- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-12
- Bylos Nr.
- 1S-474-654/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Aušra Bielskė
- Nuteistasis
- P. L.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės ir Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo P. L. (P. L.) skundą dėl 2017 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atmestas jo skundas dėl 2017 m. spalio 16 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu P. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžia – 2017 m. sausio 10 d. Bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. sausio 10 d. 1/3 dalį laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2017 m. rugsėjo 10 d. Neatliktos bausmės dalis 2017 m. spalio 16 d. – 1 metai 2 mėnesiai 24 dienos.
Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija), remdamasi 2017 m. spalio 11 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, vykdomas Komisijos rekomendacijas bei individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nedengiamus civilinius ieškinius ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2017 m. spalio 16 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti P. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Nesutikdamas su Komisijos nutarimu P. L. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2017 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nuteistojo P. L. skundą atmetė. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į pateiktus duomenis pažymėjo, kad P. L. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus, tačiau formaliųjų pagrindų įgyvendinimas pripažįstamas tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne absoliučiu lygtinio paleidimo pagrindu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, likusį atlikti bausmės laiką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, o taip pat ir į jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę, nusikaltimams būdingą modelį, kaltės nepripažinimą, anksčiau ne kartą teismo parodyta pasitikėjimą, pastangų nebuvimą dengiant jam priteistus civilinius ieškinius, slapstymąsi užsienyje, vidutinį nusikalstamo elgesio rizikos dydį ir pastangas jį mažinant, jo elgesį bausmės atlikimo metu, silpnai išreikštą motyvaciją keistis, nemažą likusios neatliktos bausmės dydį bei kitas aplinkybes. Teismas darė išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai P. L. atveju dar nėra pasiekti ir šiuo metu dar nėra galimybė nuteistąjį taisyti neįzoliuotą nuo visuomenės, todėl Komisijos nutarimą pripažino teisėtu ir pagrįstu.
Nesutikdamas su skundžiama nutartimi nuteistasis P. L. prašo panaikinti 2017 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos paskiriant atitinkamus įpareigojimus.
Skunde pareiškėjas pabrėžia aplinkybes, į kurias, jo nuomone, neatsižvelgė Komisija ir apylinkės teismas. Nuteistasis nurodė, kad lanko visas socialines programas, baigė „priklausomybės gydymas psichologiniais metodais“ programą, dalyvauja meno terapijoje „RAKTAS“, savanoriškai įkūrė „Dailės studiją“, dirba statybininku, neturi nusižengimų ir laikosi įkalinimo įstaigos nustatytos tvarkos, turi pažymas dėl darbo ir gyvenamosios vietos laisvėje, mokosi suvirintojo profesijos, turi žmoną, kuri laukiasi. Jo manymu šios aplinkybės patvirtina, kad jis bausmę gali atlikti neatskirtas nuo visuomenės.
Sutinka, kad turi įsiskolinimų, tačiau iš jo uždarbio ir taip išskaičiuoja pusę atlyginimo. Papildomai savanoriškai mokėti negali, nes pinigų reikia apsipirkti kalėjimo parduotuvėje.
Tvirtina, kad visa medžiaga buvo ištraukta iš pirmos bausmės atlikimo dar 2007 metais. Šiuo metu jo charakteristika neatitinka pateiktosios, nes jis pasikeitė, nes turi besilaukiančią žmoną ir šeimą. Ginčija teismo argumentus, kuriais yra vertinami jo praeities veiksmai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą svarbu įvertinti materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus – nuteistojo asmenybę, praeityje teismo taikytas priemones, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo dengimą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlygą lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Skunde pareiškėjas akcentavo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į teigiamai P. L. charakterizuojančius požymius. