Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Viktorijai Baradinskaitei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J. (D. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. spalio 29 d., apie 03:10 val. dirbdamas apsaugos darbuotoju naktiniame bare (duomenys neskelbtini), esančiame Žvejų g. 12, Klaipėda, konflikto metu, tyčia rankos delnu sudavė S. P. ne mažiau 4 kartų į veido sritį, taip padarydamas nosies sumušimą su poodine kraujosruva nosies nugarėlės srityje, kairės ausies būgnelio trauminę perforaciją, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis D. J. 2017 m. spalio 29 d., apie 3 val., dirbdamas apsaugos darbuotoju naktiniame bare (duomenys neskelbtini), esančiame Žvejų g. 12, Klaipėda, konflikto metu, tyčia rankos delnu sudavė S. P. ne mažiau 4 kartų į veido sritį, taip padarydamas nosies sumušimą su poodine kraujosruva nosies nugarėlės srityje, kairės ausies būgnelio trauminę perforaciją, nežymiai sutrikdžiusius S. P. sveikatą. Kaltinamasis D. J. kaltės nepripažino, nurodė, kad įvykio metu jokių smūgių nukentėjusiajam S. P. nesudavė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad 2017 m. spalio 29 d. apie 3 val. jam ir kolegai E. B. esant antro aukšto koridoriuje, prie įėjimo į barą (duomenys neskelbtini), atėjo du jaunuoliai, kurie buvo neblaivūs, nuo jų sklido alkoholio kvapas, o vienas iš jų turėjo medžiaginę lėlę. E. B. jam buvo sakęs, kad jei ateis jaunuolis su lėle, geriau jo neįleisti. Tai nebuvo helovyno vakaras, todėl neįleido vaikinų į barą vien dėl lėlės. Kadangi S. P. buvo kelis kartus perspėtas, tačiau jo reikalavimų nepaisė, pasivijęs suėmė S. P. už rankos žemiau pečių ir aukščiau alkūnės bei išvedė iš naktinio baro. Kai sugriebė nukentėjusiajam už rankos, galėjo sukelti trumpalaikį fizinį skausmą, nes šis muistėsi, priešinosi, tačiau jis vykdė savo tiesiogines funkcijas ir užtikrino tvarką bare. Jam iš paskos kolega E. B. išvedė ir antrąjį vaikiną. Teismas pažymi, jog kaltinamasis duodamas parodymus teisme nebuvo nuoseklus. Iš pradžių teigė, jog jis vaikiną, turintį lėlę, perspėjo, kad negalima lėlės neštis į vidų, tačiau vaikinas jo neklausė ir iš karto nuėjo į salę. Po to, tvirtino, jog nukentėjusysis su draugu į baro salę nebuvo įleisti, ir jo bei kolegos palydėti iki išėjimo. Viso proceso metu kaltinamasis laikėsi pozicijos, jog kaip apsaugos darbuotojas gali panaudoti kovinius fizinius veiksmus jeigu žmogus neklauso jų nurodymų. Kaltinamojo poziciją, jog jis smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo ir smūgių jam nesudavė teismas vertina kaip gynybinę. Kaltinamojo D. J. parodymai yra neįtikinantys, nepagrįsti ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. kaltinamojo versiją, paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai. Nukentėjusysis S. P. parodė, kad jam su E. S. sugrįžus į barą antrą kartą, t. y. 2017 m. spalio 29 d., apie 3 val. ryto, D. J. pasakė, kad neįleis į barą. Nukentėjusysis du kartus klausė, kodėl jų neįleis. Kaltinamajam atsakius, kad dėl lėlės, S. P. jau ruošėsi išeiti, jokių įžeidinėjimų apsaugos darbuotojų atžvilgiu neišsakė, tačiau kaltinamasis staiga, be jokių paaiškinimų pastūmė abiem rankom nukentėjusįjį į šoną ir taip nustūmė nuo laiptų. Nukentėjusysis vos išsilaikė ant kojų, liko atsisukęs nugara į kaltinamąjį, dešinėje rankoje laikė lėlę. Kaltinamasis nusileido žemyn, priartėjęs viena ranka užlaužė kairę nukentėjusiojo ranką, o su kita ranka sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius jam į veido sritį, ties kaire ausim. Visi smūgiai buvo suduoti jam iš nugaros. Po tų smūgių iš karto pajuto, kad bėga kraujas iš nosies ir pradėjo judėti link išėjimo. Taip pat patvirtino, jog šias aplinkybes matė kitas apsaugos darbuotojas E. B. ir jo draugas E. S.. Išėjęs iš baro buvo šoko būsenoje, draugas E. S. pamatęs, kad jo nosis kruvina, bėga kraujas, skambino į policiją. Teismas neturi pagrindo netikėti išsamiais nukentėjusiojo parodymais dėl prieš jį panaudoto smurto apimties ir įvykio aplinkybių. Aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis turėtų pagrindą apkalbėti D. J., teismas nenustatė, tokių aplinkybių nenurodo ir pats kaltinamasis. Be to, šiuos nukentėjusiojo parodymus visiškai patvirtina teisme apklaustų liudytojų parodymai, specialisto išvados, kuriose konstatuoti sužalojimai ir galimas jų padarymo mechanizmas atitinka kaltinime nurodytas faktines įvykio aplinkybes. Taip pat kaltinamojo kaltę patvirtina parodymų atpažinti iš nuotraukų protokolai, kita bylos medžiaga. Pažymėtina, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio policijos pareigūnams nurodė, kad jį sumušė baro apsaugos darbuotojas, vėliau jį atpažino iš jam pateiktų fotonuotraukų. Įvykio metu kartu su nukentėjusiuoju buvęs liudytojas E. S. patvirtino, jog apie 3 val., palydėję draugus kartu su S. P. nusprendė grįžti atgal į tą patį į barą (duomenys neskelbtini). Prieš grįždami sutiko draugus, kurie perdavė apie 40-50 cm dydžio lėlę – dekoraciją. Atėjus prie įėjimo į barą juos sustabdė apsaugos darbuotojai ir nenurodydami jokios priežasties pasakė, kad jų neįleis. Jie klausė, kodėl nebus įleisti, darbuotojai paaiškino, kad dėl lėlės. Klausė, ar gali tą dekoraciją palikti prie apsaugos darbuotojų ir įeiti į vidų. Tada D. J. pastūmė jo draugą S. P., o šis vos nenukrito nuo laiptų. Po to, tas pats apsaugos darbuotojas priėjo prie S. P., suėmė jį už rankos, užlaužė ją už nugaros ir trenkė rankos delnu 3-4 smūgius. S. P. nesipriešino, visi smūgiai pataikė jam į veidą. Tuo tarpu kitas apsaugos darbuotojas, priėjo jam už nugaros, apkabino rankomis per kaklą ir laikė jį. Kai apsaugos darbuotojas baigė mušti S. P., pastūmė jį toliau ir S. P. išėjo į lauką. Tuo momentu jį irgi paleido ir jis pats taip pat išėjo į lauką. Išėjęs į lauką pamatė, kad S. P. veidas raudonas, jam labai stipriai iš nosies bėgo kraujas, visas veidas buvo kruvinas. Jie ėjo link Biržos tilto. Eidami bandė sustabdyti kraujavimą, o jis skambino 112, tačiau atsiliepus operatorei pamatė pro šalį važiuojantį policijos automobilį, kurį S. P. sustabdė, todėl pokalbį su operatore nutraukė. Pareigūnai pamatę kraują iš karto pasiūlė iškviesti greitąją medicinos pagalbą.

Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas E. S. atpažino kaltinamąjį kaip asmenį, kuris įvykio metu sudavė smūgius nukentėjusiajam į veidą. Akistatos su kaltinamuoju metu liudytojas E. S. detaliai nurodė aplinkybes kaip, iš kokios pozicijos ir kaip kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajam, t. y. E. S. ir S. P. jau norint išeiti iš baro D. J. stovėdamas iš nugaros S. P. vieną ranką užlaužė jam už nugaros ir jį laikė. Tuo metu S. P. buvo pasilenkęs į priekį, o D. J. kitos rankos delnu ne mažiau dviejų kartų sudavė jam iš apačios į veido sritį (2 t., b. l. 34-37). Šios liudytojo E. S. nurodytos aplinkybės atitinka paties nukentėjusiojo teisme nurodytas aplinkybes, kuriomis jis patyrė smurtą (dešinėje rankoje laikė lėlę, kaltinamasis jį sugriebė už kairės rankos ir ją užlaužė, priartėjęs viena savo ranka užlaužė kairę nukentėjusiojo ranką, o su kita ranka sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius jam į veido sritį, ties kaire ausim, visi smūgiai buvo suduoti jam iš nugaros. Po tų smūgių iš karto pajuto, kad iš nosies bėga kraujas). Liudytojas E. B. taip pat patvirtino, kad tam tikrus fizinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu kaltinamasis atliko. Liudytojas E. B. parodė, kad jam dirbant kartu su D. J. į barą atėjo du jaunuoliai, vienas iš jų turėjo didelę lėlę ir norėjo užeiti į barą, tačiau kolega D. J. neįleido. Jis pats buvo toliau per kelis metrus, garsiai grojo muzika, todėl pokalbio tarp klientų ir kolegos negirdėjo. Matė, kaip jaunuolis su lėle lipo į apačią, o jis su kitu asmeniu liko viršuje. Tada išgirdo kažkokį šurmulį, kolega D. J. nubėgo į apačią. Jis, suprasdamas, kad gali įvykti konfliktas, E. S. apglėbė per pečius ir kartu su juo nusileido į apačią iki išėjimo. Pamatė, kad ten kažkas šūkauja. Jis su kolega palydėjo S. P. su lėle link išėjimo. Iš praktikos žino, kad išgėręs žmogus niekada neišeina pats savanoriškai. D. J. buvo suėmęs S. P. už rankų, ties alkūnėm, iš galo, ir vedė jį lauk. Triukšmą girdėjo tik tada, kai S. P. nusileido į apačią. Jis nematė jokio smurto. Tačiau perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas E. B. tvirtino, kad D. J. stūmė S. P., tačiau nestipriai. Duodamas tokius parodymus, teismo vertinimu, liudytojas E. B. siekia sušvelninti kolegos D. J., kuris kaip ir jis pats dirba apsaugos darbuotoju, padėtį bei padėti išvengti gresiančios atsakomybės, yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl sprendžiant kaltinamojo kaltės klausimą teismas jo parodymus vertina rezervuotai. Pažymėtina, jog tiriant kaltinamojo gynybinę versiją, jog atėję vaikinai buvo agresyvūs, o iš šalia esančio baro buvo gautas pranešimas, jog gali ateiti agresyvūs vaikinais su lėle, teisme buvo apklaustas liudytojas R. K., dirbęs įvykio metu gretimame bare, kuris parodė, jog tarp apsaugos darbuotojų nusistovėjusi praktika, apie agresyvius ir nepageidaujamus asmenis informuoti vienas kitą perduodant pranešimą per raciją. Teisme liudytojas R. K. teigė, jog pats tokio pranešimo bare (duomenys neskelbtini) dirbusiems darbuotojams neperdavė, tai padarė jo kolega, kurį vadina „Vofka“, jo pavardės nežino. Liudytojas R. K. patvirtino, jog įvykio naktį M. K., kurį kaip dirbusį įvykio metu bare kartu su R. K. nurodė liudytojas E. B., nedirbo. Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu neatpažino nukentėjusiojo kaip asmens, kuris su lėle nebuvo įleistas į „Bondo“ barą, kuriame dirbo liudytojas. Liudytoja policijos pareigūnė I. G. patvirtino, jog atlikdama ikiteisminį tyrimą ji apklausė asmenis, darė akistatas. Po apklausos davė susipažinti su pateiktais parodymais, parodymus davę asmenys savo parašais patvirtino, jog parodymai užrašyti teisingai. Todėl visiškai nepagrįsti liudytojo E. B. teiginiai, jog jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai užrašyti netiksliai. Teisme apklausta liudytoja policijos pareigūnė G. R. patvirtino, jog su kolega tarnybiniu automobiliu vykstant į iškvietimą Klaipėdoje, ant tilto ties Žvejų gatve, nakties metu, juos sustabdė du vaikinai, kurie paaiškino, kad sumušė apsaugos darbuotojas iš (duomenys neskelbtini), vieno iš jų veidas buvo kruvinas. Liudytoja parodė, jog vaikinai nebuvo agresyvūs, o atrodė išsigandę. Įvykio neįformino, nes skubėjo į kitą iškvietimą, o vaikinams paaiškino, jog pareiškimą gali pateikti atvykę į policijos komisariatą. Vaikinų prašymu iškvietė greitąją medicinos pagalbą, ir abu vaikinai buvo išvežti į ligoninę. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2017 m. spalio 29 d. S. P. kreipėsi su pareiškimu į policiją prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo sumušimo (1 t., b. l. 16-19). Iš policijos suvestinės apie įvykius matyti, kad 2017 m. spalio 29 d. 4 val. 17 min. sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas pranešė, jog 2017 m. spalio 29 d. apie 2:53 val. GMP į KUL atvežė S. P., kuris medikams paaiškino, kad 2017 m. spalio 29 d., bare Žvejų g. 12, Klaipėdoje, sumušė apsaugos darbuotojas, nustatyta diagnozė: nosies sumušimas, išleistas gydytis namie (1 t., b. l. 26-27). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m spalio 30 d. specialisto išvadoje Nr. G 1931/2017 (03) nurodyta, jog S. P. padaryti šie sužalojimai: nosies sumušimas su poodine kraujosruva nosies nugarėlės srityje, kairės ausies būgnelio trauminė perforacija, poodinė kraujosruva kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais - sumušant nosį, paveikus kairę ausį, plaštaka, kelio sritimi kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Apžiūros metu stebėta krausjosruvų spalva, įrašai pateiktuose medicininiuose dokumentuose neprieštarauja tam, kad minėtus sužalojimus S. P. patyrė maždaug prieš 1-2 paras laiko iki objektyvios apžiūros, galimai 2017-10-29 paros pirmoje pusėje. S. P. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 44-45). Papildomoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m sausio 22 d. specialisto išvadoje Nr. pG 160/2018 (03) nustatyta, kad pirminėje specialisto išvadoje, išvardintus sužalojimus S. P. galėjo patirti suduodant plaštaka į kairės ausies sritį (baro trauma suspaustu oru) bei nosį. Pagal apžiūros metu stebėtą sužalojimų išsidėstymą, tyrimui pateiktuose med. dokumentuose aprašytus sužalojimus, S. P. kūne išskiriama mažiausiai dvi trauminio poveikio vietos (1 t., b. l. 49-50). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje užfiksuoti S. P. padaryti sužalojimai atitinka nukentėjusiojo ir su juo buvusio liudytojo E. S. nurodytas įvykio aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jų parodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kad teismo medicinos eksperto nustatytus sužalojimus nukentėjusysis galėjo patirti iki ar po šio įvykio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma neabejotina išvada, kad tarp kaltinamojo D. J. neteisėtų veiksmų (suduotų smūgių) ir nukentėjusiajam S. P. konstatuotų sužalojimų yra priežastinis ryšys. Todėl, atsižvelgus į nustatytas byloje aplinkybes bei įvertinus joje esančius duomenis, paminėtus aukščiau, nekyla abejonių, jog kaltinamasis D. J. mušdamas S. P. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Atsižvelgiant į tai, kad smūgiai S. P. buvo suduoti iš nugaros, nukentėjusysis gali klysti nurodydamas kuria ranka kaltinamasis jam sudavė smūgius.

Kaltinamojo D. J. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodyta visiškai byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu. Tai materiali nusikaltimo sudėtis – mušimo ar kitokio smurtavimo atveju turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Vadovaujantis specialisto išvadomis byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo D. J. veika pagrįstai kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Nusikaltimą D. J. padarė tiesiogine tyčia: suduodamas smūgius nukentėjusiajam jis suvokė, kad tokiais veiksmais žaloja S. P. ir norėjo taip elgtis.

Kaltinamasis D. J. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Jis anksčiau neteistas. D. J. nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu dirba UAB „Sigundė“ apsaugos darbuotoju (2 t., b. l. 42), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 171), tačiau baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimų kelių eismo srityje, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 43). Kaltinamasis padarytos žalos ar jos dalies Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, nukentėjusiajam S. P. neatlygino.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sukinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 55 straipsniu, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. J. paskyrus Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, mažesnę nei įstatyme nustatytas šios bausmės vidurkis. Teismo manymu, paskyrus kaltinamajam švelnesnę bausmę, gali būti ignoruojamos ar neįvertintos dėl šio nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusių asmenų, ar visos visuomenės interesai, pažeidžiamas jų orumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-452/2012). Taigi skiriama bausme teismas atsižvelgia ne tik į kaltinamojo interesų patenkinimą, bet taip pat garantuoja kaltininko ir visuomenės saugumo interesų pusiausvyros užtikrinimą.

