Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. O., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, nevedęs, nedirbantis, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 10 punktus bei 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. O. turėdamas tikslą pabėgti nuo UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojų, pasikėsino dėl nukentėjusių asmenų tarnybos pareigų vykdymo nužudyti du žmones, kurių vieną nužudė dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo, t. y. 2018 m. sausio 5 dieną, apie 19 val.13 min., prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), parduotuvės (duomenys neskelbtini) apsaugos poste, įtarus sukčiavimu savitarnos kasoje, sulaikytas M. O., siekdamas pataikyti į krūtinę, peiliu tris kartus smogė UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojui A. T., padarydamas jam paviršinius durtinius-pjautinius sužalojimus: krūtinės ląstos kairėje pusėje didžiojo krūtinės raumens srityje, dešinio dilbio apatinio trečdalio nugariniame paviršiuje ir kairio dilbio vidurinio-apatinio trečdalio ribos nugariniame paviršiuje, tačiau A. T. nenužudė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes A. T. aktyviai gynėsi rankomis nuo dūrių į krūtinę, o UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojas R. P. tuo metu laikė M. O. rankomis prispaudęs prie sienos. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką M. O. tyčia peiliu tris kartus smogė einančiam tarnybines pareigas R. P. į kairįjį petį, į dešinį petį ir į kaklą, dėl to nuo durtinio-pjautinio kaklo sužalojimo padarius žaizdą kaklo priekinio paviršiaus dešinės pusės apatinėje dalyje, sužalojus trachėją, kairę Jungo veną ir kairę vidinę miego arteriją R. P. įvykio vietoje mirė, tai yra taip tyčia jį nužudė.

Taip pat papildo, kad R. P. atėjo su antrankiais bei paprašė duoti rankas antrankiams uždėti, sakydamas: „sėdėsi su antrankiais, kol atvažiuos policija“. Kaltinamasis, pamatęs antrankius, rankas pasikišo po savimi, dešinę ranką jam paėmė R. P., kairę ranką jis. Po to kaltinamasis ištraukė dešinę ranką ir peiliu pradėjo smūgiuoti – tiesiog dūrė. Aiškina, kad pirmas smūgis peiliu jam buvo suduotas į ranką, po to pribėgo R. P. ir paėmė kaltinamąjį už striukės, norėdamas pristumti prie sienos, tada M. O. per R. P. rankas dar du kartus peiliu smogė jam bei pataikė į krūtinę širdies plote, ir iš karto pradėjo peiliu durti R. P.. Prašo priteisti 20 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Parodymo atpažinti asmenį pagal jo nuotrauką nukentėjusysis A. T. atpažino M. O. kaip asmenį, kuris nužudė R. P. (b. l. 101–103, t. 2).

Nukentėjusioji I. P. parodė, kad R. P. buvo jos sūnus. Savo sūnumi visada didžiavosi, gaudama iš mokyklos pagyrimus, jam atidavė viską, kas geriausia. Teigia, kad sūnus buvo atsakingas, rūpestingas, mylintis ir dėmesingas. Netekę sūnaus patyrė labai didelę netektį, jos sveikata ant ribos, nuolat reikalinga gydytojų pagalba. Nurodo, kad jos ir sūnaus santykiai buvo artimi, laukdavo jo parvažiuojant į Tauragę, jis svajojo apie savo būstą, sakydavo, kad pirmiausiai nori susikurti namus, po to planavo vestuves, pusantrų metų draugavo su J. G., studijavo (duomenys neskelbtini) Universitete anglų filologiją, šiemet turėjo apsiginti bakalauro darbą. Prašo priteisti 100000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei patirtą turtinę žalą, susumavus su sūnumi bendrai kartu, –151361,84 eurų.

