Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui Andriui Brasui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1996 m. liepos 2 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 104 straipsnį (sena redakcija) už tyčinį nužudymą, laisvės atėmimu 9 metams;

2) 2008 m. spalio 13 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 9 mėnesiams, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 1 metams, atleistas nuo bausmės pasibaigus jos vykdymo laikui;

3) 2013 m. sausio 16 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo 8 mėnesiams bausme, įpareigojant per bausmės atlikimo terminą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei neatlygintinai išdirbti 60 valandų per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis V. B. 2017 m. sausio 24 d. apie 14 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudodamas fizinį smurtą prieš šeimos narę – buvusią sutuoktinę E. B., su kuria bendrai gyvena išregistravę santuoką, sugriebė ją už plaukų, reikalavo lytiškai tenkinti jo aistrą oraliniu būdu, o nukentėjusiajai atsisakius, panaudodamas fizinę jėgą parvertė ją ant grindų, užsėdo nukentėjusiąją ant krūtinės apžergęs kojomis, taip palaužęs nukentėjusiosios valią ir galimybę pasipriešinti, atsisegė kelnes ir išsitraukęs lytinį organą – varpą, jėga prieš nukentėjusios valią kišo prie nukentėjusiosios veido, o nukentėjusiajai nepaklusus, tyčia sudavė jai delnu mažiausiai vieną smūgį į veidą ir mažiausiai devynis smūgius kumščiu į galvą, petį ir sprandą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, taip pasikėsino patenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu prieš nukentėjusiosios E. B. valią, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji aktyviai priešinosi, pasiprašė į tualetą ir pabėgo. Šiais savo veiksmais kaltinamasis V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. B. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo prisipažino visiškai ir gailėjosi. Teisiamojo posėdžio metu patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 81-82), kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 81-82), kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir mano, kad jei būtų buvęs blaivus taip būtų nesielgęs. Jis gyvena kartu su savo buvusia sutuoktine E. B. jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2016 m. sausio mėn., pabaigoje tiksliai kurią dieną pasakyti negali, tačiau mano, kad galėjo būti sausio 24 d., kuri nurodyta pranešime apie įtarimą, jis po pietų grįžo namo ir parsinešė du butelius vyno. Tuo metu namuose buvo E. B., kuri sirgo gripu ir alkoholio nevartojo. Jis parsinešęs vyną gėrė vienas. Tiksliai visų aplinkybių neprisimena, kadangi buvo neblaivus, tačiau prisimena, kad buvo atsisegęs kelnes. Ar buvo išsitraukęs savo lytinį organą pasakyti negali, nes neprisimena. Prisimena, kad buvo ją gulinčią apžergęs ir kad jai sudavė smūgius, tačiau tiksliai kiek sudavė smūgių ir į kurias kūno vietas sudavė pasakyti negali. Negali pasakyti ir dėl ko taip elgėsi, gal dėl to, kad pergėrė ir pasidarė agresyvus. Jis tikrai nenorėjo jos išžaginti ar kažkaip kitaip priversti ją lytiškai santykiauti su juo. Gal norėjo tik pagąsdinti. Kai vartoja alkoholį pasidaro agresyvus ir po to neviską prisimena ir net negali paaiškinti savo elgesio. Prisimena, kad E. po to išbėgo iš namų ir grįžo praėjus nemažai laiko kartu su policijos pareigūnais. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi. Jam yra labai gėda. Jis dėl to, kad vartoja daug alkoholio, kreipsis į anoniminių alkoholikų draugiją ir užsikoduos. Jis E. atsiprašė, su ja susitaikė. Jis yra teistas jau vieną kartą už tai, kad naudojo fizinė smurtą prieš E. B..

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. B. papildomai nurodė (b. l. 116), kad pirmiausiai vartojo alkoholį Šilavote pas draugę, po to du butelius vyno parsivežė namo. Namuose jis vyną gėrė vienas, E. B. vyno negėrė, nes sirguliavo. Paskui ji pradėjo sakyti, kad smardina. Sutuoktinė sakė, kad jis smurtavo, tačiau pats neatsimena ar naudojo smurtą, nežino ar norėjo mylėtis. Paskutinį kartą smurtavo prieš B. 2012 m. Savo elgesį vertina blogai, todėl ir pradėjo tvarkytis dėl alkoholio, nes kai išgeria nežino kas jam pasidaro. Važiuos užsikoduoti vieneriems metams nuo alkoholizmo, nes pripažįsta, kad turi bėdų dėl alkoholio. Nukentėjusiosios atsiprašė keletą kartą. Ji viena taip pat nenori gyventi.

Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje Nr. 1-54-1023/2017 atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuroras, kaltinamasis bei jo gynėjas (b. l. 116), kaltinamojo V. B. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys:

nukentėjusiosios E. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 17-18, 21-23), kad 2017 m. sausio 24 d., ji sirgo, gulėjo. Apie pietus, jos buvęs sutuoktinis V. B., su kuriuo nutraukė santuoką prieš kokius 6 metus, grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir parsinešė vyno, kurį gėrė vienas. Vėliau pradėjo prie jos priekabiauti, reikalauti oralinio sekso. Jai atsisakius, jis pagriebė ją už plaukų, išplėšė jų kuokštą. V. B. griebė ją už plaukų, nepaleido, ji negalėjo ištrūkti, jis trankė jai galvą, segėsi kelnes, lipo jai ant veido, ant kurio jautė, kad ten lytinis organas, užsisėdo apsižergęs jai ant krūtinės, atsisegė kelnes, išsiėmė lytinį organą, bet neįkišo. Vadino ją necenzūriniais žodžiais. Ji muistėsi, kad ištrūktų. Labiausiai bijojo, kad jis įkiš savo lytinį organą jai į burną. Sudavė rankomis į galvą smūgius. Smūgiavo delnu į veidą, o į galvą kumščiu. Delnu sudavė vieną smūgį, kumščiu į galvą, į sprandą, petį, sudavė apie 9 smūgius. Paskui ji pasakė, kad nori į tualetą ir išbėgo iš kambario į kiemą. Išbėgusi iš namų ji nuėjo ant kelio ir laukė kada pravažiuos koks automobilis, kad galėtų paprašyti telefono paskambinti į policiją, kadangi pati telefono neturi. Ji lauke prastovėjo apie valandą. Pamačiusi atvažiuojantį automobilį sustabdė jį ir pas vyriškius, kurie buvo automobilyje, paprašė telefono ir paskambino pagalbos telefonu 112, paprašė, kad atvyktų policijos pareigūnai. Sulaukusi policijos pareigūnų, tik su jais kartu grįžo į namus. Namo durys buvo užrakintos. Pasibeldus į duris, jas atidarė V. B., kuris iš karto ją pradėjo keikti necenzūriniais žodžiais. Po to V. B. išvežė į policiją. Ji paaiškino, kad tai ne pirmas smurto atvejis prieš ją, taip pat ne pirmas kartas kaip V. B. iš jos reikalauja oralinio sekso;

liudytojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 30-31), kad 2017 m. sausio 24 d., apie 14 val., gavo pranešimą nuvykti į (duomenys neskelbtini), nes smurtauja sugyventinis ir auka išvaryta iš namų. Nuvykus minėtu adresu, netoli gyvenamo namo, lauke, rado moterį, kuri jiems prisistatė B., vardo neprisimena. Moteris buvo tik su pižama, sušalusi. Ant galvos užsidėjusi skarą. Jiems moteris paaiškino, kad ji kvietė policiją ir dėl to, kad prieš ją smurtavo jos buvęs vyras V. B. – sudavė ranka smūgius į galvą ir tąsė sugriebęs už plaukų. Priėjus kartu su moterimi prie namo durų, jos buvo užrakintos. Pasibeldus mums, išgirdo V. B. balsą, kuris keikėsi įvairiais žodžiais, suprato, kad jie buvo skirti moteriai. Įėjus jiems į namo vidų, matė, kad V. B. stipriai neblaivus. Paklausė, kodėl smurtauja prieš savo buvusią sutuoktinę. Jis atsakė, kad jis nesmurtavo ir kad ji išsigalvoja. Kai buvo kambaryje matė, kad moters paraudęs skruostas, ji buvo išsigandusi, apsiverkusi. Moteris sakė, kad jai smūgiai buvo suduoti iš abiejų pusių į galvą. taip pat moteris parodė ir plaukų kuokštą, kurį jai V. B. buvo išpešęs iš galvos. Moteris buvo blaivi. Moteris taip pat sakė, kad ji tik su pižama apsirengusi, išbėgo iš namų ir apie valandą laiko laukė lauke, kada pravažiuos koks automobilis, kad ji galėtų paprašyti telefono ir paskambinti į policiją, nes savo telefono ji neturi. Taip pat moteris sakė, kad jos vyras norėjo oraliniu būdu su ja santykiauti ir jai atsisakius, sudavė smūgius į galvą ir tąsė ją už plaukų. Moteris sakė, kad jai galėjo būti suduota nemažiau kaip 10 smūgių. V. B. tol kol buvo jie kambaryje vadino B. necenzūriniais žodžiais, buvo agresyviai nusiteikęs B. atžvilgiu;

