todėl galima buvo jį atpažinti.

Pagrįstai abejoti K. S. paaiškinimu, kad jo šuo nepabėgdavo iš kiemo teritorijos, leidžia A. M., A. M. ir O. M. paaiškinimai, kad K. S. šuo lakstydavo kartais po kaimą palaidas ir jie prašydavo jį pririšti. Be to, A. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nuėjus prie K. S. kiemo, tvoroje buvo skylė, pro kurią buvo galima patekti į kiemą. Be to, jis nurodė, kad tuo metu K. S. kiemas nebuvo visiškai aptvertas.

Byloje nėra pagrindo abejoti, kad A. M. kieme voljere buvo laikomi fazanai. Voljeras buvo užkabinamas kabliukais ir užremiamas kalade. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad K. S. šuo yra gana didelis, o kaladė prie voljero nedidelė ir ją nesunku pajudinti. Liudytojas A. M. pripažino, kad matyt jis pamiršo užkabinti kabliukus ir pastumti kaladėlę, nes kai jis pamatė, K. S. šuo buvo voljero viduje.

Iš bylos duomenų matyti, kad A. M. ir K. S. žmonų santykiai buvo geri. K. S. ir A. M. santykiai taip pat anksčiau buvo geri. Byloje nenustatyta, kad A. M. turėjo tikslą apkalbėti ir nepagrįstai apkaltinti K. S.. Be to, po įvykio A. M. ir K. S. bandė susitarti dėl K. S. padarytos turtinės žalos. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad K. S. iškart buvo pripažinęs, kad jo šuo galėjo pabėgti ir sudraskyti A. M. fazanus, tačiau vėliau savo poziciją pakeitė.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 str. 6 d., kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Išnagrinėjus visas byloje nustatytas aplinkybes teismas laiko, kad Administracinė komisija, išnagrinėjusi bylą teisingai nusprendė, kad K. S. šuo buvo netinkamai prižiūrimas, palaidas, tokiu būdu patekęs į A. M. priklausančią teritoriją Vilniaus r., Buivydžių sen., Šlepiškių k., papjovė voljere laikytus dekoratyvinius fazanus.

Įrodyta, kad K. S. neužtikrino, kad jo palaidas šuo būtų tik jo kieme, dėl ko šuo pabėgo ir sudraskė kaimyno paukščius, tuo pažeidė Gyvūnų laikymo ir priežiūros Vilniaus rajone taisyklių 36, 52 p., ir faktas, kad dėl to buvo padaryta žala kitų asmenų turtui įrodyta. Įvertinus visas bylos aplinkybes laikytina įrodyta, kad K. S. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 110 str. 10 d., jam paskirta sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta minimali administracinė nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra per griežta, todėl K. S. skundas atmestinas, o Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

K. S. (K. S.) skundą atmesti.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.