Nukentėjusysis R. P. parodė, kad sūnus buvo neagresyvus, pareigingas, savarankiškas, besimokydamas dirbo. Dėl patirto skausmo prašo priteisti 100000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis J. P. parodė, kad su broliu buvo labai artimi santykiai, kartu praleisdavo daug laiko. Aiškina, kad brolį labai mylėjo ir jo ilgisi, po nužudymo brolis jam visur vaidenasi.

Nukentėjusioji J. G. parodė, kad kai susipažino su R. P., labai dažnai būdavo kartu, jis nusipirko butą ir ten jie apsigyveno bei pradėjo gyventi kaip šeima, nors ir nebuvo įregistravę santuokos, tačiau jų santykiai buvo rimti, planavo susituokti. Prašo priteisti 50000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad niekas neįvertins jos skausmo, ji patyrė labai didelį stresą, dabar jos visas gyvenimas sugriuvęs.

Apklaustas teisme ekspertas D. V., palaikydamas savo specialisto išvadą, paaiškino, jog M. O. apžiūrėjo areštinėje praėjus mažiau kaip parai laiko. Užfiksuoti sužalojimai kaktoje ir veide, jie nebūdingi smūgiams, tai nustatyta pagal jų pobūdį, paviršiniai nubrozdinimai, jų srityje nėra kraujosruvų, patinimų, paraudimų. Aiškina, kad paviršiniai nubrozdinimai daugiau dinaminiam poveikiui būdingi, kontaktui su buku daiktu, paviršiumi, dinaminiai, slystamieji. Nurodo, kad jeigu būtų suduoti smūgiai, tai būtų kraujosruvos, be to, jei kraujosruvų po suduotų smūgių nebūna, tai rodo, kad smūgiai nesuduoti. Tvirtina, jog nesimato kaktos dešinėje pusėje patinimo, nes rado kaktos dešinėje pusėje paviršinius nubrozdinimus.

Motyvuojamoji dalis

Esant šioms aplinkybėms kolegija mano, jog kaltinamojo M. O. kaltė dėl R. P. tyčinio nužudymo bei pasikėsinimo nužudyti A. T. yra įrodyta. Taigi šie teisėtais būdais gauti bylos duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis tyčia padarė jam inkriminuojamas veikas bei netiki jo iškelta versija, jog jis veikęs būtinosios ginties sąlygomis, nes apsaugininkas puolęs jį mušti, galėjęs patirti ne mažiau kaip dešimt smūgių kumščiu ir alkūne.

Taigi šioje byloje itin svarbu tiksliai nustatyti faktines bylos aplinkybes, nes įvykyje tiesiogiai dalyvavusių asmenų – kaltinamojo bei nukentėjusiojo A. T. ir liudytojo R. A. – parodymai skiriasi. Taip pat svarbi yra konflikto dinamika bei jo analizė. Kolegija tiki nukentėjusiojo A. T. ir liudytojo R. A. parodymais, nes juos patvirtina 2018 m. sausio 5 d. prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), parduotuvės (duomenys neskelbtini) padarytas vaizdo įrašas. Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju, įtarus sukčiavimu savitarnos kasoje, M. O. buvo pagrįstai sulaikytas bei nukentėjusiojo A. T. palydėtas į pažeidėjų sulaikymo patalpą.