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas, nes apylinkės teismas atsižvelgė tiek į teigiamai, tiek į neigiamai P. L. asmenybę charakterizuojančius duomenis, juos išsamiai įvardijo bei vadovaudamasis ir šiais duomenimis priėmė galutinį sprendimą. Teismas teigiamai įvertino P. L. palaikomus socialinius ryšius, dalyvavimą socialinėse reabilitacijos programose, lygtinio paleidimo atveju laisvėje turimą gyvenamąją vietą ir darbą, pastangas mokytis ir dirbti, paskatinimą už gerą darbą. Tačiau atsižvelgiant į visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekstą, išvardintos aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Taip pat išimtine aplinkybe negali būti laikoma tai, jog P. L. žmona laukiasi vaiko. Vertindamas lygtinio paleidimo taikymo klausimą teismas atsižvelgė į tai, kad P. L. 6 kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Atkreipė dėmesį į anksčiau teismo jam parodytą pasitikėjimą – ne kartą taikytą bausmės vykdymo atidėjimą bei lygtinį paleidimą. Šio pasitikėjimo P. L. neįvertino, pastangų keistis neparodė ir būdamas paleistas lygtinai padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią dabar atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys metodiką nuo 75 balų sumažėjo iki 69, tačiau jis vis dar priklauso vidutinei rizikos grupei, o pats pokytis nėra toks žymus, kad galėtų būti laikomas svariu lygtino paleidimo taikymui. Teismas taip pat įvertino, kad ankstesnės nusikalstamos veikos, nuolatinis užsiėmimas nusikalstamumą skatinančia veika, netinkama draugija ir jos įtaka, tų pačių klaidų kartojimas, impulsyvumas išlieka kriminogeniniais veiksniais. Apylinkės teismas išvardintų aplinkybių kontekste padarė pagrįstą išvadą, kad išlieka didelė tikimybė, jog pritaikius lygtinį paleidimą P. L. jis pasirinks netinkamą elgesio modelį, nesilaikys įstatymų ir nusikals, todėl nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, nes atsižvelgus į visus byloje esančius duomenis lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam šiuo metu neatitiktų teisingumo pricipo bei visuomenės intereso.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad negali padengti civilinių ieškinių, nes pusę atlyginimo iš jo išskaičiuoja, o likusių reikia apsipirkimui kalėjimo parduotuvėje. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad bendra ieškinių suma yra 1404,67 eurų. 191,52 eurų buvo išskaičiuota iš P. L. uždarbio. Savanoriškai pinigų P. L. nesiunčia, nes visą gaunamą atlygį išleidžia įstaigos parduotuvėje maistui ir rūkalams. Dalis iš nuteistojo priteistos žalos yra atlyginta, bet nuteistasis tai padarė ne savo noru, o ji buvo išieškota iš nuteistojo lėšų priverstine tvarka. Tai rodo, kad nuteistasis savanoriškai neketina atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos, prioritetą skirdamas savo komfortui, bet ne nukentėjusiųjų interesams. Apygardos teismas pažymi, kad savanoriškas civilinių ieškinių atlyginimas būtų vertinamas labai teigiamai, parodytų nuteistojo supratingumą ir norą keistis bei padėtų nuteistajam mažinti pakartotinio nusikalstamumo rizikos dydį.
Pareiškėjas ginčija jo praeities veiksmų vertinimą sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Visos aplinkybės, tarp jų ir nuteistojo ankstesni teistumai, jo atžvilgiu taikytos bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo priemonės, elgesys bausmių atlikimo metu turi didelę reikšmę sprendžiant, ar galima asmenį toliau taisyti prižiūrimą, tačiau neizoliuotą nuo visuomenės. Kaip minėta spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visus reikšmingus kriterijus, tuo pačiu įvertino ir praeityje buvusias aplinkybes. Išimtinai neigiamai vertinami P. L. praeities teistumai bei aplinkybė, jog būdamas paleistas lygtinai pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas ir padarė naują nusikalstamą veiką. Nuteistojo įvardijami argumentai ir pasižadėjimai, jog jis yra pasikeitęs žmogus, vertinami kritiškai. Teismas neabejoja, kad anksčiau paleidžiamas lygtinai nuteistasis taip pat pasižadėjo būti kitoks žmogus, tačiau padarė naują nusikaltimą. Tai mažina tiek teismo, tiek visuomenės pasitikėjimą nuteistojo pažadais. Tai, jog nuteistasis laikosi pataisos įstaigoje numatytos tvarkos ir nedaro nusižengimų bei dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose nedaro jo išskirtinai teigiamo. Tokio elgesio tikimasi iš visų kalinių, nes tai atitinka jų pareigas pataisos įstaigoje. Nuteistojo pasikeitimo nepatvirtina ir jo požiūris į savo nusikalstamas veikas, pakartotinio nusikalstamumo rizikos dydis, neatlyginama padaryta žala bei pakankamai didelis likusios neatliktos bausmės laikas.
Skunde nuteistasis nurodė, kad nagrinėjama charakteristika yra pasenusi ir paimta iš praėjusių teistumų, o dabar jis yra visiškai pasikeitęs žmogus. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad charakteristika būtų nukopijuota iš pirmos nuteistojo bausmės atlikimo medžiagos. Visi duomenys, kuriais remiamasi, yra išdėstyti 2017 m. rugsėjo 29 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir jų atitikimas realiai dabartinei situacijai yra neabejotinas.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuteistasis nepadarė žymios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas P. L. laikysis įstatymų ir nenusikals. Lygtinai paleidus P. L. nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai, taip pat nebūtų apsaugotas viešasis interesas, todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, netenkindamas nuteistojo skundo, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo P. L. skundą atmesti ir palikti galioti 2017 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.