Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-08-31 · Civilinė byla Nr. e2YT-2927-666/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-08-31
Bylos Nr.
e2YT-2927-666/2020
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00707-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erikas Jurgutis
Pareiškėjas
O. V.
Suinteresuotas asmuo
VĮ “Turto bankas”
Civilinė byla Nr. e2YT-2927-666/2020Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00707-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 5.3.; 3.4.5.2.; 3.2.3.2.; 3.2.6.1.
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 31 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ “Turto bankas” dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po vyro J. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visą jo turtą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Po vyro J. V. mirties pareiškėja faktiškai valdo vyrui bendrąja jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusią turto dalį: gyvenamąjį namą, unikalus Nr: (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr: (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirusio J. V. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po vyro mirties pareiškėja O. V. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, kadangi ji ir toliau liko gyventi tame pačiame name. Namas Valstybės įmonės Registrų centre registruotas jos vardu. Šis nekilnojamasis turtas buvo įsigytas santuokos metu, todėl ½ turto dalis bendraja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso vyrui J. V.. Pareiškėja nurodė, kad nežinojo, jog jai reikia kreiptis pas notarą dėl paveldėjimo, kadangi namas ir kiti statiniai yra registruoti jos vardu. Pareiškėja nurodo, kad po vyro J. V. mirties jam priklausantį palikimą faktiškai pradėjo valdyti ir naudoti, juo rūpinosi ir prižiūri šiuo metu, moka mokesčius už komunalinius patarnavimus, elektrą, šiukšlių išvežimą ir t.t. Po vyro J. V. mirties dėl palikimo priėmimo nei testamentiniai nei įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla yra neužvesta, nuo palikimo atsiradimo dienos yra praėjęs trijų mėnesių terminas, per kurį reikėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl pareiškėja nebegali įgyvendinti savo teisėtų interesų ir paveldėti sutuoktinio palikimo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ “Turto bankas” per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Pareiškimui neprieštarauja. Nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą J. V. palikimo perėjimą valstybei. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. V., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja O. V. su J. V. susituokė (duomenys neskelbtini), Salantų rajono civilinės metrikacijos biure, santuokos sudarymo įrašas Nr. 171. Pareiškėja O. V. po vyro J. V. mirties faktiškai valdo po jo mirties likusią dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusio turto. Iš Kretingos rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro 2020-07-27 liudijimo nustatyta, kad po J. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla Kretingos rajono savivaldybės 1-ajame notaro biure vedama nebuvo. Palikėjo J. V. palikimas priimtas nebuvo. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo J. V. testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis pareiškėjos O. V., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu įregistruotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pagal 1989-12-29 statinio priėmimo naudoti aktą. Pareiškėja tvirtina, kad po palikėjo mirties valdo jam priklausiusią turto dalį, gyvena tame pačiame gyvenamajame name, jį prižiūri, rūpinasi pastatais, moka mokesčius už komunalinius patarnavimus, elektrą, atliekų tvarkymą, jį valdo, naudoja.

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 str. 1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 str. 2 d. prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; ir kt.).

Pareiškėja įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo po palikėjo J. V. mirties, tačiau palikimą faktiškai priėmė. Pripažintina, kad pareiškėja faktiškai pradėdama valdyti turtą po vyro J. V. mirties, priėmė jo palikimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po vyro J. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visą jo palikimą, kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų faktiniu valdymu ir jį valdo.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėjas Erikas Jurgutis