Iš peržiūrėto vaizdo įrašo aiškiai matosi, kad A. T., palydėjęs M. O. į minėtą patalpą, nueina į monitorių patalpą, ir tuo tarpu M. O. išeina iš sulaikymo patalpos ir eina išėjimo link. Tada kelią jam ties laiptais užtveria A. T., galvos judesiu parodydamas, jog šis grįžtų atgal, tačiau M. O. bando praeiti pro A. T., atsitrenkia jam į pilvą. Po to A. T. rankomis į krūtinę M. O. nustumia į pažeidėjų sulaikymo patalpas. Nustumtas į patalpą M. O. aktyviai priešinasi ir susigrumia su A. T., kuris jį laiko prirėmęs prie sienos. Po to su antrankiais rankoje R. P. skubėdamas nueina į sulaikymo patalpą. A. T. atsitraukia nuo M. O., R. P. lieka arčiau M. O. ir šis susigrumia su abiem darbuotojais. Toliau matosi, jog R. P. prispaudžia M. O. prie sienos ir iš monitorių patalpos išeina R. A. bei matosi, jog M. O. ranka su peiliu iškelta į viršų smūgiuojant su peiliu iš viršaus žemyn į apsaugos darbuotojus ne mažiau kaip 5 kartus, grumiantis. Po to matomas staigus smūgis iš viršaus į apačią R. P. į kaklą. Toliau grumtynės tęsiamos koridoriaus link ir M. O. R. P. bando sulaikyti sugriebęs už drabužių bei matomas staigus smūgis peiliu R. P. į kaklą, krenta ant grindų antrankiai bei R. P. paleidžia M. O. ir šis bėga laiptų link.

Taigi aptartų duomenų visuma leidžia teigti, kad apsaugos darbuotojo A. T. veiksmai buvo teisėti. Kaltinamojo M. O. iškelta versija, kad jis buvo mušamas apsaugos darbuotojo, suduodant ne mažiau kaip dešimt kartų į galvą, dėl ko jis supyko ir gindamasis panaudojo peilį prieš nukentėjusiuosius, neįtikėtina ir teisėjų kolegija vertina ją kaip gynybinę poziciją. A. T. neigia sudavęs kaltinamajam smūgius, iš vaizdo įrašo nesimato, kad pastarasis smūgiuotų kaltinamajam, apžiūrėjus M. O., teismo medicinos ekspertas nesurado jokių požymių, rodančių smūgių sudavimą. Atkreiptinas dėmesys, jog A. T. – buvęs boksininkas, jo svoris 140 kg, todėl neįtikėtina, kad tokiam asmeniui sudavus ne mažiau kaip 10 smūgių ranka ir alkūne į galvą neatsirastų sužalojimų, būdingų smūgiams. Nustatyta, kad apžiūrėjus M. O. rasti paviršiniai odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje, kairėje veido pusėje bei kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, jie yra nežymūs, paviršiniai, nebūdingi smūgiams. Iš vaizdo įrašo matyti, kad sulaikymo patalpoje buvo grumiamasi prie pat sienos, todėl minėti sužalojimai galėjo atsirasti nuo kontakto su siena. Be to, peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kad apie 3 sekundes nukentėjusieji ir kaltinamasis buvo nematomoje zonoje, tačiau neįtikėtina, jog per tokį trumpą laikotarpį būtų galima suduoti daugiau kaip 10 smūgių į galvą ir toliau tęsti grumtynes.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad šioje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog M. O. veikė būtinosios ginties sąlygomis ar viršijo būtinosios ginties ribas.