Kaltinamajam D. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 38-39), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama.

Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa kaltinamajam D. J. pareiškė civilinį ieškinį reikalaudama atlyginti dėl jo nusikalstamų veiksmų patirtą 71,17 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 183-184). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad patirtą žalą sudaro nukentėjusiojo S. P. gydymo išlaidos. Tai patvirtina pridėtas gydymo paslaugų išrašas (1 t., b. l. 185).

Civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

Nustatyta, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas S. P. dėl kaltinamojo D. J. nusikalstamos veikos buvo sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jo sveikatos priežiūros išlaidos – 71,17 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. D. J., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas. Iš kaltinamojo priteisiama 71,17 E. V. ligonių kasai prie SAM turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. P. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudamas iš kaltinamojo D. J. ir už jo veiksmus darbo metu atsakingo asmens UAB „Sigundė“ solidariai priteisti 193,34 Eur turtinę žalą ir 3500 Eur neturtinę žalą (1 t., b. l. 113-115, 2 t., b. l. 113-117). Civiliniame ieškinyje nurodo, jog patirtą turtinę žalą sudaro 193,34 Eur, iš kurių: 120 Eur negautos pajamos už nedarbingume būtą laikotarpį nuo 2017-11-02 iki 2017-11-07, išlaidos vaistams – 23,34 Eur ir 50 Eur kelionės išlaidos vykstant pas gydytoją ir advokatą. Jam padarytą neturtinę žalą vertina 3500 Eur.

Civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

Kai darbuotojas nusikalstama veika padaro žalos, eidamas darbines (tarnybines) pareigas, žalą nukentėjusiajam atlygina darbdavys (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą ne tik darbo sutarties, bet ir civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikė ne savo rizika, o atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami (CK 6.264 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant atsakomybės pagal šį straipsnį klausimą, svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp darbuotojo veiksmų ir žalos, padarytos vykdant darbo ar civilinę sutartį, bei tarp samdančio asmens ir žalą padariusio asmens. Darbinių (tarnybinių) pareigų atlikimu laikoma bet kokia veikla, susijusi su veikimu darbdavio nurodymu ir jo interesais. Nustatyta, jog byloje tiriamo nusikaltimo metu D. J. ėjo pareigas UAB „Sigundė“, jam pavestos apsaugos darbuotojo funkcijos bare (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 160-163, 2 t. b. l. 42, 171). Todėl pagal Civilinio kodekso 6.264 straipsnį, kaltinamajam D. J. ir UAB „Sigundė“ taikytina solidari atsakomybė. 2018-04-24 nutarimu UAB „Sigundė“ pripažinta civiline atsakove (1 t., b. l. 175-176).

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Pagrįsdamas padarytą turtinę žalą S. P. pateikė vaistų pirkimą patvirtinančius duomenis, šios išlaidos sudaro 23,34 Eur (1 t., b. l. 122-124). S. P. laikotarpiu nuo 2017-11-02 iki 2017-11-07 buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (1 t., b. l. 130) ir šiuo laikotarpiu negavo darbo pajamų. Atsižvelgiant į S. P. darbo užmokesčio dydį iki 2018-01-01 (400 Eur), nustatytą darbo laiką (8 val. per dieną, 40 valandų per savaitę), duomenis apie vidutinį darbo užmokestį bei įvertinus darbdavio (1 t., b. l. 125-127, 128-129) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagal įstatymą mokamą nedarbo draudimo išmoką, ieškinio dalis šioje dalyje mažintina iki 18 Eur. Nukentėjusysis nurodė, kad 50 Eur turtinę žalą patyrė vykdamas pas gydytojus ir advokatą. Nors šių išlaidų nepagrindė dokumentais, tačiau vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, darytina išvada, kad tokio dydžio išlaidas nukentėjusysis patyrė. Tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Todėl S. P. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies, iš kaltinamojo ir UAB „Sigundė“ priteisiama solidariai 91,34 Eur turtinės žalos atlyginimo.

