Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-05-12 · Administracinė byla Nr. I-840-386/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-12
Bylos Nr.
I-840-386/2017
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00296-2017-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
R. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-840-386/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00296-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1.1; 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 12 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė,sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,

2017 m. balandžio 24 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. N. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 3 - 5) prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK), 400 € neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas savo reikalavimą grindžia tuo, kad laikotarpiu nuo 2017-03-02 iki 2017-03-07 buvo laikomas Tauragės AVPK areštinėje teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėjas nurodo šiuos pažeidimus, sudarančius pagrindą atlyginti neturtinę žalą: areštinės kamerose nebuvo suteiktas minimalus teisės aktais numatytas gyvenamasis plotas; kamerose nebuvo tinkamai įrengti sanitariniai mazgai; kamerų apšvietimas neatitiko teisės aktais nustatytų reikalavimų; kamerų langai buvo uždengti, todėl pro juos nepateko dienos šviesa; kamerų langai puvo; kameros pelijo; kamerose esanti kriauklė buvo sena ir surūdijusi, nebuvo vietos pasidėti muilui; daiktus turėjo laikyti krepšyje, nes kameroje dviem asmenims buvo skirta tik viena spintelė; kamerų durys buvo netinkamo aukščio ir pločio; šeštadieniais ir sekmadieniais nebuvo renkamos šiukšlės; negavo tinkamo maitinimo (jam priklauso dietinis maitinimas, tačiau duodamas maistas buvo riebus); pasivaikščiojimo kiemelis nebuvo tinkamai įrengtas; pasivaikščiojimų trukmė neatitiko teisės aktais nustatytos trukmės; iš kitų kamerų sklido blogas kvapas; patalynė buvo sena ir nekeista; kamerų čiužiniuose ir patalynėje buvo utėlių.

Pareiškėjas teigia, kad dėl kalinimo teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo: pažeista jo garbė ir orumas; ateityje gali atsirasti padariniai sveikatai; buvo priverstas rečiau eiti į tualetą bei kentėti ir laukti kol bus išjungta šviesa tam, kad galėtų nueiti į tualetą; dėl blogo apšvietimo negalėjo skaityti ir rašyti; per riebus maistas kenkė jo sveikatai; jautė pasišlykštėjimą gyvenimo areštinės kamerose sąlygomis.

Atsiliepimas

Tauragės AVPK, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime (b. l. 11 - 18) nurodo, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad pareiškėjas Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinėje buvo laikomas kameroje Nr. 4, kurios plotas 12,60 kv. m., nuo 2017-03-02 iki 2017-03-07 su vienu asmeniu, todėl jam teko 5,59 kv. m. areštinės kameros ploto. Nurodo, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų su skundais ar prašymais į Tauragės AVPK nesikreipė, taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl laikymo sąlygų areštinėje jam būtų sukeltos neigiamos pasekmės, sveikatos sutrikimai ir kt. Mano, jog vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka - paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Nesutinka su Tauragės AVPK pareigūnų veiksmų vertinimu kaip neteisėtais, nes nėra pagrindo tvirtinti, kad pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Argumentuoja, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtus veiksmus, nes pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai” reikalavimus.

Nurodo, kad kiekvienoje kameroje yra įrengti langai su orlaidėmis, kurias galima atsidaryti. Teigia, kad Tauragės AVPK periodiškai yra atliekami Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimai, rasti neesminiai trūkumai yra nedelsiant pašalinami. Pažymi, kad patikrinimo akte pažeidimų dėl netinkamos apšvietos nenustatyta. Teigia, kad Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2015-11-30 įsakymu Nr. 5-V-1078 Tauragės AVPK areštinę numatoma rekonstruoti, todėl po rekonstrukcijos langai bus pritaikyti vėdinimui (kamerose Nr. 2, Nr. 4 ir Nr. 8).

Nurodo, kad visose kamerose įrengti 100x142 cm pločio sanitariniai mazgai su 120-130 cm aukščio pertvara. Taip pat akcentuoja, jog 2015 m. areštinės kamera Nr. 4 buvo visiškai atnaujinta, pakeistos lovos, čiužiniai, kriauklė, išdažytos sienos. Pažymi, kad pagal galiojančius teisės aktus švara kamerose rūpinasi patys kamerose esantys asmenys, jiems paprašius yra skiriamos valymo priemonės. Pažymi, kad pagal 2016-06-10 sutartį Nr. 85-ST2-60 skalbimo paslaugas areštinei teikia UAB „Atakras”. Patalynė keičiama asmeniui išvykus iš areštinės, todėl kitas atvykęs asmuo miega išplautoje ir dezinfekuotoje patalynėje. Akcentuoja ir tai, kad areštinėje nuolat vykdoma kenkėjų kontrolė – graužikų ir vabzdžių kontrolės darbai atliekami periodiškai, juos atlieka specializuota įmonė su kuria yra sudaryta paslaugos teikimo sutartis; patikrinimo aktuose nebuvo nustatyta pažeidimų.