Kaltinamojo M. O. veika kvalifikuotina pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 10 punktus bei 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą, nes jis, turėdamas tikslą pabėgti nuo apsaugos darbuotojų, pasikėsino dėl nukentėjusių asmenų tarnybos pareigų vykdymo nužudyti du žmones, kurių vieną nužudė dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo, t. y. parduotuvės (duomenys neskelbtini) apsaugos poste, įtarus sukčiavimu savitarnos kasoje, sulaikytas, siekdamas pataikyti į krūtinę, tyčia peiliu tris kartus smogė apsaugos darbuotojui A. T., padarydamas jam paviršinius durtinius-pjautinius sužalojimus: krūtinės ląstos kairėje pusėje didžiojo krūtinės raumens srityje, dešinio dilbio apatinio trečdalio nugariniame paviršiuje ir kairio dilbio vidurinio-apatinio trečdalio ribos nugariniame paviršiuje, tačiau A. T. nenužudė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes A. T. aktyviai gynėsi rankomis nuo dūrių į krūtinę. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką M. O. tyčia peiliu tris kartus smogė einančiam tarnybines pareigas R. P. į kairįjį petį, į dešinį petį ir į kaklą, dėl to nuo durtinio-pjautinio kaklo sužalojimo padarius žaizdą kaklo priekinio paviršiaus dešinės pusės apatinėje dalyje, sužalojus trachėją, kairę Jungo veną ir kairę vidinę miego arteriją R. P. įvykio vietoje mirė, tai yra taip tyčia jį nužudė. Kaltinamojo atlikti veiksmai bei panaudotas įrankis – peilis – rodo pastarojo tyčios kryptingumą. Pažymėtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes suduodamas kelis kartus A. T. ir R. P. norėjo sunkių padarinių – peiliu taikėsi į gyvybei pavojingas vietas ir savo veiksmais A. T. pasikėsino nužudyti, o R. P. nužudė. Tad tarp kaltinamojo suduotų smūgių ir nukentėjusiojo R. P. mirties bei A. T. sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Objektyviai nustatyta, kad M. O. panaudojo peilį prieš nukentėjusiuosius, kai pastarieji vykdė savo tarnybines pareigas, vilkėjo apsaugos darbuotojo rūbus, ant megztinių buvo užrašai, pats kaltinamasis anksčiau dirbo apsaugos tarnyboje (duomenys neskelbtini) ir tikrai atpažino saugos darbuotojus.

Tenkintinas pareikštas nukentėjusiosios I. P. civilinis ieškinys, nes dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų jai buvo padaryta turtinė žala (išlaidos kelionei, vaistams, dokumentų tvarkymui, advokato atstovavimo išlaidos ir kt.). Nukentėjusiosios ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo (1261,84 Eur) yra realus bei pagrįstas byloje surinktais įrodymais, todėl priteistinas.

Neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar gyvybei (CK 6.250 str.). Įstatymas įpareigoja kiek įmanoma tiksliau ir teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia neturtinę žalą kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinama pinigais. Šio straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis yra jauno amžiaus, įgyto turto arba uždarbio padarytai žalai atlyginti neturi. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teismų praktikoje, kartu ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, yra naudojami ir tokie neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektai, kaip šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras gyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai. Jie atspindi žalą padariusio asmens – valstybės – turtinę padėtį ir yra svarbūs teisingos kompensacijos parinkimo požiūriu.

Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusieji dėl savo sūnaus, brolio bei sugyventinio netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, sielvartą. Nukentėjusieji R., I. ir J. P. bei J. G. nurodė, kad R. P. mirtis sukėlė didžiulius dvasinius išgyvenimus, pastarojo nužudymas tiesiog sugriovė visus ateities gyvenimo planus, puoselėtas viltis, artimo šeimos nario netektis negrįžtamai paveikė sveikatą tiek fiziškai ir moraline prasme, kas dieną iškilę prisiminimai apie Rosvaldą sukelia vidinį skausmą ir bejėgiškumo jausmą, kad jo neteko visiems laikams, ir netekties skausmas neišdils niekada. Atsižvelgiant į patirtą didelį skausmą, sveikatos sutrikimus prašo priteisti: I. ir R. P. – po 100 000 Eur, J. P. ir J. G. –po 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iš minėto nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo M. O. veiksmais, kuriais buvo nužudytas R. P.. Atkreiptinas dėmesys, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusieji teisėtai tikisi gauti, tačiau priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiosios lūkesčių. Taip pat būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusių asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų. Esant aptartų aplinkybių visumai, nukentėjusiųjų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio (300000 Eur 4 asmenims) vargu ar atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, be to, priteisus šią pinigų sumą, bus nutolta nuo besiformuojančios teismų praktikos panašiose bylose. Esant nurodytoms aplinkybėms neturtinės žalos dydis nustatytinas taip: I. ir R. P. – po 30 000 Eur, J. P. – 15 000 Eur, J. G. – 10 000 Eur. Kartu pažymėtina, jog teisėjų kolegijos nustatytas nukentėjusiesiems neturtinės žalos atlyginimo dydis neprieštarautų formuojamai teismų praktikai gyvybės atėmimo bylose, kuriose nukentėjusiesiems (tėvams, vaikams) iš kaltininko, kuris padarė kvalifikuotą nužudymą, priteisiama tokio dydžio neturtinė žala.

