Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovei Loretai Milkevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui V. K. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (institucija teikianti išvadą šioje byloje – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinys

- pripažinti atsakovą V. K., gimusį (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimusio E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvu;

- priteisti iš atsakovo V. K. išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 105,00 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

- priteisti iš atsakovo V. K. išlaikymo nepilnamečiui sūnui E. B. įsiskolinimą – 3780,00 Eur, – skaičiuojant už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos (105,00 Eur × 36 mėn.);

- priteisti iš atsakovo V. K. visas bylinėjimosi išlaidas.

II. Šalių pozicijos

Teismo posėdžio metu ieškovė A. B. ir jos atstovė advokatė Vytautė Linaburgienė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

III. Ieškinio argumentai

IV. Atsikirtimai į ieškinį

V. Išvadą teikiančios institucijos pozicija

VI. Ieškinys tenkintinas iš dalies

VII. Tėvystė

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė A. B. augina du nepilnamečius vaikus: A. B., gimusį (duomenys neskelbtini) ir E. B., gimusį (duomenys neskelbtini). Šeima nėra įrašyta į socialinę riziką turinčių šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, sąrašą, gyvena ieškovės močiutei priklausiusiame ir ieškovės paveldėtame dviejų kambarių bute Kaišiadoryse. Vaikais rūpinamasi tinkamai (1 t., b. l. 4, 9, 11, 24–28). Ieškovės A. B. sūnus E. B., gimė (duomenys neskelbtini), ieškovei esant išsituokusiai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Duomenys apie tėvą vaiko gimimo įraše nenurodyti (1 t., b. l. 4, 43–44).

Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.146 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.148 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 389 straipsnį pagrindas tėvystei nustatyti, yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatytos įrodymų priemonės (bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas ar išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kiti).

Be to, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus ieškovės A. B. ir atsakovo V. K. paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog vis tik atsakovas V. K., gimęs (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) gimusio E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Atsakovas V. K. bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino nuo 2011 m., maždaug metus iki E. B. gimimo, artimai draugavęs su ieškove A. B. ir ne kartą su ja turėjęs lytinių santykių. Atsakovas taip pat pripažino teisme pagelbėdavęs ieškovei buityje, atveždavęs malkų, parūpindavęs dujų, pašelpdavęs pinigais ir maistu. Taip pat nustatyta, kad, gimus E. B., atsakovas su ieškove tebebendravo artimai. Ieškovė kalbino atsakovą pripažinti vaiko tėvystę ir jis sutikęs, ketino išsituokti, nes tuo metu buvo vedęs, ir gyventi kartu su ieškove. Be to, nustatyta, kad atsakovo V. K. santuoka buvo nutraukta 2013 m. rudenį atsakovo sutuoktinės iniciatyva dėl atsakovo kaltės – nuo 2011 m. atsakovas nebesirūpino šeima, ėmė valkatauti ir girtauti, buvo neištikimas, su kita moterimi susilaukė vaiko ir to neneigė (2 t., b. l. 3–4). Teismo posėdžio metu atsakovas V. K. tvirtino, kad ieškovė A. B. jį apgavo, nebetesėjo pažado ir kartu su juo neapsigyveno, t. y. atstūmė jį, todėl ir jis gera valia nepripažino ir nepripažįsta E. B. tėvystės, tačiau norėtų kada nors ateityje matytis ir bendrauti su berniuku.

VIII. Išlaikymas

Pažymėtina, kad visi ginčai, susiję su vaikais, sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis).

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalys įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155, 3.192, 3.194 ir 3.201 straipsniuose, reglamentuojančiuose atitinkamai tėvų valdžios turinį, tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo priteisimą, išlaikymo dydį ir formą, taip pat jų pakeitimą ir kitą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 ir 3.196 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinus vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Galima manyti, jog minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimą šiuo metu atitinka 1 bazinė socialinė išmoka (BSI) – 38,00 Eur (Pagal 2006 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą Nr. X-963 nuo 2007 m. sausio 1 d. minimalus gyvenimo lygis (MGL) – 130,00 Lt. Pagal 2008 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą Nr. X-1710 nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. MGL yra tapatus ir lygus bazinei socialinei išmokai (BSI), kurios dydis prilyginamas tą dieną galiojusiam minimaliojo gyvenimo lygio dydžiui. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 1366 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ nuo 2009 m. sausio 1 d. BSI – 130,00 Lt, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 924 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. BSI – 38,00 Eur), – tačiau tai yra socialinės paramos skurstantiems kriterijus, su kuriuo sietina tik asmens teisė į socialinę paramą ir socialinių pašalpų dydis.

Siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Kurį laiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesinę algą (MMA) – 400,00 Eur (Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. MMA – 1000,00 Lt; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. MMA – 1035,00 Lt, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2016 m. liepos 1 d. MMA – 380,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2018 m. sausio 1 d. MMA – 400,00 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-469/ 2006 ir kitos), – tačiau šiuo metu akcentuojama, jog vaikui priteistino išlaikymo dydis nesietinas su kokiu nors konkrečiu dydžiu ir turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei tėvų galimybėms, o pusiausvyrą tarp šių kriterijų padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/ 2013 ir kitos). Nors minimalus darbo užmokestis ir nėra lemiantis kriterijus, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, tačiau, vertinant vaiko poreikius, į jį tikslinga atsižvelgti, nes minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai.

Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas taip pat turi atsižvelgti į bendrus šeimos teisinių santykių reglamentavimo principus, bendras tėvų ir vaikų teises ir pareigas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-569/ 2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/ 2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-243/ 2010). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/ 2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/ 2010).

Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/ 2013).

Nagrinėjamu atveju, pripažinus atsakovą V. K. (duomenys neskelbtini) gimusio E. B. tėvu, atsakovui V. K. atsiranda pareiga išlaikyti savo nepilnametį sūnų E. B.. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ieškovė A. B. prašo priteisti iš atsakovo V. K. išlaikymą jų nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 105,00 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė A. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas V. K. sūnumi nesidomi ir neteikia jam išlaikymo, o jai vienai išlaikyti sūnų yra labai sunku. Šiuo metu ji gyvena kartu su dviem nepilnamečiais vaikais (1 t., b. l. 9, 24–25) ir juos išlaiko, po ilgo nedarbo (1 t., b. l. 7–8) dirba paukštyne, jos vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, maždaug yra 400,00 Eur, taip pat kas mėnesį ji gauna 30,00 Eur dydžio išmoką nepilnamečiams vaikams (1 t., b. l. 8). Gyvena močiutės jai pagal testamentą paliktame 2-ų kambarių bute, tačiau paveldėjimo dokumentų dar nesusitvarkė, jokio kito nekilnojamojo ar vertingo kilnojamojo turto neturi, taip pat neturi automobilio (1 t., b. l. 10–11, 27–28), tačiau turi įsiskolinimų už komunalinius mokesčius, maždaug 200,00–300,00 Eur. Vaikui per mėnesį ji išleidžia pagal išgales maždaug apie 210,00 Eur: maistas (apie 100,00 Eur); rūbai (apie 8,00 Eur); avalynė (apie 8,00 Eur); ugdymo priemonės, darželio mokestis (apie 60,00 Eur; 1 t., b. l. 15); būsto išlaikymas (vaikui tenkanti dalis – apie 15,00 Eur); higienos priemonės (apie 5,00 Eur); vaistai ir sveikatos priežiūra (apie 5,00 Eur); skalbimas ir nenumatytos išlaidos (apie 10,00 Eur). Berniukas yra sveikas ir specialių poreikių neturi. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad atsakovas V. K. išsituokęs, santuoką nutraukęs 2013 m., nepilnamečių vaikų neturi (1 t., b. l. 138; 2 t., b. l. 3–4), nedirba, tik iš dalies yra darbingas, jo darbingumo lygis – 55 proc., gauna netekto darbingumo pensiją – nuo 2017 m. spalio 67,88 Eur kas mėnesį (1 t., b. l. 111, 131–132, 177). Atsakovo vardu buvo registruotas lengvasis automobilis „VW Golf“, tačiau išregistruotas, uždraudžiant jam dalyvauti eisme (1 t., b. l. 134–135). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), tačiau ji yra antstolio areštuota (1 t., b. l. 13–14, 136–137). Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus šalių paaiškinimus ir ištirtus rašytinius įrodymus, atsižvelgęs į šalių vaiko amžių (beveik šešeri), kuriam būdingas spartus vaiko augimas, sveikatos būklę ir poreikius, teismas daro išvadą, jog ieškovės A. B. nurodyti mažamečio sūnaus poreikiai iš esmės yra pagrįsti – vaikui kas mėnesį teiktinas 210,00 Eur dydžio išlaikymas. Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, jog šalių turtinė padėtis yra panaši. Ieškovė A. B. yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, po ilgo nedarbo dirba, viena augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus, turi nekilnojamojo turto (2-ų kambarių butą) ir įsiskolinimų už komunalinius mokesčius. Nors atsakovas V. K. turi sveikatos problemų, tačiau dar ilgą laiką bus darbingo amžiaus, o jo netekto darbingumo lygis yra 45 proc., gauna netekto darbingumo pensiją, yra išsituokęs, neturi išlaikomų asmenų, turi dalį miško sklypo Trakų rajone. Atsižvelgtina ir į ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį šalyje. Pažymėtina ir tai, kad šalių mažametis sūnus Edgaras gyvena su motina – ieškove A. B., – t. y. šalių vaiko gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovė, ieškovė vaikui teikia kasdieninį išlaikymą ir priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas. Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad iš atsakovo V. K. nepilnamečiui sūnui E. B. priteistinas išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 105,00 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2017 m. vasario 2 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną – ieškovę A. B. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.203 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

IX. Išlaikymo įsiskolinimas

Vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo vaiko gimimo dienos (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.137 straipsnis). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsnis).