S. P. taip pat prašo priteisti solidariai iš D. J. ir UAB „Sigundė“ 3500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis nurodo, jog neturtinę žalą sudaro tai, jog dėl kaltinamojo veiksmų patyrė sveikatos sužalojimą, jaučia skausmą ausyje, o patirta trauma – ausies būgnelio plyšimas gali atsinaujinti. Dėl patirto sužalojimo buvo sugadintos atostogos, nes negalėjo nardyti.

Civilinio atsakovo atstovas advokatas V. Kičiatovas su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutiko. Patvirtino, jog įvykio metu D. J. dirbo UAB „Sigundė“, tačiau teigė, jog UAB „Sigundė“ su nukentėjusiajam padaryta žala nėra susijusi.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajam S. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, be fizinio skausmo jis patyrė dvasinius išgyvenimus, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam S. P., teismas atsižvelgia į į jo sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, į nukentėjusiojo asmens turėtų galimybių praradimą, patirtus psichologinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą. 2017 m spalio 30 d. specialisto išvada Nr. G 1931/2017 (03) nustatyta, jog S. P. padaryti šie sužalojimai: nosies sumušimas su poodine kraujosruva nosies nugarėlės srityje, kairės ausies būgnelio trauminė perforacija, poodinė kraujosruva kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai vertinami kaip sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą. Prie civilinio ieškinio pateikti priedai – medicininių dokumentų išrašai patvirtina, jog S. P. gydėsi, patirti sužalojimai keletui dienų sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Tačiau byloje nustatyta ir tai, jog jau 2017-11-09 S. P. lėktuvu vyko į poilsinę kelionę Egipte. Nors nukentėjusysis teigė, jog jo atostogos buvo sugadintos, nes negalėjo nardyti, šiuos teiginius pagrindžiančių duomenų, taip pat įrodymų, jog nardymas yra jo hobis, o sportas – nuolatinis užsiėmimas, nepateikė. Kaip matyti, praėjus savaitei po įvykio, kurio metu nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, patirta ausies trauma nesutrikdė nukentėjusio planų išvykti į kelionę lėktuvu. Taigi, teismo nuomone, S. P. patirtos pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, nėra duomenų, kad nukentėjusiojo sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį – dirba ir gauna pajamas. Nukentėjusiojo prašoma priteisti 3500 Eur neturtinė žala, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus - į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką - yra per didelė. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam S. P., teismas atsižvelgia į nedidelį padarytos turtinės žalos (91,34 eurų) dydį. Atsižvelgiant į kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, į nusikaltimo pasekmes, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant solidariai iš kaltinamojo ir UAB „Sigundė“ 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam S. P.. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai) ir atitinka teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose.

Nukentėjusysis S. P. prašo iš kaltinamojo D. J. priteisti 1085 Eur išlaidų advokato G. D. suteiktai teisinei pagalbai apmokėti. Nukentėjusysis nurodo, jog patirtas atstovavimo išlaidas sudaro 480 Eur atstovavimo išlaidų patirtų ikiteisminio tyrimo metu ir 605 Eur už teisinę pagalbą teisminio nagrinėjimo metu (2 t., b. l. 115-117). Nukentėjusiojo prašymas priteisti jo patirtas 1085 Eur išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti, pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas, patirtos išlaidos yra realios. Iš teismui pateikto pinigų priėmimo kvitų matyti, kad nukentėjusiojo išlaidos advokatui, atstovavusiam jam ikiteisminio tyrimo metu, taip pat bylos nagrinėjime teisme, dalyvavusiam kaip jo atstovui, paslaugoms apmokėti sudaro 1085 Eur(2 t., b. l. 118-120). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, įvertinus tai, kad jis dirba, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. P. priteistina 1085 Eur atstovavimo išlaidų iš kaltinamojo S. J..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendė:

D. J. (D. J.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo D. J. 71,17 E. V. ligonių kasai prie SAM turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo D. J. ir UAB „Sigundė“ solidariai 91,34 E. S. P. turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą S. P. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš D. J. S. P. 1085 Eur išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.