- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-17
- Bylos Nr.
- II-599-961/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00754-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- P. J.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Arūnas Kazlauskas
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. N., jo įgaliotajam atstovui advokatui Arūnui Kazlauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. N., gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. gegužės 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 12-ANR_N-951-2022 (ROIK 22167026784).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-951-2022 (ROIK 22167026784) P. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 366 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2021 m. rugsėjo 11 d. 14.59 val., būdamas sklype (duomenys neskelbtini), rovė augalus ir mėtė augalinės kilmės šiukšles per tvorą į kaimynui R. N. priklausančio sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kiemą. Tuo jis pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. I-326 patvirtintų Vilniaus miesto tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – Tvarkymo ir švaros taisyklės) 15.1 punkto reikalavimus. Už šį nusižengimą jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas (b. l. 14-15).
Pareiškėjas R. N., atstovaujamas įgaliotojo atstovo advokato Arūno Kazlausko, pateikė skundą, kuriame nurodė, jog administracinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas po to, kai nukentėjusysis R. N. 2021 m. spalio 5 d. raštu kreipėsi į policijos įstaigą, nurodydamas, jog P. J. kartu su savo sugyventine 2021 m. rugsėjo 11-14 dienomis iš savo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), mėtė šiukšles į R. N. kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugsėjo 12 d. R. N. atėjus arčiau prie tvoros P. J. spjovė jam į veidą. Nurodomas aplinkybes patvirtina pareiškėjo pridėti kieme esančių kamerų vaizdo įrašai. Pareiškėjo nuomone, ginčijamame nutarime nepagrįstai nustatyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes byloje esančio P. J. 2021 m. gruodžio 30 d. keturių puslapių paaiškinime labai lakoniškai – tik dviem-trimis sakiniais yra aprašomi 2021 m. rugsėjo 11 d. ir 2021 m. rugsėjo 12 d. įvykiai, tačiau nėra jokių teiginių, leidžiančių konstatuoti, kad P. J. pripažino kaltę ir gailisi dėl nusižengimo. Be to, minėtame P. J. paaiškinime pateikta įvykių interpretacija apskritai prieštarauja nukentėjusiojo R. N. vaizdo įrašuose pateiktai medžiagai. Galiausiai Vilniaus apskrities VPK netinkamai pritaikė įstatymą, kadangi ginčijamas nutarimas neatitinka nei administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos, nei Tvarkos ir švaros taisyklių, nei Administracinių nusižengimų kodekso nuostatų. Pareiškėjo nuomone, P. J. veikoje yra ne ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, o ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis ir jam skirtina bauda šio straipsnio sankcijos ribose. Remiantis išdėstytu, teismo prašoma panaikinti ginčijamą nutarimą ir administracinėn atsakomybėn traukiamam/patrauktam asmeniui P. J. paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą, t. y. ANK 481 straipsnio 1 dalimi (b. l. 3-5).
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, kad institucijos nuomone, nutarimą Nr. 12-ANR N-951-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK 22167026784 priėmęs pareigūnas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjo surinktą medžiagą ir kitus surinktus įrodymus, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatęs būtinus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 366 straipsnio 1 dalyje, požymius, atsižvelgdamas į nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, skirdamas sankcijoje numatytą nuobaudą – įspėjimą. Pabrėžia, jog P. J. veiksmai neatitinka ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių. Atsakomybė pagal ANK 481 straipsnį gali kilti tuomet, kai šio straipsnio dispozicijoje nurodyti alternatyvūs veiksmai yra padaromi viešoje vietoje. Be to, būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių šio straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų: 1) necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose; 2) įžeidžiamas kibimas prie žmonių; 3) kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, dėl jų kilusius padarinius ir veikos padarymo vietos specifiką. Iš byloje esančių įrodymų visumos: pareiškimo, paaiškinimo, apklausos protokolo ir kitų dokumentų, nustatyta jog nutarime nurodyti skundžiami veiksmai buvo atlikti privačioje nuosavybėje – namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio R. N., kieme. Iš surinktos medžiagos negalima daryti vieningos išvados, kad P. J. veiksmas būtų traktuojamas kaip tyčinis veiksmas, kuriuo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Niekas iš trečiųjų asmenų nesikreipė į policijos įstaigą dėl aukščiau minimo konflikto, pašalinių asmenų, kurie būtų matę konfliktą, nenustatyta, administracinio nusižengimo byloje negauta kitų, be pareiškėjo ir kaltinamo asmens, paaiškinimų. Byloje nagrinėjamas įvykis įvyko privačiame sklype, t. y. ne viešoje vietoje, jame buvo tik konflikte dalyvavę asmenys, kas reiškia, kad konfliktas neorientuotas į viešąją tvarką, o tik į kaimyninius subjektų santykius. Tai, kad R. N. nesutinka su Institucijos nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. N. skundą palaikė. Paaiškino, kad į jo sklypą keletą dienų buvo mėtomos šiukšlės ir organinės medžiagos. Tai vyko 2021 m. rugsėjo 11 d., kai per tvorą į jo daržą lėkė kaimyno svaidomi daiktai, tarp jų statybinės atliekos. Tai užfiksuota vaizdo kamerų. Be to, tai matė žmona, kuri ir liepė jam eiti žiūrėti, ką daro kaimynas. Žmona matė, kaip kaimynas su savo sugyventine E. gerą pusvalandį viską rovė ir mėtė į žmonos daržą. Mėtė organines medžiagas, net įskėlė šiltnamio stiklą. Kitą dieną – rugsėjo 12 d. tie mėtymai vėl pasikartojo. Žmona pasakė, kad vėl mėto. Nuėjo paklausti P. J., ką jis išdarinėja, šis pakvietė pakalbėti į patvorį, o priėjus, per tvorą spjovė į veidą ir pabėgo. Iš savo kiemo vidurio ėmė aiškinti, kad jį nušaus, žmoną rūgštimi aplies. Žmona pasiūlė iškviesti policiją. Prie šuns voljero rado primėtytų akmenų, buvo suskaldytos plytelės. O konflikto pradžia buvo, kai kaimynai užsakė nuotekų vamzdyno projektą. Jis ketino prisijungti prie bendro projekto, tačiau P. J. tam trukdė, išmetė jį iš projekto, kėlė sąlygas, reikalavo pinigų. Kai jis savarankiškai gavo savivaldybės ir Vilniaus vandenų leidimus prisijungimui prie nuotėkų sistemos, prasidėjo terorizavimas iš P. J. pusės. Šiukšlės metamos iš vienos privačios teritorijos į kitą, tačiau kaimyno veiksmai tuo neapsiriboja, jis tuo pačiu visaip jį keikia, įžeidinėja, grasina.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. J. paaiškino, kad neturi konfliktų su jokiais kitais kaimynais, niekada neketino konfliktuoti ir su pareiškėju. Tai ne jis, o kaimynas šiukšlina jo teritoriją, per savo tvorą su šakėmis mesdamas į jo sklypą visokias komposto atliekas. Vietoj to, kad jas sudėtų į kompostavimo dėžę, meta į kampą prie jo sklypo. Palei bendrą tvorą išverstos kūrenamos anglys, jų likučiai. Ne kartą prašė liautis taip daryti. Tą šiukšlyną sukūrė pats R. N. Neapsikentęs pats savo teritorijoje įrengė kameras, bet jos apimdavo ne visą namų valdos zoną. Tai suprasdamas R. N. ir toliau mėtė kompostą. Jis tiesiog grąžino kaimynui „jo turtą“. Daug kartų prašė R. susirinkti savo sodo gėrybes, augalus, tačiau šis nereaguodavo, sakydamas, kad jis nieko neįrodys. R. N. moliūgais apmėtė jo sklypą, net namo stogą, tai jis tiesiog tuos moliūgus grąžino kaimynui atgal. Jis pats nieko savo sklype neaugina ir ką rauti neturi, o kaimynas augina moliūgus, kurie perauga į jo sklypą. Ne kartą prašė juos susirinkti, kaimynui nereaguojant, permetė juos atgal kartu su kaimyno kompostu. Be to, jungdamasis prie nuotėkų sistemos, kaimynas darbininkams iškastas žemes nurodė suversti į jo (P. J.) sklypą. Į kaimyną jis nespjovė ir jam negrasino. Čia turtinga kaimyno vaizduotė. Tegul kaimynas vertina savo paties elgesį kaimynų atžvilgiu, jis savavališkai prisijungė prie kaimynų įrengtos nuotėkų sistemos, savavališkai nukabino užtvarą, įrengtą bendrai kaimynų, pats šiukšlina jo (P. J.) sklypo teritoriją, dėl ko ir kyla konfliktai.
