Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Luminor Bank akcinės bendrovės ieškinį atsakovei E. S., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. Ž. dėl skolos priteisimo ir atsakovės E. S. priešieškinį ieškovei Luminor Bank akcinei bendrovei, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. Ž. dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė E. S. priešieškinyje teismo prašo 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodo, kad ji su trečiuoju asmeniu R. Ž. nuo 2005 iki 2010 metų palaikė artimus santykius. Trečiasis asmuo R. Ž., siekdamas plėtoti savo individualiai vykdomą veiklą, nusprendė įsigyti veiklai tinkamas patalpas. Kadangi nuosavų lėšų patalpų įsigijimui neturėjo, patalpas ketino įsigyti iš skolintų lėšų. Siekdamas iš skolintų lėšų įsigyti nekilnojamuosius daiktus (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo siūlė atsakovei daiktus įsigyti kartu, gaunant paskolą iš banko. Atsakovė iš pradžių sutiko kaip bendraskolė skolintis pinigų iš banko, bankas netgi buvo parašęs 2008-04-14 pažymą apie priimtą sprendimą išduoti kreditą atsakovei ir trečiajam asmeniui. Tačiau po pažymos surašymo atsakovė, įvertinusi savo galimybes grąžinti kreditą, kredito panaudojimo tikslingumą, persigalvojo ir nusprendė būsimuose sandoriuose nedalyvauti. Atsakovė nusprendė nesiskolinti pinigų iš banko ir nepirkti nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini). Kadangi trečiasis asmuo vis tiek ketino pirkti nekilnojamuosius daiktus (duomenys neskelbtini), jo prašymu buvo svarstomas atsakovės tinkamumas laiduoti už R. Ž. įsipareigojimus bankui. Bankas, įvertinęs susidariusią situaciją, nusprendė, kad atsakovės laidavimas bankui yra nepriimtinas. Todėl atsakovė laidavimo sutarties dėl trečiojo asmens įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo nei su banku, nei su kuo nors kitu nesudarė. Banko pozicija dėl trečiojo asmens įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo kitomis užtikrinimo priemonėmis ir nereikalaujant laidavimo yra nedviprasmiškai įtvirtinta ir 2008 m. balandžio 17 d. būsto kreditavimo sutarties specialiojoje dalyje – nurodytos sutarties 3 skirsnio „Prievolės užtikrinimo priemonės“ 3.2. punkte vienareikšmiškai nurodyta, jog laidavimas šiuo atveju yra netaikomas. Visiškai nesuprantama, kodėl esant 2008 m. balandžio 17 d. banko pozicijai nereikalauti atsakovės laidavimo, tas pats bankas, paneigdamas savo poziciją, tą pačią 2008 m. balandžio 17 d. neva tai sudarė laidavimo sutartį su atsakove. Atsakovė nederino 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutarties sąlygų su Nordea Bank Finland Plc, veikusiu per Lietuvos skyrių, nurodytos laidavimo sutarties nesudarė ir nepasirašė ir todėl ji nėra atsakinga už trečiojo asmens mokėjimo prievolių pagal 2008 m. balandžio 17 d. būsto kreditavimo sutartį vykdymą.

Ieškovės atstovė adv. E. B. palaiko ieškovės pareiškimą, kuriuo ji atsisakė ieškinio, ir prašo bylą šioje dalyje nutraukti, priešieškinį prašo atmesti. Kadangi ekspertizė nustatė, jog atsakovė E. S. laidavimo sutarties nepasirašė, todėl sutartis nesudaryta ir ji negali būti pripažinta negaliojančia.