Iškovė A. B. prašė teismo priteisti iš atsakovo V. K. išlaikymo nepilnamečiui sūnui E. B., gimusiam 2012 m. gegužės 3 d., įsiskolinimą – 3780,00 Eur, – skaičiuojant už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. vasario 2 d.) (105,00 Eur × 36 mėn.).

Atsižvelgus į bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, jog atsakovas V. K., būdamas E. B. tėvu, nuo pat vaiko gimimo (2012 m. gegužės 3 d.) iki trejų metų amžiaus (2015 m. gegužės 3 d.) jam teikė išlaikymą, iš atsakovo V. K. priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui sūnui už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 3 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. vasario 2 d.), t. y. 105,00 Eur × 1 m. 9 mėn. arba 21 mėn., iš viso: 2205,00 Eur.

Nepilnamečiui E. B. priteisto išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise taip pat skirtina vaiko motina – ieškovė A. B. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.203 straipsnis).

X. Bylinėjimosi išlaidos

Nagrinėjamu atveju ieškovė A. B. šioje byloje 100 proc. atleista nuo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (1 t., b. l. 5–6), taip pat ir nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bei kitų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė A. B. iki 2017 m. liepos 1 d. pareiškė ieškinį su trimis reikalavimais. Kadangi ieškinys pateiktas elektroninėmis ryšio priemonėmis, mokėtinas ne visas žyminis mokestis, o tik jo dalis – 75 proc., – t. y.: už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo mokėtinas 31,00 Eur dydžio žyminis mokestis (41,00 Eur × 75 proc.); už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo – 28,00 Eur dydžio žyminis mokestis (105,00 Eur × 12 mėn. × 3 proc. × 75 proc.); už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo – 85,00 Eur dydžio žyminis mokestis (3780,00 Eur × 3 proc. × 75 proc.), t. y. iš viso mokėtinas 144,00 Eur dydžio žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 83 ir 85 straipsniai).

Šios bylos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, – 22,47 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnis).

Be to, ieškovei A. B. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 292,84 Eur (1 t., b. l. 83, 95, 164, 193).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalį teismas gali nukrypti nuo įstatyme nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, teismas net gali iš dalies atleisti asmenį, iš kurio priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, atsižvelgiant į tokio asmens turtinę padėtį ar kitas aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 7 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio nustatytas taisykles.

Ieškinį patenkinus iš dalies (patenkintų reikalavimų dalis – 90 proc., atmestų reikalavimų dalis – 10 proc.), iš atsakovo V. K. priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei proporcingai ieškinio patenkintų reikalavimų daliai – 130,00 Eur žyminio mokesčio, 263,56 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 20,22 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Atsižvelgus į tai, jog atsakovo V. K. procesinis elgesys nebuvo tinkamas, t. y. atsakovas V. K. nebendradarbiavo su teismu, nepateikė atsiliepimo į ieškovės A. B. ieškinį ir neteikė rašytinių įrodymų apie savo turtinę padėtį, taip pat vengė atvykti į teismą, dėl ko jis net kelis kartus į teismą buvo vesdintinas policijos, o sutikęs atlikti teismo medicininę DNR ekspertizę, į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratoriją taip ir nenuvyko, kas iš esmės užvilkino šios bylos nagrinėjimą, atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų neatleistinas ir jos nemažintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. B. ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti V. K., gimusį (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio E. B., gimusio (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) tėvu.

Priteisti iš tėvo V. K., gimusio (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. B., gimusiam 2012 m. gegužės 3 d., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis po 105,00 Eur (vieną šimtą penkis eurus 00 ct), pradedant mokėti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2017 m. vasario 2 d.) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną – A. B., gimusią (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš tėvo V. K., gimusio (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiui sūnui E. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą – 2205,00 Eur (du tūkstančius du šimtus penkis eurus 00 ct) – už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. vasario 2 d., nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną – A. B., gimusią (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš V. K., gimusio (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) 130,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio, 20,22 Eur (dvidešimt eurų 22 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 263,56 Eur (du šimtus šešiasdešimt tris eurus 56) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.