Ginčijamą nutarimą priėmusios institucijos įgaliotasis atstovas Vladislav Butkevič nurodė, jog tyrimas vyko gauto pareiškimo ribose. Realiai policijai buvo pranešta apie šiukšlių mėtymą, apie grasinimą tik užsiminta. Neginčijamai buvo nustatyta, kad abu asmenys tarpusavio konfliktų metu buvo savo privačiose teritorijose, pagal vaizdo įrašus nustatyta, kad tai viena, tai kita pusė permeta šiukšles kaimynui, permeta tai, ką prieš tai kitas meta. P. J. buvo nubaustas dėl Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimo, su pažeidimu jis sutiko, todėl jam pagal ANK 608 straipsnio 5 dalies nuostatas buvo skirta sankcijoje numatyta nuobauda – įspėjimas. ANK 481 straipsnyje numatyta atsakomybė tik už veikas, turinčias viešą pobūdį, konfliktai tarp kaimynų vyko privačiose teritorijose, į šį konfliktą tretieji asmenys įtraukti nebuvo. Dėl kaimyno valdos šiukšlinimo buvo nubausti abu asmenys. R. N. buvo lygiagrečiai nubaustas pagal P. J. pareiškimą dėl ekskrementų ir šiukšlių mėtymo į P. J. sklypą. Teismas nusprendė, jog tai buvo privačių santykių aiškinimasis, tikslo pažeisti viešąją tvarką nebuvo. Žmonės tiesiog vienas kito atžvilgiu priešiškai nusiteikę, turi vienas kitam priekaištų dėl į svetimo sklypo ribas patenkančių vienas kito augalų ir permeta vienas kitam tas ribas pažeidžiančius augalus. Konfliktas neišeina už jų privačių valdų ribų. Taip pat, atstovo nuomone, nutarime paminėtas pažeidimas tik dėl vienos dienos todėl, kad pareiškimas turbūt buvo parašytas dėl vienos dienos. Jeigu ir minimos kelios dienos, vis tiek būtų trunkamasis pažeidimas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.
Vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės. Pažymėtina ir tai, jog administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos ir įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės
Susipažinus su administracinio nusižengimo medžiaga ROIK 221667026784 nustatyta, jog administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal R. N. 2021 m. spalio 5 d. ir 2021 m. spalio 10 d. skundus, kuriuose jis išdėstė pretenzijas dėl netinkamo kaimyno P. J. bei jo sugyventinės E. J. elgesio 2021 m. rugsėjo 11-14 dienomis bei prašė dėl kaimynų veiksmų pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 straipsnį arba ANK 481 straipsnį. Minėtuose skunduose R. N. išvardino šiuos netinkamus kaimynų veiksmus: 2021 m. rugsėjo 11 d. P. J. ir jo sugyventinė apie pusvalandį savo kieme rinko įvairias šiukšles ir per sklypų ribas skiriančią tvorą mėtė į pareiškėjo kiemą. 2021 m. rugsėjo 12 d. P. J. vėl mėtė šiukšles per tvorą į pareiškėjo sklypą, o šiam šūktelėjus to nedaryti ir prisiartinus prie tvoros pasikalbėti, spjovė jam į veidą. 2021 m. rugsėjo 14 d. P. J. vėl ėmė mėtyti šiukšles į pareiškėjo kiemą, po to pradėjo mėtyti akmenis, kurie suskaldė tris pareiškėjo kiemo trinkeles, tuomet grasino jį nušauti, o jo žmoną ištirpdyti rūgštyje. R. N. prašė ištirti ir įvertinti visų trijų dienų kaimyno veiksmus. Savo teiginiams pagrįsti pateikė savo kieme įrengtų apsaugos kamerų vaizdo įrašus, kurių apžiūra buvo įforminta 2021 m. spalio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame objektyviai užfiksuotas asmens Nr. 1 spjūvis 2021 m. rugsėjo 12 d., bei akmenų (galimai plytelių liekanų) mėtymas 2021 m. rugsėjo 14 d.
