- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-26
- Bylos Nr.
- 1A-498-134-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė (pirm.), Arnoldas Šukaitis
- Nuteistasis
- D. B.
- Advokatai
- Lidija Blinkevičienė
Teisėjas V. Krikščiūnas Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.2
2010 m. lapkričio 26 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą nuteistosios D. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. nuteista pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.
Priteista iš Daivos B. J. C. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B. nuteista už tai, kad 2010 m. balandžio mėn. 25 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini) namo, panaudodama fizinį smurtą nukentėjusiojo J. C. atžvilgiu, o būtent: viena ranka laikydama nukentėjusįjį už parankės, kita ranka sugriebdama jam už rūbų ties krūtine, stumdama ir pargriaudama jį ant žemės, dėl ko griūdamas nukentėjusysis trenkėsi galva į metalinį šulinio dangtį, tuo padarydama J. C. muštinę žaizdą pakaušyje, t.y. nežymiai sutrikdė jo sveikatą, po ko gulintįjį laikydama bei apieškodama nukentėjusiojo rūbų kišenes, tokiu būdu perplėšdama liemenės dvi kišenes, pasikėsino pagrobti svetimą, J. C. priklausantį turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, kadangi buvo sulaikyta praeivio.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir sušvelninti jai paskirtą bausmę.
Skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ji šio nusikaltimo iš anksto neplanavo įvykdyti, nežinojo, ar nukentėjusysis turi vertingų daiktų, tai įvyko spontaniškai, nes ji buvo girta, iš nukentėjusiojo nepagrobė jokių daiktų ir jam padarė tik nežymų sveikatos sutrikdymą. Nuteistosios teigimu, nukentėjusysis įvykio dieną bare vartojo alkoholinius gėrimus, ji jo nestūmė ir nemušė, todėl nukentėjusysis galėjo pats nugriūti ir susižaloti. Nurodo teisme keitusi parodymus dėl sveikatos problemų, nes buvo išsigandusi, po sulaikymo pablogėjo jos sveikata. Ji buvo gydyta psichiatrinėse ligoninėse, jai diagnozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, ji mano, kad tai įtakojo nusikaltimo padarymą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jai nebuvo skirta psichiatrinė ekspertizė. Nuteistoji prašo atsižvelgti į tai, kad ji teisiama tik antrą kartą, į jos sveikatos būklę ir socialinę padėtį, tai kad ji pripažino savo kaltę.
Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teismas teisingai įvertino bylos įrodymus ir apeliantę pagrįstai pripažino kalta dėl pasikėsinimo apiplėšti nukentėjusįjį J. C.. Jos skundo teiginius, kad ji nukentėjusiojo nestūmė ir nemušė, paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo ir įvykį stabėjusios liudytojos D. S. parodymai, kad apeliantė stumdė ir pargriovė nukentėjusįjį. Nors apeliantė skunde tvirtina iš anksto neplanavusi įvykdyti nusikaltimo, tačiau tiek iš nukentėjusiojo, tiek iš jos pačios parodymais nustatytų aplinkybių – nukentėjusysis alaus bare apeliantei nupirko cigarečių, ji matė jį turintį pinigų ir neblaivų, po to nukentėjusiojo neprašoma ir netgi jam prieštaraujant lydėjo jį namo – matyti, kad apeliantė iš anksto planavo pagrobti nukentėjusiojo pinigus. Apeliantės skundo teiginiai, kad jai bylos tyrimo metu turėjo būti paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė, nes jai anksčiau diagnozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, yra nepagrįsti. Teismo psichiatrinė ekspertizė nėra privalomas tyrimo veiksmas ir skiriama tik tuomet, kai yra pagrindas manyti, kad asmens psichikos sveikatos sutrikimai įtakojo nusikalstamos veikos padarymą. Šioje byloje jokių pagrindų skirti šią ekspertizę nebuvo, nes tiek iš pačios apeliantės parodymų, tiek iš kitų bylos duomenų akivaizdu, kad nusikaltimo padarymui turėjo įtakos apeliantės girtumas, o ne jai prieš septynerius metus diagnozuotas psichikos sutrikimas. Apeliantės prašymas atsižvelgti į tai, kad ji prisipažino savo kaltę, negali būti tenkintinas, nes apeliantė jokių esminių nusikaltimo aplinkybių nenurodė ir ikiteisminio tyrimo metu keitė savo parodymus : pirmojoje apklausoje teigė nukentėjusiojo nestumdžiusi ir jo kišenių nekrausčiusi, antrojoje teigė neprisimenanti įvykio aplinkybių, o teismo posėdyje parodymų nedavė.
Teismas, skirdamas apeliantei bausmę, teisingai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias BK normas. Apeliantė naują tyčinį apysunkį nusikaltimą padarė, būdama teista Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-07-16 nuosprendžiu už tyčinį nusikaltimą, todėl jai, kaip recidyvistei, laisvės atėmimo bausmė paskirta pagrįstai. Nustatydamas bausmės trukmę, teismas įvertino visas BK 54 str. 2 d. nuostatas ir nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus. Teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantės daromas nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, todėl dar kartą atsižvelgti į šią jos skunde nurodomą aplinkybę nėra pagrindo. Apeliantė, nežymiai sutrikdydama nukentėjusiojo sveikatą, jam sukėlė sunkesnes pasekmes nei tas, kurių užtektų jos veiką kvalifikuoti kaip plėšimą, todėl jos prašymas atsižvelgti į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą ir dėl to švelninti bausmę netenkintinas. Apeliantei paskirta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, atitinka jos veikos ir asmenybės pavojingumą, ši bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutarė:
Nuteistosios D. B. apeliacinį skundą atmesti.