Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2006 m. vasario 23 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio tvarka;

2) 2007 m. kovo 14 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį - 25 parų arešto bausme;

3) 2009 m. vasario 20 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 1metams;

4) 2010 m. vasario 18 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 3 metams;

5) 2014 m. birželio 5 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams;

6) 2014 m. birželio 16 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį,178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. 2014 m. rugpjūčio 7d. Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. birželio 16 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams;

7) 2018 m. lapkričio 12 d. Utenos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams;

8) 2018 m. lapkričio 30 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. 2019 m. kovo 25 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartimi paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 metams;

9) 2019 m. vasario 15 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 3 metams;

10) 2023 m. vasario 27 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

11) 2023 m. gegužės 11 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesiams laisvės atėmimo. 2023 m. liepos 12 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos 2023 m. vasario 27 d. ir 2023 m. gegužės 11 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiais, ir paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

12) 2023 m. lapkričio 21 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį – 6 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

M. P. 2024 m. birželio 24 d., apie 11.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, dėl įvykusio konflikto, tyčia, kumščiu smogė ne mažiau 2 kartų G. P. į veido sritį, po ko, ne mažiau 2 kartus kumščiais smogė pastarajam į dešinės pusės liemens sritį, tuo dėl VIII – IX šonkaulių lūžio nukentėjusiajam G. P. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Kaltinamasis M. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad šventė Jonines, kartu su nukentėjusiuoju vartojo alkoholį, abu buvo neblaivūs. Sėdėdami virtuvėje susiginčijo dėl senų laikų. Nepamena, kiek smūgių sudavė nukentėjusiajam, nes buvo girtas. Gali būti, kad sudavė tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinime. Po konflikto nukentėjusysis išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, o su ja atvažiavo ir policija. Su nukentėjusiuoju jie susitaikė po dviejų dienų, dėl savo poelgio labai gailisi. Jei nebūtų vartojęs alkoholio, taip nebūtų atsitikę (2 t., b. l. 86-87).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis visiškai įrodyta ir kitais šiame nuosprendyje žemiau nurodomais duomenimis, kurie BPK 273, 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo ištirti teisiamajame posėdyje, ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Nukentėjusysis G. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. birželio 23 d. išvakarėse pradėjo švęsti Jonines kartu su D. P., M. P. ir kaimynu D. P., adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. birželio 24 d. visi buvo gerokai apsvaigę nuo suvartoto alkoholio kiekio, tačiau jį ir toliau vartojo. Būnant su M. P. namų virtuvėje ir jam gulint lovoje, tarp jų įvyko konfliktas. Dėl ko įvyko konfliktas, tiksliai pasakyti negali, tačiau konfliktą pradėjo M. P.. Konflikto metu M. P. smogė jam į veido sritį ne mažiau 2 kartų ir sukėlė fizinį skausmą, kraujosruvą bei patinimą po dešine akimi. Po to M. P. smogė kumščiais jam į dešinės pusės liemens sritį. Lyg ir du kartus. Jam VšĮ Utenos ligoninės priėmimo skyriuje buvo nustatytas šonkaulio lūžis (1 t., b. l. 28-31).

Liudytoja D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. birželio 23 d. (duomenys neskelbtini), išvakarėse pradėjo švęsti Jonines kartu su G. P., M. P. ir kaimynu D. P.. 2024 m. birželio 24 d. visi buvo gerokai apsvaigę nuo suvartoto alkoholio kiekio. Prisimena, kad apie 11.00 val. buvo namo viduje, virtuvėje. Tarp M. P. ir G. P. įvyko žodinis konfliktas dėl alkoholio vartojimo. Įvykusio konflikto metu matė, kaip M. P. užgulė ant G. P., kuris gulėjo lovoje. Ji į tai negalėjo žiūrėti, negalėjo klausyti jų barnio, tad susinervinusi išėjo iš virtuvės į lauką išnešti šiukšlių ir daugiau nematė, kas vyko virtuvėje. Pabuvusi lauke, grįžusi į namus pamatė, kad G. P. veido srityje, ties dešine akimi yra atsiradusi kraujosruva, be to, jis skundėsi skausmais liemens srityje. Prieš jai išeinant sužalojimo jo veide nebuvo ir jokiais skausmais jis nesiskundė. Netrukus atvyko policijos pareigūnai (1 t., b. l. 81-84).

