Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-05-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-423-540/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2022-05-18Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-07-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-18
Bylos Nr.
A20.-423-540/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00417-2022-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Violeta Miceikienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Paulius Vinkleris
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A20.-423-540/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00417-2022-0Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 18 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Violeta Miceikienė,sekretoriaujant Ernestai Vansevičiūtei,dalyvaujant užsieniečiui M. F. A. Al M.,jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,vertėjui Zakaria El Osta,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Laurynui Norkūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo užsieniečio M. F. A. Al M. (toliau – pareiškėjo) atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 22S61599 iš dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas advokatas Paulius Vinkleris skundu prašo iš dalies panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 22S61599 ir taikyti pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinti jį netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Skunde nurodyta, kad 2022 m. sausio 3 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Nuspręsta apgyvendinti asmenį Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – UTPĮ) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas nebendradarbiauja su Lietuvos Respublikos institucijų atstovais. Pareiškėjas nesutinka su sprendimu dalyje dėl jo apgyvendinimo sąlygų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti vieną iš alternatyvių sulaikymui priemonių (UTPĮ 115 straipsnis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atveju teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. UTPĮ 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kurioms esant užsieniečiui gali būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes. Kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nustačius, kad užsieniečiui šiuo metu taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti - operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą. Kita vertus, sprendžiant švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo klausimą būtina įvertinti, ar tokia priemonė bus pakankama Įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti. Šiuo atžvilgiu atsižvelgtina į tai, kad pagal UTPĮ 5 straipsnio 6 dalį užsieniečiui, dėl kurio nėra priimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką, nesuteikiama teisė nevaržomai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje iš esmės nustatė alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo ribas užsieniečiams, dėl kurių nėra priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką — t. y. jiems gali būti taikomos tik nesuteikiančios teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje alternatyvios sulaikymui priemonės. Tik išimtiniais atvejais teismo nustatytų aplinkybių visumos pagrindu gali būti sprendžiama dėl švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo būtinybės. Šiuo atveju Migracijos departamentas atsisakydamas suteikti pareiškėjui teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 2022 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 22S61599 įvardijo ir konkretų įstatyminį pagrindą, o būtent, UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintas nuostatas, kurios reglamentuoja pagrindus, kuriais remiantis konkrečiai gali būti įvertintas pareiškėjo pasislėpimo rizikos veiksnys. Tokiais pagrindais laikytini (įvardinti teismo sprendime): užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę; atsisako pateikti duomenis apie save; teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus; pateikė suklastotus dokumentus ir panašiai. Vertinant ginčijamą sprendimą įvardintų alternatyvių pagrindų kontekste bei jų galimo panaudojimo pagrįstumo ir/ar teisėtumo aspektu, darytina išvada, jog pagrindas, kuriuo remtasi, atsisakant pareiškėjui suteikti teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, stokoja teisinio apibrėžtumo, nes nėra aišku, kokios konkrečiai aplinkybės nulėmė tokį teismo sprendimą, t. y., atsisakymo pagrindas (-ai) nėra individualizuotas (-i). Pareiškėjo įsitikinimu, teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybes, kurios nustatytos tiek pareiškėjo apklausos metu, o taip pat ir į tai, kad pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, jis bendradarbiavo su pareigūnais, atsakinėjo į jų užduotus klausimus (sunkiau buvo tiksliai prisiminti kai kurias datas, kurių reikalavo pareigūnai), jis nesiekė pasišalinti, nedarė jokių pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta UTPĮ įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinti užsienietį Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu atveju būtų užtikrintas pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.

Atsiliepimas

Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo UTPĮ X2 skyriaus nuostatos, reguliuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečiu antplūdžio. 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl pareiškėjos atžvilgiu yra taikomos minėtame UTPĮ X2 skyriuje nustatytas reguliavimas. UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT prie LR VRM laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečiu antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, - kad yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju - ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Šiuo atveju pareiškėjas neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Pareiškėjas MIGRIS buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 4 d., galutinis sprendimas dėl jo dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalimi turėjo pareigą priimti sprendimą dėl jos įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, su savimi neturėjo kelionės dokumento leidžiančio nustatyti jo tapatybę ir jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (pareiškėjo pasakojimas prieštaravo jo kilmės valstybės informacijai, pareiškėjas į klausimus atsakinėjo trumpai, vengė detalių). Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta UTPĮ 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjos veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nepateikimas, nebendradarbiavimas su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo. Nors pareiškėjo skunde nurodyta, kad jo atžvilgiu turėtų būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti pareiškėją užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, tačiau pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal UTPĮ 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Šiuo atveju pareiškėjo tapatybė nėra nustatyta, t. y. pareiškėjas nurodė savo anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau jo asmens tapatybė nėra patvirtina jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais, pareiškėjas nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, taip pat pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną. Šios nustatytos faktinė aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Apibendrinus išdėstytą informaciją manytina, jog Migracijos departamentas, ginčijamo sprendimo priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos vertinimą ginčijamo sprendimo kontekste. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo nesutikimas su priimtu sprendimu nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. F. A. Al M. ir jo atstovas posėdžio metu skundą palaikė, prašė tenkinti. Pareiškėjas paaiškino, kad jis turi du mažamečius vaikus. Jis pats serga cukralige. Jam vaistai nuo jos yra išrašomi, tačiau jam neduodama juostelė gliukozės kiekiui kraujyje nustatyti, o jis pats negali išeiti ir ją nusipirkti. Dėl leidimo išvykti iš stovyklos juostelių įsigijimui nesikreipė.