Atsakovės atstovas adv. G. N. prašo priešieškinį tenkinti, kadangi ieškovė pateikė sutartį, kaip reiškiamų reikalavimų pagrindą. Be to, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo eigą, būtų netikslinga priešieškinį atmesti vien todėl, kad atsakovė turėtų kreiptis dėl sutarties pripažinimo nesudaryta. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Dėl ieškinio atsisakymo

Ieškovės atsisakymas nuo ieškinio priimtinas ir byla ieškinio reikalavimų dalyje nutrauktina. Viena iš ieškovo procesinių teisių yra ieškinio atsisakymas (CPK 42 straipsnio 1 dalis). CPK 42 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. <...> Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė Nordea Bank AB, Lietuvoje veikusi per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, ir jos teises perėmusi Luminor Bank AB, atstovaujama advokatės E. B., nebepalaiko ieškinio reikalavimų, ieškovė įstatymu jai suteikta teise atsisakyti ieškinio pasinaudojo tinkamai, ieškinio atsisakymas šiuo atveju neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl, nelikus byloje ginčo pagrindo, civilinė byla minėtoje dalyje nutrauktina (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnis). Ieškovei yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, ką ji nurodė pareiškime dėl ieškinio atsisakymo.

Ieškovei atsisakius ieškinio ir bylą nutraukus, iš dalies tenkintinas ieškovės prašymas grąžinti sumokėtą žyminį mokestį. Sumokėto žyminio mokesčio ar jo dalies grąžinimo pagrindus reglamentuoja CPK 87 straipsnio nuostatos. Ieškovė prašymą grąžinti žyminį mokestį grindžia CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu reikalavimu, nustatančiu, kad žyminis mokestis grąžinamas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl ieškovo kaltės, ir teigia, kad šiuo atveju ieškovės kaltės nėra, kadangi tik atlikus ekspertizę paaiškėjo, jog laidavimo sutartis nėra pasirašyta atsakovės E. S..

Tačiau CPK 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tai reiškia, kad, kai atsisakoma pareikšto ieškinio, žyminio mokesčio grąžinimui turi būti taikoma būtent ši teisės norma, t. y. CPK 87 straipsnio 2 dalis yra specialioji procesinė teisės norma taikytina tais atvejai, kai atsisakoma ieškinio. Todėl nagrinėjamu atveju, priėmus ieškovės atsisakymą nuo ieškinio, sprendžiant žyminio mokesčio grąžinimo klausimą turi būti vadovaujamasi CPK 87 straipsnio 2 dalimi ir ieškovei grąžintina 75 % jos sumokėto žyminio mokesčio. Ieškovė paduodama ieškinį yra sumokėjusi 2 857 Eur žyminį mokestį, todėl jai grąžintina 2 142,75 Eur dydžio žyminis mokestis.

Dėl priešieškinio tenkinimo

Atsakovė E. S. priešieškinyje teismo prašo 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia. Priešieškinio reikalavimą grindžia tuo, kad ji jokios laidavimo sutarties dėl trečiojo asmens įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo nei su banku, nei su kuo nors kitu nesudarė, nederino 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutarties sąlygų ir jos nepasirašė. Savo reikalavimui pagrįsti prašė teismo paskirti rašysenos ekspertizę, kuri Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartimi buvo paskirta. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai 2017 m. rugsėjo 13 d. ekspertizės akte nustatė, kad 2008-04-17 laidavimo sutartyje pasirašė ne E. S.. Tokiu būdu yra neginčijamai nustatyta, kad atsakovė E. S. laidavimo sutarties, kurios pagrindu ieškovė reiškė jai reikalavimus dėl skolos priteisimo, nėra pasirašiusi.

CK 6.79 straipsnyje nustatyta, kad laidavimo sutartis turi būti rašytinė ir rašytinės formos nesilaikymas laidavimo sutartį daro negaliojančią. CK 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai taikomos CK 1.71-1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. CK 1.76 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys, t. y. imperatyviai nustatyta, kad rašytinės formos sutartyje turi būti jį sudariusio asmens parašas. Ginčo atveju nustatyta, kad laidavimo sutarties nėra pasirašiusi atsakovė E. S., todėl tokia sutartis prieštarauja imperatyviems įstatymo reikalavimams ir todėl tokia sutartis, remiantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinė ir negalioja.