Tuo tarpu iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog skunde nurodytų aplinkybių tyrimą atlikusi institucija tyrė ir teisiškai vertino tik dalį šių veiksmų, t. y. tik 2021 m. rugsėjo 11 d. P. J. atliktus veiksmus, ignoruodama pareiškėjo nurodomas aplinkybes apie 2021 m. rugsėjo 12 d. ir 14 d. įvykius.
Pažymėtina, kad tiek teismo, tiek institucijos procesiniai sprendimai administracinio nusižengimo byloje laikomi teisėtais ir pagrįstais tik tokiu atveju, kai juose išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą.
Iš abiejų asmenų paaiškinimų byloje akivaizdu, kad tarp kaimynų yra įsisenėjęs konfliktas, abu vienas kitą kaltina tyčiniu kaimyninio sklypo teršimu įvairiomis, daugiausiai augalinės kilmės, atliekomis, bei augalinės kilmės ir kitokių šiukšlių permetimą per tvorą į kaimyno sklypą laiko šių šiukšlių „gražinimu“ savininkui ir teisingumo atstatymu. Tokiu būdu, teismo vertinimu, P. J. veiksmai nėra vien atliekų išmetimas tam nepritaikytoje vietoje, t. y. elgesys, pažeidžiantis tik Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintas Tvarkymo ir švaros taisykles. Šiukšlių metimas yra tikslingas, jos specialiai nukreipiamos į kaimyno sklypą, siekiant jį užgauti dėl konfliktinių tarpusavio santykių. Tokiomis aplinkybėmis turėjo būti vertinama visa P. J. veiksmų visuma, o ne tik formaliai iš bendro konteksto atskirti vienos dienos veiksmai – organinės kilmės šiukšlių permetimas per tvorą. Minėtas šiukšlių, juolab akmenų mėtymas, palydimas grasinimų ir net spjūvio į veidą galimai išeitų už Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimo ribų ir leistų svarstyti griežtesnę P. J. veiksmų kvalifikaciją.
ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimties iki vieno šimto keturiasdešimties eurų. Taigi, atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš nurodytų alternatyvių veiksmų. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą. Tai yra į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką.
Ginčijamą nutarimą priėmusi institucija savo nesutikimą su skundu grindė tuo, kad P. J. veiksmai neišėjo už dviejų kaimynų privačių valdų ribų, t. y. buvo atlikti išimtinai privačioje, o ne viešoje erdvėje, P. J. pykosi su kaimynu, tačiau tikslo pažeisti viešąją tvarką neturėjo. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje, nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama ir gyvenamojo namo kiemas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-1183/2002, 2004 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-352/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-501/2001 ir kt.). Valdos nuosavybė teismų praktikoje nėra absoliutus kriterijus konstatuoti viešosios tvarkos pažeidimą, viešosios vietos sampratai teismų praktikoje daug svarbesnis yra visuomenės prieinamumo ar visuomenės intereso apsaugos kriterijus.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju asmens veikos kvalifikaciją lemia ne tiek veiksmų padarymo vieta, o jų pobūdis ir tikslas. Teismas pažymi, kad viešoji tvarka – tai pirmiausiai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendros išorinio elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Nepadorus ir nemandagus elgesys pažeidžia visuomenės interesus, kadangi šių taisyklių laikymasis užtikrina normalią visuomenės gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip smulkų chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta ir nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N16-73/2006, N1-1280/2007, N62-2800/2010 ir kt.).
Apibendrinant konstatuotina, kad netiriant ir neanalizuojant R. N. skunduose nurodytų ir galimai atliktų P. J. veiksmų, trukusių nuo 2021 m. rugsėjo 11 iki 14 d., visumos, galutinis jo veikos teisinis įvertinimas buvo atliktas itin formaliai ir neatitinka teisingo proceso principo. Todėl teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių.
R. N. teismo prašė ne tik panaikinti skundžiamą nutarimą, tačiau ir paskirti nuobaudą P. J. pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės teismui pačiam papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kurių nebuvo pirminiame kaltinime, bei pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, tai yra iš esmės keisti administracinio nusižengimo protokole suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2016, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-66-976/2017, Nr. 2AT-10-693/2018).
Remiantis išdėstytu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. gegužės 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 12-ANR_N-951-2022 naikinamas ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga grąžintina naujai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo R. N. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. gegužės 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 12-ANR_N-951-2022 (ROIK 22167026784) ir grąžinti bylą atlikti išsamų administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.