Migracijos departamento atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Užsieniečių teisinės padėties. Šio Įstatymo nustatyta, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.

Byloje nustatyta, kad užsienietis, prisistatęs Irako Respublikos piliečiu M. F. A. Al M., gimusiu (duomenys neskelbtini), neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną. Sienos kirtimo metu užsieniečio tapatybė nenustatyta, kadangi jis neturėjo dokumentų. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) sistemoje užsienietis buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 4 d. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, galutinis sprendimas dėl jo dar nėra priimtas.

Migracijos departamentas 2022 m. sausio 27 d. priėmė sprendimą įleisti M. F. A. Al M. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietę UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendime pažymėta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, be to, pareiškėjas nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, todėl pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas, nustačius, jog egzistuoja UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti veiksniai, leidžiantys vertinti, kad pareiškėjas gali pasislėpti. Su priimtu sprendimu pareiškėjas supažindintas 2022 m. vasario 1 d.

UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio UTPĮ 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per šešis mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalis). Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, - kad yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytų aplinkybių, kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas yra išaiškinęs, kad sprendimai dėl užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną iki 2022 m. sausio 1 d., iš jų – dėl termino, kuriuo jie gali būti apgyvendinti iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 6 dalies tvarka, o nuo 2022 m. sausio 1 d. – Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalies tvarka, turi būti priimami, atsižvelgiant ir į iki 2022 m. sausio 1 d. šiuos santykius reglamentavusias Įstatymo nuostatas, iš jų – kad jie gali būti laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1184-624/2022, 35 punktas). Taigi šešių mėnesių terminas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS), bet nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos.

Europos žmogaus teisių teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant šio pobūdžio klausimus, reikalaujama įvertinti asmens gyvenimo sąlygas, tokio gyvenimo trukmę, jei tinkama, klausimus, susijusius su medicinos paslaugų ir psichologinės pagalbos prieinamumu, individualią pareiškėjų padėtį ir jų pasirinkimus, taikomą teisinį režimą, jo tikslą ir trukmę bei faktišką apribojimų kumuliacinį poveikį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą byloje R. R. ir kiti prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 36037/17)).

Įvertinus tai, kad pareiškėjas M. F. A. Al M. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, nepateikė kelionės dokumentų, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, daroma išvada, kad pagrįstai Migracijos departamentas nustatė, jog egzistuoja UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad užsienietis M. F. A. Al M. gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį. Be to, užsieniečiui pasislėpus, jo paieška kaip asmens, kurio asmenybės duomenys nežinomi, ir kuris Lietuvos Respublikoje neturi jokių socialinių, ekonominių ir kitų ryšių su Lietuvos Respublika, bus apsunkinta arba neįmanoma.

Byloje nenustatyta, kad užsieniečio apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant ja, teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jo teises ar laisves. Nors pareiškėjas nurodė, kad negalėdamas išeiti už stovyklos ribų, jis negali nusipirkti jam reikalingų juostelių gliukozės kiekiui kraujyje nustatyti, kas jam yra reikalinga dėl ligos, tačiau iš jo paaiškinimo matyti, kad jis nesikreipė į apgyvendinimo vietos administraciją ir neprašė leidimo išvykti juostelių įsigijimui. Užsienietis M. F. A. Al M. neturi ekonominių, darbinių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl yra pagrindas manyti, jog užsieniečiui pritaikius švelnesnę priemonę, jis gali bandyti pasislėpti. Teismo vertinimu, užsieniečio atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Atitinkamai tai reiškia, kad sprendimas užsienietį apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atstovo skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, sprendžia, kad Migracijos departamentas ginčijamų sprendimų priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką užsieniečių situacijos vertinimą ginčijamo sprendimo kontekste, užsieniečio nesutikimas su priimtu sprendimu (jo dalimi) nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, todėl skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas minėtoje dalyje paliktinas galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140⁸ straipsniu 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nusprendžia:

atmesti užsieniečio M. F. A. Al M. atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 22S61599 iš dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą per Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teisėja Violeta Miceikienė