liudytojo E. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 34-35), kad 2017 m. sausio 24 d., po pietų jis kartu su savo tėčiu A. Š. automobiliu HONDA važiavo iš (duomenys neskelbtini), į Kauną. Važiuojant keliu, tiksliai kokioje vietoje pasakyti negali, nes nežino, jo vairuojamą automobilį sustabdė nepažįstama moteris. Moteris buvo su kelnėmis, striuke ir apsigaubusi galvą skara. Moteris buvo sušalusi, išsigandusi. Ji paprašė pas juos telefono paskambinti į policiją. Jis padavė savo tėčiui telefoną, o šis surinko numerį 112 ir tada telefoną perdavė moteriai. Jis girdėjo kaip moteris sakė, kad ją vyras išvijo iš namų. Viso pokalbio jis neklausė. Po to moteris grąžino telefoną ir jie nuvažiavo. Moteris pas juos pagalbos neprašė. Jis neįsidėmėjo ar moters veidas buvo sužalotas;

pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (b. l. 7-11), kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamasis vieno aukšto medinis namas. Name yra 2 kambariai ir virtuvė. Protokole prie kitų aplinkybių užfiksuota, kad virtuvėje ant medinės pertvaros guli kuokštas geltonos spalvos plaukų. Apžiūroje dalyvavusi E. B. paaiškino, kad tai jos plaukai kuriuos išpešė V. B.;

tarnybinis pranešimas dėl gauto iškvietimo (b. l. 62), kuriame užfiksuota, kad V. B. 2017 m. sausio 24 d. 16.42 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato laikino sulaikymo patalpose nustatytas 2,01 promilės girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Už seksualinį prievartavimą pagal BK 150 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Lytinis santykiavimas arba kitoks lytinės aistros tenkinimas prieš asmens valią užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal 150 straipsnį tik tada, jei minėtos veikos padaromos: a) panaudojant fizinį smurtą; b) grasinant tuoj pat jį panaudoti; c) kitaip atimant galimybę priešintis; d) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Šie požymiai BK 150 straipsnyje numatyti kaip alternatyvūs, todėl nusikaltimo sudėčiai pakanka bent vieno iš jų (Vilniaus apygardos teismo 2013-03-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-228-149/2013).