Nurodo, kad pareiškėjas sutinka su tuo, kad areštinės kameroje buvo spintelė, todėl šiuo atveju atsakovas pažeidimų nepadarė. Pažymi, kad areštinės kamerų durys yra standartiškos, atitinkančios visus teisės aktų reikalavimus. Teigia, kad pagal 2016-03-01 sutartį Nr. 85-ST2-24 areštinėje esančių asmenų maitinimą atlieka UAB „Girupis”, areštinėje esantiems asmenims patiekiamas vienodas ir subalansuotas maistas, kuris atitinka maisto higienos normas. Atkreipia dėmesį, kad šeštadienį ir sekmadienį buitinių atliekų surinkimas nenumatytas. Paaiškina, jog pareiškėjas kiekvieną dieną po 1 val. buvo vedamas į pasivaikščiojimo kiemą, kurio bendras plotas yra apie 16 kv. m.

Mano, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – žalos ir valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos, o nenustačius žalos ir neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė.

Pareiškėjas ar jo atstovas bei atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalimi, 78 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėta iš esmės rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo R. N. teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje laikotarpiu nuo 2017-03-02 iki 2017-03-07, atlyginimo priteisimo.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis.

Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija” reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas” reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Iš Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo II skirsnio matyti, kad Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras. Areštinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-06-18 įsakymu Nr. 182, 7 punkte nurodyta, jog areštinės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiomis taisyklėmis.

Dėl minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimo

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina inter alia iš jo laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punktas nustato, kad policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m. (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).

Pažymėtina, jog teismas nevertina ploto ryte ir vakare atskirai, o vertina, kad jeigu tą dieną reikiamas plotas buvo bent kurią paros dalį nesuteiktas, reiškia pažeista pareiškėjo teisė į teisės akte nustatytą ploto normą, o tuo pačiu į tinkamas laikymo sąlygas. Taip pat teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra stabilus, todėl daliai asmenų išvykus, likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto.

Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės viršininko 2017-03-28 tarnybiniame pranešime Nr. 85-PR2-2619 „Dėl informacijos suteikimo” (b. l. 17) pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 4, kurios plotas 12,60 kv. m., nuo 2017-03-02 iki 2017-03-07 su vienu asmeniu. Pažymėtina, kad Tauragės AVPK atsiliepime nurodė, kad kamerose įrengti 1,42 kv. m. (100x142 cm) ploto sanitariniai mazgai. Pagal šiuos duomenis pareiškėjui teko 5,59 kv. m. gyvenamojo ploto. Taigi, šiuo atveju pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą nebuvo pažeista.

Dėl teisės į privatumą neužtikrinimo

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina inter alia iš jo laikymo kamerose, kuriose sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos.

Tauragės AVPK atsiliepime nurodė, kad visose kamerose sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai” 20 punktu ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-07-10 įsakymu Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų 29 punktu, t. y. kameroje įrengtas 100x142 cm pločio sanitarinis mazgas, kuris atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara.

Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų. Pavyzdžiui, Glotov byloje konstatuota, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų ir nebuvo sudarytos sąlygos privatumui, nes ši vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuota, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumą užtikrinančiais ir higieniškais sanitariniais įrenginiais, o reikalavimų, susijusių su sanitariniais įrenginiais, nesilaikymas gali būti vienas iš veiksnių, nulemiančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio, draudžiančio asmenį laikyti žeminančiomis žmogaus orumą sąlygomis, pažeidimų (žr., pvz., LVAT 2013-11-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; 2013-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013, 2015-07-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A2277-520/2015; 2015-11-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A2085-662/2015, 2015-12-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A2473-520/2015).

Šiuo atveju Tauragės AVPK nepateikė duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad buvo užtikrinta pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti tualetu, kad jis, naudodamasis tualetu, nepatyrė diskomforto. Atsižvelgiant į tai, jog visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A322-858/2015, 2015-12-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A2473-520/2015 ir kt.), konstatuojama, kad bylos aplinkybės nepatvirtina, jog sanitariniai mazgai kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, įrengti taip, kad pareiškėjas galėjo privačiai pasinaudoti jais ir nepatirti nepatogumų.

Dėl dietinio maitinimo

Pareiškėjas teigia, jog jam priklausantis dietinis maitinimas buvo riebus ir ne dietinis.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos direktorius 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintose „Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėse” (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės), kurios taikytinos ir maisto tiekimui areštinėse laikomiems asmenims, nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirai kiekvienai maitinimo grupei. Remiantis Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punktu, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius.

Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančios 2016-03-31 Viešojo pirkimo sutarties „Dėl sulaikytų asmenų maitinimo paslaugų pirkimo” Nr. 85-ST2-24 (b. l. 35 - 39) nustatyta, kad UAB „Girupis” tiekia areštinės kamerose laikomiems asmenims maistą. Maistas suaugusiems asmenims tiekiamas 3 kartus per parą: pusryčiai, pietūs ir vakarienė. Sutarties 4.8 punkte nustatyta, jog UAB „Girupis” įsipareigoja, esant būtinumui, valgiaraštyje numatytą maistą pakeisti vegetarišku, Halal (atitinkančiu islamo reikalavimus), produktais, dietiniu arba sausu daviniu.

Bylos duomenimis nenustatyta, kad maistas būtų tiekiamas nesilaikant sutartinių įsipareigojimų. Pažymėtina, kad pareiškėjas neteikia įrodymų apie tai, kad būtų teikęs skundus dėl Tauragės AVPK areštinėje laikomų asmenų maitinimui skirto paros raciono ir atitikties higienos normų reikalavimams. Todėl, įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai dėl netinkamo maitinimo skyrimo nėra patvirtinti ir šiuo atveju Tauragės AVPK pareigūnų veiksmuose teisės aktų pažeidimų nenustatyta.

Dėl kitų sveikatos ir saugos reikalavimų neužtikrinimo

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Areštinių veiklos taisyklės) 7.10 punktas nustato, kad policijos areštinėse, kuriose įrengti pasivaikščiojimo kiemai, laikomi asmenys turi teisę kasdien vieną valandą pasivaikščioti (nepilnamečiai, moterys ir sergantys tuberkulioze asmenys gali pasivaikščioti du kartus po vieną valandą per dieną). Pareiškėjas pripažįsta, jog tokia teisė jam buvo suteikta.

Areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-9008 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (toliau – ir HN 134:2015).

Pareiškėjo teiginius dėl areštinės kamerų neatitikties higienos normoms paneigia byloje esantys įrodymai. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas jokių skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų bei kitų skunde dėl žalos atlyginimo nurodytų pažeidimų nėra teikęs, todėl teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentų pagrįstumą bei atsakovo atsikirtimus į pareikštą skundą, vadovaujasi byloje pateiktais Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais (b. l. 19 - 20, 28 - 30).

Tauragės visuomenės sveikatos centro 2016-04-15 patikrinimo akte Nr. PA.7-4(24.14.3.7.12) nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinė pašalino HN 134:2015 34, 35, 37, 39 punktų pažeidimus, o 17 punkto (nesudaryta galimybė išvėdinti patalpas kamerose Nr. 2, Nr. 4 ir Nr. 8) neatitikimą planuojama pašalinti rekonstrukcijos metu. Byloje esantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-11-30 įsakymu Nr. 5-V-1078 „Dėl policijos areštinių veiklos optimizavimo priemonių plano patvirtinimo” patvirtintas Policijos areštinių veiklos optimizavimo priemonių planas (b. l. 21, 22 - 27) patvirtina atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodytą aplinkybę, kad po rekonstrukcijos kameros Nr. 8 langai bus pritaikyti vėdinimui. HN 134:2015 3 punkte yra įtvirtinta, kad veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie HN 134:2015 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Tauragės visuomenės sveikatos centro 2017-02-15 patikrinimo akte Nr. PA.7-5(16.16.8.7.12) nurodyta, kad atlikus patikrinimą nustatyti HN 134:2015 4, 16 bei 39 punktų pažeidimai, t. y. areštinės 3-ioje kameroje bendra dirbtinė apšvieta neatitinka reglamentuojamo dydžio, oro temperatūrą ir santykinė oro drėgmė yra mažesnės nei reglamentuojam, ant sienų, lubų yra vizualiai matomų pelėsių. Bylos duomenimis pareiškėjas kameroje Nr. 3 nebuvo laikomas.