Liudytojas D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. birželio 24 d. apie 11.20 val. atėjo į svečius pas G. P. ir jo sugyventinę D. P.. Buvo vartojęs alkoholio iš vakar. Užėjęs į butą, virtuvėje, lovoje rado gulintį G. P., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Jo veide matė sužalojimus, kraujosruvas, jo veidas buvo patinęs, buvo susiėmęs už šono. Paklausė, kas nutiko, o jis atsakė, kad jį sumušė. Nesakė, kas jį sumušė, tačiau suprato, kad jį galėjo sumušti M. P.. Jis liepė G. P. kviesti policiją ir medikus, jis taip ir padarė. Netrukus atvyko pareigūnai su medikais, kurie išvežė G. P. į ligoninę (1 t., b. l. 86-88).

Liudytojas J. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba vyresniuoju tyrėju. 2024 m. birželio 24 d. apie 11.35 val. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu M. K. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) posūnis M. P. smurtavo prieš pranešėją. Atvykus pranešime nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas G. P.. Jo veido srityje buvo matomi akivaizdūs sužalojimai, t. y. patinimai, kraujosruvos. Jam buvo nustatytas 3,34 prom. neblaivumas. Pastarasis paaiškino, kad apie 11.00 val. namo virtuvėje, jam gulint lovoje, išgertuvių metu, jo posūnis M. P., be jokios priežasties pradėjo jį mušti kumščiais, sudavė smūgius ir į veido, ir į šonkaulių sritį. M. P. buvo rastas apie 15.30 val. Utenoje, važiuojantis dviračiu. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, nerišliai kalbėjo, sunkiai dėstė mintis, jam tuo metu buvo nustatytas 2,76 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 91-94).

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta nukentėjusiojo G. P. kūno apžiūra. Apžiūros metu ant nukentėjusiojo veido buvo užfiksuotos kraujosruvos, patinimas po dešine akimi bei išdžiūvusio kraujo pėdsakai po nosimi (1 t., b. l. 32-38).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2292/2024 (01) matyti, kad G. P. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies srityje, dešiniųjų VIII-IX šonkaulių lūžiai. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl VIII-IX-o šonkaulių lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 57-58).

Iš įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad virtuvėje yra dvigulė lova. Daiktų ar pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, nerasta (1 t., b. l. 18-25).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas, filmuotas policijos pareigūno BODY vaizdo stebėjimo priemone. Vaizdo ir garso įraše užfiksuota, kaip apie 12.25 val. policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą. Įvykio vietoje, ant lovos sėdi nukentėjusysis G. P., o jo veido srityje akivaizdžiai matomi sužalojimai. G. P. policijos pareigūnui nurodo, kad jie su M. P. kartu vartojo alkoholį ir jam gulint lovoje M. P. jį smaugė ir dusino. G. P. veido srityje, ties dešine akimi, matomas patinimas. Nukentėjusysis skundžiasi dešiniojo šono skausmais. Policijos pareigūnui pasiteiravus, kiek smūgių jam sudavė, pastarasis nurodo, kad nežino, neskaičiavo, tačiau jam buvo smogta tik kumščiais apie 10 kartų (1 t., b. l. 108-11).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas. Įraše užfiksuota, kaip 2024 m. birželio 24 d., 11.53 val., G. P. praneša apie tai, kad (duomenys neskelbtini), maždaug prieš valandą jį sumušė M. P. (1 t., b. l. 112-115).

2024 m. birželio 24 d., 16:06:31 val. M. P. nustatytas 2,76 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 103-104).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkaus sveikatos sutrikdymą tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta visiškai įrodyta, kad M. P., būdamas neblaivus, įvykusio konflikto metu, tyčia kumščiu smogė ne mažiau 2 kartų G. P. į veido sritį, po ko, ne mažiau 2 kartus kumščiais smogė pastarajam į dešinės pusės liemens sritį. Šią išvadą teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamasis M. P. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino visas pareikštame įtarime ir vėliau pareikštame kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, kad konflikto metu sudavė nukentėjusiajam. Kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtinta ir nukentėjusiojo G. P., liudytojų D. P., D. P. ir J. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2292/2024 (01) nurodoma, kad G. P. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies srityje, dešiniųjų VIII-IX šonkaulių lūžiai, kas visumoje kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl VIII-IX-o šonkaulių lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Aukščiau nuosprendyje nurodyti įrodymai atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama M. P. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas kaltinamojo veiksmus kvalifikuoja kaip nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatytos šios alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki trejų metų. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis padarė baigtą nesunkų nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, sudavė smūgius nukentėjusiajam be jokios rimtos priežasties – žodinio konflikto, ne mažiau du kartus smūgiavo į gyvybiškai svarbią sritį – galvą (veidą). Individualizuodamas bausmę teismas pažymi, kad kaltinamasis anksčiau teistas 13 kartų, ne kartą teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus (1 t., b. l. 131-149). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, kaltinamasis pripažintas kaltu Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dvi veikos, nuosprendis neįsiteisėjęs). Kaltinamasis nedirba (1 t. b. l. 129), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 130), nusikalto tik praėjus 10 dienų po paleidimo iš įkalinimo įstaigos atlikus laisvės atėmimo bausmę. Be to, daug kartų baustas už įvairius administracinius nusižengimus (1 t., b. l. 122-128).

Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad kaltinamasis neabejotinai charakterizuojamas neigiamai, nusikalto ne atsitiktinai. Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis savo elgesio nekeičia į teigiamą pusę, toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas, administracinius nusižengimus ir šios aplinkybės įrodo, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, todėl šioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, teismo vertinimu, gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam griežčiausią bausmės rūšį, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje – laisvės atėmimą, tačiau skaičiuojant jo terminą nuo vidurkio iki minimumo.

Bylą išnagrinėjus atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis pripažintas kaltu Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, tačiau nuosprendis neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka, todėl šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme nebendrinama.

V. Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Civilinė ieškovė Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 50,10 Eur sumai (1 t., b. l. 65-66). Šią sumą sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų gydymo įstaigai kompensuotos nukentėjusiajam G. P. 2024 m. birželio 24 d. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos, ką patvirtina 2024 m. rugpjūčio 1 d. Gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 68).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Teismui nekyla abejonių, kad turtinė žala buvo padaryta dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų. Dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė sveikatos sužalojimus, dėl kurių turėjo kreiptis į gydymo įstaigą. Gydymo įstaigoje nukentėjusiajam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos 50,10 Eur sumai. Šios išlaidos gydymo įstaigai buvo kompensuotos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteistina 50,10 Eur turtinei žalai už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas atlyginti.

VI. Kiti procesiniai klausimai

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl 162,50 Eur dydžio valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių ginant kaltinamąjį (2 t., b. l. 83-85). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylas, kai kaltinamasis yra suimtas (nagrinėjamu atveju kaltinamasis yra suimtas kitame ikiteisminiame tyrime). Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog tokiu atveju, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. kaltinamajam atliekant arešto ar laisvės atėmimo bausmę, būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytoje išimtyje – BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis nedirba, duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš kaltinamojo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo neišieškomos.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu - paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos. Į bausmės laiką įskaitytinas M. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. birželio 24 d. iki 2024 m. birželio 26 d. (dvi dienas, vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai) (BK 66 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti M. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. birželio 24 d. iki 2024 m. birželio 26 d. (dvi dienas, vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai).

Tenkinti civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš M. P. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 50,10 Eur turtinę žalą, žalos atlyginimą įpareigojant pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įstaigos kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT217300010002484333.

Neišieškoti iš M. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. gruodžio 2 d. pažymoje Nr. APD-2024-12134 nurodytų 162,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

M. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, - panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.