V. B. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo prisipažino visiškai. Paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 81-82) ir teisiamojo posėdžio metu duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai (b. l. 116), nukentėjusiosios E. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 17-18, 21-23), liudytojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 30-31), liudytojo E. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 34-35), rašytiniai dokumentai – pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (b. l. 7-11), tarnybinis pranešimas dėl gauto iškvietimo (b. l. 62), neginčijamai patvirtina, kad V. B. pasikėsino tenkinti lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią oraliniu būdu panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę priešintis, t. y. 2017 m. sausio 24 d. apie 14 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudodamas fizinį smurtą prieš šeimos narę – buvusią sutuoktinę E. B., su kuria bendrai gyvena išregistravę santuoką, sugriebė ją už plaukų, reikalavo lytiškai tenkinti jo aistrą oraliniu būdu, o nukentėjusiajai atsisakius, panaudodamas fizinę jėgą parvertė ją ant grindų, užsėdo nukentėjusiąją ant krūtinės apžergęs kojomis, taip palaužęs nukentėjusiosios valią ir galimybę pasipriešinti, atsisegė kelnes ir išsitraukęs lytinį organą – varpą, jėga prieš nukentėjusios valią kišo prie nukentėjusiosios veido, o nukentėjusiajai nepaklusus, tyčia sudavė jai delnu mažiausiai vieną smūgį į veidą ir mažiausiai devynis smūgius kumščiu į galvą, petį ir sprandą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, taip pasikėsino patenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu prieš nukentėjusiosios E. B. valią, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji aktyviai priešinosi, pasiprašė į tualetą ir pabėgo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo V. B. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis V. B. padarė vieną tyčinę nebaigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis visiškai prisipažino įvykdęs inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo V. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad V. B. narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 61), teistas tris kartus, iš jų du kartus teistas už smurtinius nusikaltimus (b. l. 48-50), baustas administracine tvarka (b. l. 54-57), nedirbantis (b. l. 58), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 59).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas pateikė susitaikymo aktą (b. l. 112)., kuriame nurodyta, kad kaltinamasis V. B. ir nukentėjusioji E. B. susitaikė ir prašo baudžiamąją bylą nutraukti BK 38 straipsnio pagrindu. Pažymėtina, kad pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, visuma. Pažymėtina, kad vien tik kaltininko prisipažinimo, žalos atlyginimo nukentėjusiajam bei susitaikymo su juo BK 38 straipsnio nuostatų taikymui nepakanka. Būtina sąlyga – pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvada dėl jos egzistavimo nustatoma atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltininko elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritiškas požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei padarinių sunkumą. (Kauno apygardos teismo 2016-05-30 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-251-594/2016). Kaip matyti iš kaltinamąjį V. B. charakterizuojančios medžiagos jis teistas tris kartus, iš jų du kartus teistas už smurtinius nusikaltimus, baustas administracine tvarka, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas. Atsižvelgiant į tai bei į nusikalstamos veikos pobūdį, laipsnį, kad pasikėsinta padaryti vieną sunkų nusikaltimą, nusikaltimu pasikėsinta į žmogaus seksualinę laisvę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų nėra ir taikyti BK 38 straipsnio nuostatas pagrindo nėra.

BK 150 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos dvi bausmės rūšys – areštas arba laisvės atėmimas iki septynerių metų. Visos aukščiau išdėstytos ir įvertintos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, linkęs daryti tyčines nusikalstamas veikas, pažeidinėti kitus įstatymus, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nesistengė pakeisti nusikalstamo gyvenimo būdo, švelnesnės bausmės įtakos jo elgesiui neturi. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis (teistas tris kartus, iš jų du kartus teistas už smurtinius nusikaltimus, baustas administracine tvarka, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas), siekiant kaltinamąjį ne tik nubausti, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų bei siekiant pasiekti bausmės tikslus, įgyvendinti teisingumo principą ir bausmės paskirtį, V. B. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė BK 150 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose bausmę atliekant pataisos namuose. Įvertinus tai, kad kaltinamasis kaltę pilnai pripažino, davė išsamius parodymus byloje, gailėjosi, savo elgesį vertino kritiškai, atsiprašė nukentėjusiosios ir pastaroji jam atleido, kad kaltinamasis savanoriškai nutarė gydytis priklausomybę nuo alkoholio, nuo paskutinio teistumo (2013 m. sausio 16 d. baudžiamuoju įsakymu) nepadarė kitų nusikalstamų veikų, nusikaltimas buvo nebaigtas, daugiau atsitiktinio pobūdžio, įtakotas girtumo, pavartotas smurtas nesukėlė sunkių padarinių, nukentėjusioji nurodė nepatyrusi nei turtinės nei neturtinės žalos, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, todėl taikytinas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias, tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardintas pareigas. Atsižvelgiant į tai, V. B. skirtini BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 6, 7 punktuose numatyti įpareigojimai.

Kadangi kaltinamasis V. B. visiškai prisipažino dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, o baudžiamoji byla buvo užbaigta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam V. B. į bausmės laiką įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2017 m. sausio 24 d. 16.10 val. iki 2017 m. sausio 25 d. 14.00 val. (b. l. 63, 64).

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai V. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti su nukentėjusiąja E. B. (b. l. 84-85).

Duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304-305, 307-308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį ir paskirti 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti V. B. 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. B. atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant V. B. neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 5.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, tęsti priklausomybės nuo alkoholio gydymąsi, per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. sausio 24 d. 16.10 val. iki 2017 m. sausio 25 d. 14.00 val., t. y. 1 (vieną) parą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nebendrauti su nukentėjusiąja E. B. V. B. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.