Vertinant pareiškėjo teiginius dėl utėlių buvimo kamerose ir patalynėje bei nešvarios patalynės, pažymėtina, jog HN 134:2015 20 punktas nustato, jog policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka, o 42 punktas draudžia policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad Tauragės AVPK dėl dezinsekcijos, deratizacijos yra sudaręs sutartį su UAB „Dezinfa” (b. l. 40 - 45). Atsakovo atstovas atsiliepimu teigia, kad patalynė yra dezinfekuojama ir plaunama pagal 2016-06-10 sutartį Nr. 85-ST2-60 su UAB „Atakras”, patalynė plaunama ir dezinfekuojama asmeniui išvykus iš areštinės, todėl naujai atvykę asmenys miega švarioje patalynėje. Teismas neturi pagrindo abejoti nurodytais teiginiais, kadangi patikrinimų metu Patikrinimo aktuose graužikų, tarakonų bei kitų buitinių parazitų buvimo požymių vizualiai nenustatyta, taip pat nenustatyta, kad patalynės būtų nešvarios ar susidėvėjusios, o ir pats pareiškėjas dėl nurodytų aplinkybių jokių skundų ar prašymų Tauragės AVPK administracijai neteikė. Tai rodo, jog buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui, patalynės skalbimui ir valymui. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog gyvenamųjų patalpų švara ir tvarka privalo rūpintis ir patys suimtieji bei nuteistieji. Remiantis anksčiau išdėstytu, minėti pareiškėjo teiginiai nelaikytini pagrįstais.

Pažymėtina, jog pagal HN 134:2015 38 punktą gyvenamosiose patalpose susidarančios buitinės atliekos šalinamos laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka. Atsakovo atstovas nurodo, kad buitinės atliekos pagal Patalpų, įrenginių inventoriaus valymo ir buitinių atliekų šalinimo tvarkos aprašo 2.2 punktą buvo iš kamerų surenkamos ir išnešamos kiekvieną darbo dieną. Pareiškėjas neneigia, kad buitinės atliekos buvo šalinamos darbo dienomis.

Pareiškėjas patvirtina ir tai, kad areštinės kameroje buvo spintelė daiktams susidėti. Darytina išvada, kad areštinės kamerų aprūpinimas baldais atitinka reikalavimus, nurodytus Areštinių veiklos taisyklių 81 punkte, t. y. kiekvienoje kameroje yra spintelės maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti.

Kiti pareiškėjo nurodyti sveikatos bei saugos reikalavimų pažeidimai nepagrįsti jokiais kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, todėl laikytini nepagrįstais.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Minėta, jog žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis CK 6.271 straipsnio nuostatomis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas pagal bausmių vykdymo ir kardomojo kalinimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime (Administracinė jurisprudencija Nr. 26, 2014, psl. 541) nurodyta, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą. Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga.

Byloje nenustatyta, jog Tauragės AVPK būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Neįrodyta, kad pareiškėjo laikymas kamerose, kuriose nebuvo tinkamai įrengti tualetai (sanitarinis mazgas) būtų sukėlęs kokius nors praradimus, tame tarpe sveikatos sutrikimą. Tai įvertinęs teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirti nepatogumai, neigiami išgyvenimai, nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Nors nustatytas pažeidimas ir nebuvo žeminantis pareiškėjo orumą ar prilyginamas kankinimams Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, šiuo atveju vis tiek buvo pažeista pareiškėjo teisė būti laikomam tinkamomis sąlygomis, o toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui tam tikrus neigiamus išgyvenimus, sukėlė pareiškėjo gyvenimo kokybės pablogėjimą. Pareiškėjas patyrė papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2015-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A262-858/2015 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas, nurodydamas patirtos neturtinės žalos dydį, jo nediferencijuoja pagal patirtos žalos pobūdį, nepagrindžia įrodymais ar objektyviais duomenimis, o dėsto tik bendro pobūdžio teiginius. Pareiškėjas, prašydamas priteisti neturtinę žalą ir teigdamas, fizinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, turi patvirtinti šias aplinkybes konkrečiais įrodymais bei pateikti neturtinės žalos piniginio įvertinimo pagrindimą – nepakanka pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo dėl savo minimų pažeidimų atsiradusių neigiamų pasekmių, nenurodė priežastinio ryšio tarp pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.

Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, valstybės išlaidas, susijusias su valstybės apsauga nuo karinių intervencijų, ir pan.), įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo nežymų pobūdį, mastą, trumpą trukmę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad pareiškėjo patirti išgyvenimai ir neigiamos emocijos šios bylos faktinių aplinkybių kontekste dėl netinkamai įrengtų tualetų (sanitarinių mazgų) neturi būti įvertinti pinigais.

Nagrinėjamu atveju Tauragės AVPK padaryto pažeidimo konstatavimas, jog pareiškėjas neteisėtai buvo laikomas kameroje, kurioje netinkamai įrengtas tualetas (sanitarinis mazgas), vertintinas kaip pakankama satisfakcija ir neturtinės žalos atlyginimas pinigais pareiškėjui nepriteistinas. Būtent tokia teisminė praktika iš esmės analogiško pobūdžio bylose yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr., pvz., LVAT 2015-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A262-858/2015).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. N. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo R. N. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje sąlygas (netinkamai įrengtas tualetas).

Kitoje dalyje pareiškėjo R. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė