- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-04-30
- Bylos Nr.
- I-992-0171/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Halina Zaikauskaitė, Irena Paulauskienė, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- R. M.
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento, Kalėjimų departamentas prie LR
- Atsakovas
- Vilniaus
- Nuteistasis
- I. I.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Jolitai Varnaitei, dalyvaujant pareiškėjui R. M., atsakovų atstovei Birutei Cicilijai Petrauskienei ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento atstovui Dainiui Jasui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovams Vilniaus 2-iesiems pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus 2-ųjų pataisos namų, dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos).
Aprašomoji dalis
n ustatė
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 11–13) ir patikslintu skundu (b. l. 3–4), kuriuose parašo:
1. panaikinti Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2008-11-27 nutarimą Nr. 28-946;
2. panaikinti Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2008-12-24 sprendimą Nr. 2S-4509;
3. priteisti 182 000 Lt neturtinės žalos.
Skunde nurodė, kad jam atliekant bausmę Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose, šios įstaigos pareigūnai pažeidė jo teises ir teisėtus interesus. Paaiškino, kad 2008-11-12 į jo darbo vietą atėjo nuteistasis I. I. (I. I.) ir tarp jo ir pareiškėjo kilo konfliktas, per kurį buvo sužalota pareiškėjo galva. Pareiškėjas paaiškino, kad vengdamas didesnių sužalojimų jis keletą kartų pastūmė I. I., tačiau pastarasis jokių sužalojimų nepatyrė.
Pareiškėjas nurodė, kad po įvykio jis buvo iškvietas į Vidaus tyrimo tarnybą, kur parašė pasiaiškinimą apie įvykį, nurodė, kad pretenzijų neturi. Po savaitės jis vėl buvo iškviestas į Vidaus tyrimo tarnybą, kur buvo išaiškinta jo teisė dėl per įvykį patirtų sužalojimų kreiptis į teismą. 2008-11-27 buvo iškviestas į drausmės komisiją, kuri jam paskyrė nuobaudą 5 paras baudos izoliatoriuje dėl to, kad jis per konfliktą naudojo fizinį smurtą. Pareiškėjas nurodė, kad su tokiu sprendimu nesutinka. I. I. nebuvo sužalotas, todėl jo veiksmai neatitinka fizinio smurto požymių. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad jis pats buvo sužalotas, o tai reiškia, kad fizinį smurtą naudojo I. I., o pareiškėjas tik gynėsi, nustumdamas jo rankas nuo savęs. Pareiškėjas nurodė, kad LR baudžiamojo kodekso 28 straipsnyje yra nustatyta asmens teisė į būtinąją gintį, ir asmuo neatsako už savo veiksmus, jei jis neperžengia būtinosios ginties ribų. Pareiškėjas mano, kad buvo pažeistas Įkalinimo įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 205 punktas, nes jis nebuvo informuotas, kad bus baudžiamas, jam nebuvo suteikta galimybė apsiginti, pateikti paaiškinimus.
Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracija nustatė, kad jis pažeidė LR bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kuriame nustatytas draudimas reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar kalinamojo, naudoti fizinį ar psichologinį smurtą prieš kitus asmenis. Ginčijamame nutarime nustatyta, kad pareiškėjas nubaustas už konfliktą su kitu asmeniu, o tai neatitinka LR bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto, nes jis iš I. I. nereikalavo jokių paslaugų, nenaudojo prieš jį nei fizinio, nei psichologinio smurto.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas netenkino jo prašymo dėl lygtinio paleidimo, nes jis turi galiojančią nuobaudą, todėl jis ir jo šeima patyrė žalą. Pareiškėjas nurodė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas 1 dieną, praleistą įkalinimo įstaigoje, prilygina 1 000 Lt. Pakartotinai dėl lygtinio paleidimo jis į teismą gali kreiptis praėjus pusei metų nuo atsisakymo tenkinti jo prašymą, o tai yra 182 dienos, todėl mano, kad jo patirta žala įvertintina 182 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 36–37) nurodė, kad pareiškėjas buvo nubaustas pagrįstai, jo padarytas pažeidimas kvalifikuotas ir nuobauda parinkta tinkamai. Pareiškėjas, prašydamas atlyginti žalą, nepateikė įrodymų, kaip atsakovės administracijos veiksmai ar priimti sprendimai suvaržė jo teises ir teisėtus interesus.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos su pareiškėjo skundu taip pat nesutiko ir prašė jį atmesti (b. l. 53–55).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad 2008-11-20 Vilniaus 2-ųjų pataisos namų Vidaus tyrimų skyrius surašė tarnybinio tyrimo dėl nuteistųjų R. M. ir I. I. elgesio išvadą Nr. 33-191 (toliau – Tarnybinio tyrimo išvada) (b. l. 24), kurioje nustatė, kad 2008-11-10 Pataisos namų Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai gavo iš Sveikatos priežiūros tarnybos medicininę pažymą, kad 4-ojo būrio nuteistajam R. M. yra užfiksuotas kaktos srityje paviršutinis nubrozdinimas. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad nuteistieji I. I. ir R. M. per konfliktą panaudojo fizinį smurtą vienas prieš kitą ir tokiu elgesiu pažeidė LR bausmių vykdymo kodekso 110 str. 2 d. 8 p. reikalavimus. Tarnybinio tyrimo išvadoje buvo pasiūlyta nubausti R. M. ir I. I. už LR bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto pažeidimą. 2008-11-20 Tarnybiniu pranešimu Nr. 43-1437 (b. l. 41) Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas Irmantas Kračka pranešė Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriui, kad atlikus tarnybinį tyrimą dėl nuteistųjų I. I. ir R. M. elgesio buvo nustatyta, kad R. M. savo elgesiu pažeidė LR bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimus (b. l. 41). 2008-11-26 Vilniaus 2-ųjų pataisos namų drausmės komisija (toliau – drausmės komisija) teikimu Nr. 40-172 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (b. l. 42), išnagrinėjusi medžiagą dėl nuteistojo R. M. veiksmų, pasiūlė įstaigos direktoriui nuteistajam R. M. skirti nuobaudą – pervesti į baudos izoliatorių 5 paroms. 2008-11-26 įvyko drausmės komisijos posėdis (b. l. 43), kuriame nuteistajam R.M. buvo nutarta paskirti 5 paras bausmės izoliatoriuje. 2008-11-27 Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktorius priėmė nutarimą Nr. 28-946 „Dėl nuteistojo uždarymo į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį“ (b. l. 18), kuriuo buvo pripažinta, kad R. M. pažeidė LR bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 8 punktą, todėl vadovaujantis LR bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 (5) punktu ir 143 straipsnio 7 dalimi buvo nutarta R. M. uždaryti į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį 5 paroms. 2008-12-01 Kalėjimų departamentas gavo R. M. skundą, kuriame jis prašė panaikinti jam skirtą nuobaudą. 2008-12-24 Kalėjimų departamentas raštu Nr. 2S-4509 atsakė pareiškėjui, kad nuobauda jam buvo skirta pagrįstai.
Ginčo esmė ? ar pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui buvo paskirta nuobauda, ar Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2008-12-24 sprendimas Nr. 2S-4509 yra teisėtas ir pagrįstas ir ar pareiškėjui atlygintina neturtinė žala.
Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarką Lietuvos Respublikoje reglamentuoja LR bausmių vykdymo kodeksas ir jį vykdant priimti įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai.
LR bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnyje nustatytos bendrosios nuteistųjų pareigos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. LR bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. LR bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnyje yra nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos. Viena iš šiame straipsnyje įtvirtintų nuteistųjų pareigų – nenaudoti fizinio ar psichinio smurtą prieš kitus asmenis (LR bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Vadovaujantis LR bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktais, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų; pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių. LR bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kodekso 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu; turinčių teisę skirti nuobaudas pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo; skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (LR bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalis).
Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už tai, kad pažeidė LR bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytą draudimą prieš kitus nuteistuosius naudoti fizinį smurtą. 2008-11-10 pataisos namuose tarp nuteistųjų R. M. ir I. I. kilo konfliktas, per kurį nuteistieji susistumdė (b. l. 40). Pareiškėjas per tyrimą neginčijo aplinkybės, kad tarp jo ir I. I. kilo konfliktas ir jie apsistumdė (b. l. 49). Tai patvirtino ir teismo posėdyje (b. l. 86). Kilusio konflikto faktą patvirtino ir I. I. (b. l. 45), L. J. (b. l. 46), ir A. K. (b. l. 47–48).
Pareiškėjas paaiškino, kad jis nenaudojo fizinio smurto, nes I. I. nepatyrė jokių sužalojimų, nors teigė, kad panaudojus fizinį smurtą nebūtinai turi likti žymių (b. l. 86).
Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu buvo pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas naudojo fizinį smurtą ir tokiais savo veiksmais pažeidė LR bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytą draudimą.
Dėl pareiškėjo argumento, kad priimant nutarimą buvo pažeistas LR teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 205 punktas, nes jam buvo atimta galimybė apsiginti žodžiu, teismas pažymi, kad Vidaus tvarkos taisyklių 205 punkte nustatyta, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti.
Pažymėtina, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas už akių ir jam buvo atimta galimybė apsiginti žodžiu, todėl buvo pažeisti Vidaus tvarkos taisyklių 205 punkto reikalavimai. Šių taisyklių 205 punkte nustatytame teisiniame reguliavime nėra reikalavimo, kad turi būti tam tikras žodinis gynimosi procesas, papildomas rašytiniam gynimuisi. Byloje nustatyta, kad, prieš priimant 2008-11-27 nutarimą Nr. 28-946, pareiškėjas 2008-11-10 pasiaiškino raštu (b. l. 49), todėl teismas daro išvadą, kad apie tai, kad pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus, jis buvo informuotas, todėl konstatuoti, kad 2008-11-27 nutarimu Nr. 28-946 buvo padaryti Vidaus tvarkos taisyklių 205 punkto pažeidimai, nėra teisinio pagrindo.
Dėl Kalėjimų departamento sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo teismas nustatė, kad Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, priimdama individualų administracinį aktą, laikėsi visų reikalavimų, nustatytų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Į pareiškėjo skundą atsakė laiku, skundžiamą sprendimą motyvavo ir pagrindė galiojančiais įstatymais, nurodė apskundimo tvarką, todėl naikinti šio sprendimo nėra pagrindo.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2008-11-27 nutarimas Nr. 28-946 ir Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2008-12-24 sprendimas Nr. 2S-4509 yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti remiantis skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus 2-ųjų pataisos namų, atlyginti 182 000 Lt neturtinę žalą, padarytą dėl Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2008-11-27 nutarimu Nr. 28-946 paskirtos nuobaudos.
Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuoti LR CK, jo 6.245–6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą įtvirtinta šio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje reglamentuojama, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi sprendžiant pareiškėjo reikalavimo atlyginti žalą pagrįstumo klausimą, pirmiausia būtina nustatyti, ar dėl valstybės institucijos neteisėtų veiksmų buvo pažeistos pareiškėjo teisės, t. y. Vilniaus 2-ųjų pataisos namų ir Kalėjimų departamento pareigūnai neatliko jų kompetencijai priskirtų veiksmų ar juos atliko netinkamai.
Pareiškėjas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus 2-ųjų pataisos namų ir Kalėjimų departamento, taip pat prašo solidariai priteisti 182 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šia nuostata vadovaujamasi ir kai prašoma priteisti neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytą neturtinę žalą ar atlyginti žalą, padarytą neteisėtais veiksmais vykdant teisingumą. Turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracijos ir Kalėjimų departamento neteisėtais veiksmais jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas nepatenkino Vilniaus 2-ųjų pataisos namų teikimo dėl pareiškėjo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nes jis turėjo neteisėtai paskirtą nuobaudą.
Teismas nustatė, kad atsakovų sprendimai yra teisėti, todėl nėra būtinos LR CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos – neteisėtų veiksmų.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pareiškėjo skundas yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p. 127 str., teismas
nusprendžia
pareiškėjo R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.