- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-12
- Bylos Nr.
- e2YT-7744-1135/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00696-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Vaiva Bėčienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. B.
- Suinteresuotas asmuo
- V. N., D. L., A. G., R. G., E. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje: V. N., D. L., A. G., R. G., E. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – ir VMI), valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. G. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmėm jo sutuoktinė A. G., mirusi (duomenys neskelbtini)
Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjos mama A. G. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notarų biurą dėl palikimo priėmimo įforminimo, tačiau paaiškėjo, kad A. G. nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų po savo sutuoktinio A. G. mirties (duomenys neskelbtini). Po A. G. mirties niekas iš įpėdinių nesikreipė dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla neužvesta. Nors į notarų biurą A. G. nesikreipė, tačiau ji iki savo mirties gyveno tame pačiame bute, kuris A. G. vardu buvo įsigytas pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, naudojosi pastatu – malkine, mokėjo mokesčius už elektrą, vandenį, butas buvo šildomas krosnimi, taip pat priėmė mirusiojo daiktus, prižiūrėjo butą, neišskirdama tėvo dalies bendrojoje nuosavybėje, sutuoktinio turto dalimi rūpinosi taip pat kaip ir savo turtu. Tėvai jokio kito nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturėjo. Dėl kokių priežasčių mama nesikreipė į notarų biurą, nežino, tačiau sprendžia, kad dėl to, jog pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta jos vardu ir buto bei pagalbinio pastato malkinės duomenys viešajame registre taip pat buvo registruoti A. G. vardu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. G. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. G. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
VMI atsiliepime nurodė, kad pareiškimo neginčija, prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Iki 2022 m. birželio 17 d. neturėjo informacijos apie (duomenys neskelbtini) mirusios A. G. ir (duomenys neskelbtini) mirusio A. G. paveldėtą turtą ir įpėdinius, paveldėjimo procedūrų nevykdė.
Suinteresuoti asmenys A. G., V. N., D. L. atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjos pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkinti, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, jog po A. G. mirties visu likusiu turtu rūpinosi, jį valdė ir tvarkė jo mama A. G., kuri mokėjo su buto eksploatavimu susijusius mokesčius, pagal galimybes remontavo butą, neišskirdama sutuoktinio dalies bendrojoje nuosavybėje.
R. G. ir E. G. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos duomenimis nustatyta, kad A. G., miręs (duomenys neskelbtini), ir A. G., mirusi (duomenys neskelbtini), santuoką buvo sudarę (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) notarų biuras 2022 m. birželio 6 d. rašte pažymėjo, kad dėl mirusio A. G. turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. Iš Pažymėjimų apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre matyti, kad A. G. vardu (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu registruoti butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini). Prie bylos pridėtos 2016-2017, 2019, 2021 metų mokėjimo už elektrą, vandenį kvitų kopijos, UAB „(duomenys neskelbtini) vandenys“ siųsto pranešimo A. G., adresu: (duomenys neskelbtini), kopija, AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ atsiskaitymo knygelės, išduotos A. G., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), viršelio kopija.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).
Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes.
Pagal CK 5.13 straipsnį, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. G. vardu pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu buvo įregistruotas nekilnojamasis turtas, kuris preziumuojama, kad jai priklausė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes buvo įgytas santuokos metu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis.). A. G. po sutuoktinio A. G. mirties nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo. Tačiau teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos anksčiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad A. G. priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, faktiškai pradėdama paliktą turtą valdyti.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos, mirusios A. G. dukros, pareiškime pateikti, suinteresuotų asmenų – atsiliepimuose, paaiškinimai, patvirtina, kad A. G. po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjusi turtą faktiškai valdyti kaip savo, t. y. mirus A. G. liko ir toliau gyventi santuokos metu įgytame bute, mokėjo su buto eksploatacija susijusius mokesčius, prižiūrėjo jį, priėmė mirusio sutuoktinio daiktus. Byloje nėra pastarąsias aplinkybes paneigiančių duomenų, duomenų, kad po A. G. mirties paliktą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys.
Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad po A. G. mirties palikimą, faktiškai jį pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo sutuoktinė A. G., mirusi (duomenys neskelbtini). (CK 5.51 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas tenkintinas bei nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po A. G. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo sutuoktinė A. G., mirusi (duomenys neskelbtini).
Teismas pažymi, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuotų paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Pavelde?jimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo sutuoktinė A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.