Ieškovės atstovės atsikirtimai, jog priešieškinio reikalavimas atmestinas, kadangi, nustačius, kad laidavimo sutarties nėra pasirašiusi atsakovė, sutartis faktiškai yra nesudaryta ir negali būti pripažinta niekine ir negaliojančia, laikytini nepagrįstais. Pati ieškovė laidavimo sutartį laikė sudaryta ir, remdamasi šia sutartimi, net buvo pareiškusi reikalavimą laiduotojai – atsakovei E. S. dėl skolos iš jos, kaip solidarios skolininkės, priteisimo. Tai reiškia, kad ginčo sutartis yra sukėlusi teisines pasekmes atsakovei ir ji bylos nagrinėjimo metu turėjo vienintelį savo teisių gynimo būdą – prašyti pripažinti šį sandorį niekiniu ir negaliojančiu, ką ji ir padarė pareikšdama priešieškinio reikalavimą. Būtent atsakovei ginant savo teises buvo nustatyta aplinkybė, kad atsakovė nėra pasirašiusi laidavimo sutarties, kas nulėmė ieškovės ieškinio atsisakymą.

Todėl nustačius CK 1.76 straipsnio 1 dalies imperatyvaus reikalavimo pažeidimą, t. y. kad rašytinės formos sutartyje turi būti jį sudariusio asmens parašas, atsiranda pagrindas tokį sandorį pripažinti niekiniu, t. y. jis negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Tačiau reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo (CK 1.78 straipsnio 5 dalis), o sandorių negaliojimo instituto tikslas – apsaugoti nukentėjusią sandorio šalį, užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumą, sąžiningumą ir protingumą. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis), o teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Todėl atsakovės teisės turėjo būti ginamos, be to, laidavimo sutartis nebuvo akivaizdžiai niekinė, tai paaiškėjo tik atlikus ekspertizę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės teisės gintinos, priimant sprendimą dėl priešieškinyje pareikšto reikalavimo, t. y. pripažįstant laidavimo sutartį niekine ir negaliojančia. Kadangi pagal ginčo sandorį nei viena iš šalių nėra nieko gavusios, todėl restitucija netaikytina.

Dėl atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Būtent todėl, kad ieškovė šalių sudarytą ginčo laidavimo sutartį laikė galiojančia, atsakovei atsirado procesinės pasekmės, t. y. poreikis reikšti reikalavimą dėl laidavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia ir dėl to turėti bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovė ieškinio atsisakė atsakovei įrodžius, kad ji nėra pasirašiusi laidavimo sutarties, pripažintina, jog atsakovės visos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės veiksmų (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

Pagal atsakovės pateiktus įrodymus atsakovė yra sumokėjusi 31 Eur žyminį mokestį, turėjo 747,39 Eur ekspertizės išlaidų ir prašo priteisti 3 418,25 Eur atstovavimo išlaidas.

Už priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį, tripliko ir prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio parengimą atsakovė E. S. ją atstovavusiam advokatui sumokėjo 2 208,25 Eur sumą. Pagal Rekomendacijų 8.2 p. maksimalus užmokesčio už priešieškinį ir atsiliepimą į ieškinį dydis yra 2,5, pagal 8.3. p. už tripliką – 1,5, o už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas – 0,4 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šių paslaugų teikimo metu galiojo 2016 m. III ir IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 793,30 Eur ir 822,80 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma už priešieškinį ir atsiliepimą į ieškinį negali viršyti po 1 983,25 Eur, už tripliką 1 234,20 Eur, o už prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio 317,32 Eur. Atsakovės prašoma priteisti 2 208,25 Eur suma už priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį, tripliko ir prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio parengimą neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių, todėl, atsižvelgiant į suteiktų paslaugų kiekį, advokato darbo laiko sąnaudas, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, bylos sudėtingumą, laikytina pagrįsta ir priteistina.

Atsakovė taip pat prašo priteisti 302,50 Eur sumą už dokumentų antstoliui apie klientės turtą ir būtinąsias išlaidas parengimą. Atsižvelgiant tai, jog ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, minėtos išlaidos susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu byloje, taigi laikytinos pagrįstomis, tačiau jų dydis, atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, mažintinas iki 237,99 Eur (0,1 x 3 val. x 793,30) sumos (Rekomendacijų 8.20 punktas, 9 punktas).

Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už dokumentų analizę, pasirengimą bylai, dokumentų dėl rašysenos ekspertizės skyrimo rengimą (pagal 2017 m. birželio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą), atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, mažintinos iki 329,12 Eur sumos (0,1 x 4 val. x 822,80) (Rekomendacijų 8.19 punktas, 8.20 punktas, 9 punktas), o bylinėjimosi išlaidos už dalyvavimą 2017-05-15 teismo posėdyje nepriteistinos, kadangi minėto teismo posėdžio trukmė – 15 min. (Rekomendacijų 9 punktas). Taip pat nepriteistinos 211,75 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos už dokumentų dėl nepilnametės dukters išlaikymo, gyvenamosios vietos ir bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo bendru tėvų sutarimu parengimą, kadangi šioje civilinėje byloje klausimai dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo nebuvo sprendžiami, taigi minėtos išlaidos laikytinos nepagrįstomis.

Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už pasirengimą 2017-06-20 teismo posėdžiui ir atstovavimą minėtame teismo posėdyje (pagal 2017 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą) mažintinos iki 164,56 Eur sumos (0,1 x 2 val. x 822,80) (Rekomendacijų 8.19 punktas, 9 punktas), o bylinėjimosi išlaidos už dokumentų rengimą ir darbą su elektroniniais bylos dokumentais nepriteistinos, kadangi PVM sąskaitoje faktūroje nedetalizuota, kokie konkretūs dokumentai buvo rengiami, kas sudaro darbą su elektroniniais bylos dokumentais ir pan.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės E. S. priešieškinys tenkintinas visiškai, o ieškovė ieškinio atsisakė, atsakovei iš ieškovės priteistinos 2 939,92 Eur atstovavimo išlaidos. Todėl priteistinų bendrų bylinėjimosi išlaidų dydis yra 3 718,31 Eur (31 Eur + 747,39 Eur + 2 939,92 Eur).

Kadangi atsakovė ekspertizės atlikimui į teismo depozitinę sąskaitą įnešė 800 Eur, o už ekspertizę buvo sumokėta 747,39 Eur, atsakovei grąžintinas įneštų lėšų likutis – 52,61 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei

Kadangi atsakovė, paduodama priešieškinį, Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartimi buvo atleista nuo 2 526 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl, priešieškinį patenkinus, žyminis mokestis, nuo kurio atsakovė buvo atleista, išieškotinas iš ieškovės valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei atsisakius ieškinio turi būti grąžintas 2 142,75 Eur žyminis mokestis, atlikus įskaitymą, iš ieškovės valstybei priteistina 383,25 Eur žyminio mokesčio dalis, nuo kurios atsakovė paduodama priešieškinį buvo atleista. Taip pat iš ieškovės valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 9,91 Eur.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei E. S. nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų bei turtinių teisių bendrai 265 060,63 Eur sumai areštas. Ieškovei atsisakius ieškinio, kurio reikalavimų įvykdymui užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pastarosios, sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

priimti ieškovės Nordea Bank AB, Lietuvoje veikusios per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, ir jos teises perėmusios Luminor Bank AB atsisakymą nuo ieškinio ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Priešieškinį patenkinti. Pripažinti 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartį Nr. LBK 08/04/45SA, sudarytą tarp Nordea Bank Lietuvos skyriaus ir E. S., niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento.

Priteisti iš ieškovės Luminor Bank AB (j. a. k. 112029270) atsakovei E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 718,31 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei – 383,25 Eur žyminį mokestį ir 9,91 išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, iš viso 393,16 Eur, nurodytą sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Atsakovei E. S. grąžinti į teismo depozitinę sąskaitą ekspertizės atlikimui įneštų ir nepanaudotų lėšų dalį – 52,61 Eur, įpareigojant atsakovę per 5 dienas nuo sprendimo paskelbimo pateikti atsiskaitomosios sąskaitos, į kurią turi būti grąžintos lėšos, duomenis.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei E. S. nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų bei turtinių teisių areštą bendrai 265 060,63 Eur sumai.

Ieškovei Luminor Bank AB ir atsakovei E. S. grąžinti ekspertizės atlikimui pateiktus dokumentų originalus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.