Taip pat nustatyta, kad nukentėjusysis A. T. dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, išgyveno ne tik fizinį skausmą dėl patirtos traumos, bet ir patyrė neigiamas emocijas dėl nusikaltimo, nes buvo pasikėsinta į jo gyvybę bei jo akivaizdoje nužudytas kolega. Nukentėjusysis A. T. nurodė, kad jo psichologinė būsena yra bloga, nemiega, nori keisti darbą, nes kiekvieną kartą dabar bijo, jog gali būti panaudotas peilis, be to, visur vaidenasi jo kolega R. P..

Iš minėto nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, kuriais buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Atkreiptinas dėmesys, kad neturtinės žalos atlyginimas yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusieji teisėtai tikisi gauti, tačiau priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiųjų lūkesčių. Esant aptartų aplinkybių visumai nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio – 20000 Eur – vargu ar atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, be to, priteisus šią pinigų sumą bus nutolta nuo besiformuojančios teismų praktikos panašiose bylose. Esant nurodytoms aplinkybėms neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytinas 10 000 Eur.

Kaltinamojo M. O. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Kolegija, skirdama bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindama BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pavojingumo visuomenei laipsnį bei tyčinį pobūdį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis M. O. pasikėsino bei padarė du labai sunkius nusikaltimus. Vienas jų – R. P. nužudymas – sukėlė negrįžtamas pasekmes. Pažymėtina, kad kaltinamajam inkriminuoti du kvalifikuojantys požymiai, numatyti BK 129 str. 2 d. 5 ir 10 p. (dviejų ar daugiau žmonių nužudymas ir nužudymas dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo). M. O. nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, jam skirtina mažesnė už vidurkį sankcijoje numatyto už padarytus nusikaltimus terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d.

Daiktai, turintys reikšmės tirti ir nagrinėti nusikalstamą veiką, drabužiai, telefonas ir kt. – grąžintini šių daiktų savininkams esant jų prašymui, o nesant jų prašymų, drabužiai ir kiti daiktai sunaikintini kaip menkaverčiai.

Iš kaltinamojo priteistinos nukentėjusiųjų turėtos atstovavimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 297–299, 301–305 str., 307, 308 str., kolegija

nusprendžia:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 10 punktus aštuonerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą trylikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir paskirti galutinę subendrintą septyniolikos metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2018-01-05 iki 2018-06-20.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę – suėmimą – palikti.

Priteisti iš M. O. I. P. 1261,84 Eur turtinei žalai atlyginti, I. P. ir R. P. po 30 000 Eur, J. P. – 15 000 Eur, J. G. – 10 000 Eur bei A. T. – 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisti iš M. O. I. P. 968 Eur, R. P. 544,50 Eur, J. G. 363 Eur bei A. T. 600 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės tirti ir nagrinėti nusikalstamą veiką, – R. P. drabužius, esant prašymui, grąžinti I. P., nesant jo, daiktus kaip menkaverčius sunaikinti. Kaltinamojo M. O. drabužius, telefoną, pirštines, sportinius batus, esant prašymui, grąžinti L. O., nesant jo, daiktus kaip menkaverčius sunaikinti. Nukentėjusiojo A. T. drabužius, esant prašymui, grąžinti A. T.. R. P. nagų nuokarpas, 3 peilių dėklus, daktiloplokšteles, pirkinių maišelį, 2 peilius, biologinį pėdsaką, lyginamuosius pavydžius, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą.