- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-07
- Bylos Nr.
- AN2-17-988/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01663-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Pažeidėjas
- L. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. S. (toliau – ir Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutarties pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. (toliau – ir Institucijos) 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-23992-2024 (toliau – ir Nutarimas) L. S. nubaustas už tai, kad 2024 m. birželio 26 d. 10.27 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai tapęs nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju ir praėjus nustatytam 185 dienų laikotarpiui neįgijo teisės vairuoti Lietuvos Respublikoje ir nustatytą 60 km/val. greitį viršijo 22 km/val., važiavo 82 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Tokiais savo veiksmais L. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14, 127 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, už ką jam paskirta 340 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 7 mėnesiams.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su priimtu Nutarimu, L. S. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti 2024 m. rugsėjo 11 d. Institucijos priimtą Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį jo atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi L. S. skundas dėl Institucijos 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimo atmestas. Teismas nutartyje nurodė, kad Pareiškėjas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį nubaustas pagrįstai, nes jam ilgiau negu 6 mėnesius turint nuolatinio Lietuvos gyventojo statusą, tarptautinis vairuotojo pažymėjimas nebesuteikia teisės vairuoti transporto priemonę Lietuvos Respublikoje, todėl jo nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, o skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra pagrindo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai
4. Apeliaciniu skundu L. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį nutraukti arba administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje perkvalifikuoti į ANK 424 straipsnio 1 dalį, arba dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymo, pritaikyti ANK 34 straipsnio 3 dalies nuostatas ir administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, paskirtą Institucijos Nutarimu, panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Dėl nuobaudos, paskirtos už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 3 dalyje, padarymą, ginčo nėra, tačiau su Institucijos ir apylinkės teismo išvada dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą, nesutinkama. L. S. yra Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – ir JAV) pilietis ir turi šioje valstybėje išduotą galiojantį nacionalinį bei tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą 2024 m. gegužės 1 d. L. S. yra asmuo, įsigijęs teisę vairuoti ir jam ši teisė nebuvo atimta ar sustabdyta. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 13 straipsnio 9 punktą, 1926 m. Paryžiaus konvenciją dėl automobilių eismo, 1949 m. Ženevos konvenciją dėl kelių eismo ir 1968 m. Vienos konvenciją dėl kelių eismo šalių, susitariančių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Taigi, L. S. išduotas nacionalinis vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje galiojo 185 dienas, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 7 d., kai L. S. nustatyta tvarka buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
4.2. Pažymėtina, kad kitose užsienio valstybėse išduoti ir dar galiojantys nacionaliniai vairuotojų pažymėjimai yra keičiami, išduodant naują Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą vietoj anksčiau turėto, kas reiškia, kad tai niekaip nėra susiję su asmens teisės vairuoti transporto priemones neturėjimu ANK 424 straipsnio 3 dalies prasme. Šiuo atveju L. S. 2023 m. gegužės 7 d. pasibaigė galiojančio nacionalinio vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas Lietuvos Respublikoje, t. y. suėjo 185 dienos (6 mėnesiai), po to, kai jis nustatyta tvarka gavo leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, kas reiškia, jog jis įgijo Lietuvos Respublikos nuolatinio gyventojo statusą. Tai reiškia, kad L. S. nustatyta tvarka turėjo kreiptis į VĮ „Regitra“ dėl naujo vairuotojo pažymėjimo išdavimo. To nepadaręs ir 2024 m. birželio 26 d. vairuodamas transporto priemonę, galimai padarė ANK 424 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (transporto priemonių vairavimas, pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui), bet ne ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą.
4.3. L. S. išduotas nacionalinis vairuotojo pažymėjimas nusižengimo metu buvo ir yra galiojantis, be to, 2024 m. gegužės 1 d., jam buvo išduotas ir tarptautinis vairuotojo pažymėjimas, kuris pagal 1949 m. Ženevos konvenciją dėl kelių eismo, galioja vienerius metus. Ši bendra taisyklė lėmė Pareiškėjo klaidą, dėl kurios jis laiku nesikreipė į VĮ „Regitra“ dėl naujo Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo išdavimo, pasibaigus 185 dienų terminui, po to, kai jis įgijo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statusą. Visgi, L. S. nesikreipimas į VĮ „Regitra“ dėl naujo vairuotojo pažymėjimo išdavimo, nesukėlė didelės grėsmės nei eismo dalyviams, nei asmenų sveikatai ar gyvybei, todėl jo galimai padarytas administracinis nusižengimas yra mažiau pavojingas, nei transporto priemonių vairavimas iš viso neturit realios teisės jas vairuoti. Taigi, apylinkės teismas, objektyviai įvertinęs visas bylos aplinkybes ir L. S. asmenybę, kartu galėjo apsvarstyti ir pritaikyti ANK 34 straipsnio 3 dalies nuostatas t. y. atsižvelgdamas į nagrinėjimo administracinio nusižengimo pobūdį, apelianto kaltės formą ir rūšį, kitas bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, Institucijos paskirtą administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę panaikinti.
Atsiliepimas
5. Institucija atsiliepimu į Pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, detaliai aprašė ir skundžiamus argumentus bei nurodė motyvus. Vien tai, kad L. S. nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir byloje esančių duomenų bei faktinių aplinkybių vertinimo ir jis pateikia savo subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
L. S. apeliacinis skundas atmetamas
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-23992-2024, yra teisėta, o L. S. pagrįstai nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 3 dalį bei jam paskirta administracinė nuobauda yra teisinga ir proporcinga.
7. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.
Žemesnės instancijos teismas
8. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.
9. Institucijos 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-23992-2024 pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį L. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2024 m. birželio 26 d. 10.27 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai tapęs nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju ir praėjus nustatytam 185 dienų laikotarpiui neįgijo teisės vairuoti Lietuvos Respublikoje ir nustatytą 60 km/val. greitį viršijo 22 km/val., važiavo 82 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą) (b. l. 38–39).
10. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad Institucijos 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-23992-2024 L. S. buvo nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 3 dalyje (nustatyto greičio viršijimo daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą), padarymą, tačiau Pareiškėjas nesutinka, kad jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę.
11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas daug dėmesio skyrė L. S. nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įrodinėjimui ir taikydamas Pareiškėjo pažeidimui ANK 424 straipsnio 3 dalį, netinkamai taikė įstatymą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. S. turėjo teisę vairuoti motorines transporto priemones, tai patvirtina JAV jam išduotas vairuotojo pažymėjimas. Be to, teisė vairuoti transporto priemones jam nebuvo sustabdyta ar atimta. Vien tai, kad vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra pasibaigęs, nesuteikia pagrindo teigti, kad L. S. neturi teisės vairuoti motorines transporto priemones. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo apylinkės teismas, Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 m. Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 m. Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo.
11.2. SEAKĮ 2 straipsnio 93 punkte nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos. To paties įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus.
11.3. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 40 punkte nurodyta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Vairavimo egzamino laikyti nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos, motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais. Trečiojoje šalyje išduotas nacionalinis vairuotojo pažymėjimas keičiamas, jei yra atiduodamas VĮ „Regitra“ nepasibaigus jo galiojimo terminui. Jei galiojimo terminas pasibaigė vairuotojo pažymėjimo savininkui gyvenant Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas gali būti keičiamas, jei yra atiduodamas VĮ „Regitra“ per vienus metus nuo pareiškėjo atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką dienos.
11.4. Pagal Taisyklių 2.4. punktą nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.
11.5. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad Lietuvos Respublikoje nepripažįstami užsieniečių turimų trečiųjų šalių išduoti vairuotojo pažymėjimai, kai nustatoma, kad toks asmuo Lietuvoje gyvena daugiau kaip 185 dienas per metus. Tai reiškia, kad po minėto termino, asmuo (užsienietis), turintis trečiosios šalies išduotą pažymėjimą ir vairuojantis ir (ar) planuojantis toliau vairuoti transporto priemones Lietuvoje, privalo vairuotojo pažymėjimą pasikeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad trečiosios šalies vairuotojo pažymėjimo keitimas į išduotą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą nėra paprasta administracinė dokumentų keitimo procedūra, o reiškia realų asmens (užsieniečio) teorinių žinių, praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų, reikalingų vairuojant motorinę transporto priemonę Lietuvos Respublikoje, patikrinimą (SEAKĮ 2 straipsnio 89 dalyje nustatyta, kad vairavimo egzaminas – nustatyta tvarka atliekamas teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemonę įgyti norinčio asmens eismo dalyviams reikalingų teorinių žinių, praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimas). Dėl to darytina išvada, kad Lietuvos Respublikoje motorinę transporto priemonę vairuojantis asmuo (užsienietis), turintis trečiosios šalies išduotą vairuotojo pažymėjimą, kai nustatoma, kad toks asmuo Lietuvoje gyvena daugiau kaip 185 dienas per metus, vairuoja neturėdamas teisės vairuoti motorines transporto priemones ANK 424 straipsnio 3 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-697/2024).
11.6. Bylos duomenimis, L. S. 2024 m. birželio 26 d., 10.27 val. Vilniuje, Oslo g., ties Laisvės pr., vairavo transporto priemonę neturėdamas Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo (b. l. 38–39), nors jam yra išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys gyventojų registro duomenys, kuriuose užfiksuota, kad L. S. yra išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris praėjus tam tikram laiko tarpui yra pratęsiamas. Pavyzdžiui, Pareiškėjui 2012 m. lapkričio 16 d. buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2017 m. lapkričio 16 d.; 2017 m. lapkričio 6 d. išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2022 m. lapkričio 6 d.; paskutinį kartą – 2022 m. lapkričio 7 d., išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2027 m. lapkričio 7 d (b. l. 19, 23). Taigi, minėta aplinkybė rodo, kad L. S. atitinka nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo apibrėžtį, kaip tai numatyta Taisyklių 2.4 punkte, kadangi Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje gyvena daugiau kaip 185 dienas. Be to, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašo matyti, kad L. S. nuo 2002 m. kovo 26 d. iki šiol yra susijęs darbiniais santykiais su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri registruota ir veikia Lietuvos Respublikoje; nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2024 m. sausio 23 d. buvo Lietuvoje veikusios L. S. personalinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad Pareiškėjas turi socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika. Be kita ko, Pareiškėjas nuo 2002 m. gruodžio 11 d. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs būtent Lietuvos Respublikoje (b. l. 19, 23). Taigi, nors L. S. apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybę, kad jis turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą išduotą JAV bei 2024 m. gegužės 1 d. išduotą tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, kuris galioja vienerius metus, tačiau visgi esminė aplinkybė, jog L. S. viršijęs 185 dienų terminą ir ketindamas toliau vairuoti bei vairuodamas transporto priemonę Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalėjo pasikeisti vairuotojo pažymėjimą (taip pat ir tarptautinį) į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau šio reikalavimo neįvykdė. Pagal SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalyje numatytą šešių mėnesių terminą, kai Pareiškėjas įgijo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statusą, turėjo kreiptis į kompetentingas Lietuvos Respublikos institucijas ir gauti Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Kaip minėta, L. S. su Lietuvos Respublika kaip nuolatinis jos gyventojas yra susijęs pakankamai ilgą ir reikšmingą laiko tarpą, paskutinį kartą jam 2022 m. lapkričio 7 d. buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi, net ir nuo vėliausia data suteikto leidimo nuolatos gyventi Lietuvos Respublikoje (2022 m. lapkričio 7 d.), pradėjus skaičiuoti 6 mėnesių termino pradžią, L. S. vėliausiai iki 2023 m. gegužės 7 d. privalėjo nustatyta tvarka legalizuoti užsienio valstybėje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Vis dėlto, L. S. turėdamas nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statusą, norėdamas Lietuvoje vairuoti transporto priemones, iki nustatyto termino pabaigos pagal teisės aktų reikalavimus JAV išduoto vairuotojo pažymėjimo nepasikeitė į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai, kad L. S. vairuotojo pažymėjimas administracinio nusižengimo metu buvo galiojantis ir apylinkės teismas nepagrįstai Pareiškėją pripažino kaltu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį yra atmetami kaip nepagrįsti.
12. Be kita ko, konstatuotina, kad minėti L. S. veiksmai tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo buvo teisingai kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nors Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad nagrinėjama situacija labiau atitinka ANK 424 straipsnio 1 dalį, pagal kurį administracinė atsakomybė kyla pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia Pareiškėjo kunde išdėstyta pozicija. ANK 424 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už skirtingo pobūdžio SEAKĮ numatytų reikalavimų nevykdymą. ANK 424 straipsnio 3 dalies norma yra specialioji, kuri taikoma tik tais atvejais, kai nustatoma, jog asmuo vairavo transporto priemonę neturėdamas šios teisės, kartu pažeisdamas SEAKĮ atitinkamas nuostatas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Pareiškėjas išduoto JAV vairuotojo pažymėjimo nepasikeitė į Lietuvos Respublikos išduotą pažymėjimą, kaip tai numatyta SEAKĮ 2 straipsnio 89 dalyje (aptarta šios nutarties 11.5. punkte), todėl laikytina, kad jis nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, minėtas L. S. apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
13. Apeliaciniu skundu L. S. taip pat prašo panaikinti jam paskirtą administracinę nuobaudą – 340 Eur dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisę vairuoti transporto priemones) 7 mėnesiams.
13.1. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas administracines nuobaudas ir poveikio priemones parinkti iš kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
13.2. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
13.3. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimu, nenustačius L. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą, paskyrė 340 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 7 mėnesių terminui, o už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 3 dalyje, padarymą, paskyrė 45 Eur baudą. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, L. S. paskirta galutinė nuobauda – 340 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 7 mėnesiams.
13.4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, L. S. paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuotos tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsniuose numatytų bendrųjų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindų, jų rūšies parinkimo, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymo. Pareiškėjui paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė yra ne per griežtos, adekvačios padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus. Pažymėtina, kad jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu L. S. būtų galima apskritai neskirti administracinio poveikio priemonės, sutrumpinti jos terminą ir (ar) panaikinti paskirtą administracinę nuobaudą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatyta nėra. Be to, tiek administracine nuobauda, tiek kartu su ja skiriama administracinio poveikio priemone siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Per švelnios nuobaudos asmeniui skyrimas gali jį paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir daryti naujus administracinius nusižengimus.
13.5. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į Pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padarė išvadą, kad Institucijos L. S. paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė nėra per griežtos ir atitinka teisingumo, protingumo kriterijus bei teismų praktiką. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad L. S. buvo skirta 340 eurų dydžio bauda už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą, kai minėtame straipsnyje numatyta, jog bauda gali būti skiriama nuo 300 Eur iki 450 Eur. Be to, Pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 7 mėnesių terminui, t. y. artimas minimaliam, kai už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų. Tai rodo, kad įvertinus visas administracinio nusižengimo aplinkybes, Pareiškėją charakterizuojančius duomenis, jam paskirta minimali nuobauda. Dar daugiau, L. S. savo veiksmais padarė ne tik ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau taip pat ir ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta galutinė nuobauda pagal sankciją už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, t. y. ANK 424 straipsnio 3 dalį. Taigi, dar labiau mažinti paskirtą baudą nėra pagrindo, nes būtent tokio dydžio nuobauda atitinka tiek padarytus administracinius nusižengimus, tiek Pareiškėjo asmenybę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad L. S. anksčiau administracine tvarka baustas devynis kartus, daugiausiai už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti. Be kita ko, Pareiškėjas taip pat baustas ir už nustatyto greičio viršijimą, kaip ir nagrinėjamu atveju, kas rodo L. S. pakartotinį pažeidimų darymą (b. l. 85). Byloje nenustatyta Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad nors ANK 424 straipsnio 3 dalyje parytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių veiklos, tačiau jis yra laikomas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, tą statusą jis turi nuo 2002 metų, bet visgi savalaikiai nesiėmė priemonių pasirūpinti tinkamu vairuotojo pažymėjimo išdavimu Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį teisinį reglamentavimą. Vis dėlto, kiekvienas asmuo yra atsakingas domėtis valstybės, kurioje gyvena, teisės aktais. Įvertinus aptartas aplinkybes, L. S. pagrįstai buvo paskirta artima minimaliam terminui (septyniems mėnesiams), ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė ir ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijos minimumui artima 320 Eur dydžio bauda, kurios nėra per griežtos ir atitinka teisingumo bei proporcingumo principus.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto L. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.