Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, teistas:

2021 m. rugsėjo 20 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir 165 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. sausio 24 d., apie 17.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia tris kartus pastūmė savo šeimos narę – sugyventinę A. S., dėl ko ji atsitrenkė į sieną ir užsigavo kairę ranką, tuo padarydamas poodines kraujosruvas kairio žasto srityje, kairėje alkūnėje, taip smurtaudamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai A. S. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. sausio 24 d., apie 18.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., tyčia vieną kartą ranka sudavė savo sugyventinės A. S. nepilnametei dukrai J. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), per veidą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai J. S. fizinį skausmą.

Be to jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. vasario 16 d., apie 23.00 val., kumščiu išdaužė lango stiklą ir per jį neteisėtai, atvirai, prieš nukentėjusiosios A. S. valią, įsibrovė į jos gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini)., kurio nuosavybės teisės įregistruotos A.S. vardu.

Kaltinamasis L. K. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad datos nepamena, galėjo būti 2022 m. sausio 24 d., apie 17.30 val., namuose, būdamas neblaivus, pastūmė savo sugyventinę A. S., ji atsitrenkė į sieną ir dėl to galėjo jausti fizinį skausmą. Namas priklauso A. S., bet jį pirko kartu. Su A. S. gyveno apie 4 metus. Dabar kartu nebegyvena. Neblaivumas turėjo įtakos jo veiksmams. Galėjo būti, kad sudavė ir A. S. dukrai J., bet to nepamena dėl girtumo. Šiuo metu nedirba, gyvena iš santaupų. Dėl 2022 m. vasario 16 d. nusikalstamos veikos parodė, kad vėlai vakare atvažiavo pas A. S., nes jam sukilo pavydas. Atvažiavęs išdaužė nedidelį langelį ranka ir įsibrovė į jos namą. Prašė, kad įsileistų, bet A. S. ji į namus neįsileido. Buvo išgėręs sidro, bet nesijautė apsvaigęs. Žino, kad negalėjo brautis į jos namus. Blogai vertina savo veiksmus, gailisi. Mano, kad dabar problemų su alkoholio vartojimu neturi, tačiau sutiktų gydytis. Pažada daugiau nebesmurtauti. Su nukentėjusiąja nebebendrauja, kuria savo gyvenimą. Planuoja važiuoti dirbti į užsienį.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo A. S. ir

fizinio skausmo sukėlimo J. S.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - vieno aukšto gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Namai tvarkingi. Tyrimui reikšmingų pėdsakų ar daiktų įvykio vietoje nerasta. (1 t., b. l. 28-29)

Nukentėjusioji A. S. parodė, kad J. S. yra jos dukra, kuri gyvena kartu su ja. L. K. yra jos sugyventinis, kartu gyvena tris metus, bendrų vaikų neturi, jis pastoviai piktnaudžiauja alkoholiu. 2022-01-24 apie 17.30 val. iš darbo ji grižo į namus. Namuose ją pasitiko dukra, sūnus ir L., kurie pasveikino su gimtadieniu. Ji matė, kad sugyventinis yra akivaizdžiai neblaivus, ėmė kabinėtis žodžiais jog ji nesidžiaugia jos dovana, įžeidinėti ir kelis kartus ją pastūmė. Ji paprašė dukters iškviesti policiją. Po kurio laiko į kiemą įvažiavo automobilis ir sugyventinis su draugais išvažiavo. Ji pamatė, kad dukra savo kambaryje verkia, paklausus kas nutiko, ji atsakė, kad L. jai trenkė per veidą, kiek kartų sudavė ji nesakė, matėsi, kad skruostas raudonas. Anksčiau sugyventinis prieš jos dukrą niekada smurto nevartojo. Namas, kuriame ji gyvena su šeima, priklauso jai. 2022-01-24 jos sugyventinis smurtą naudojo ne tik prieš jos nepilnametę dukrą, bet iš prieš ją. Apie 17.30 val. jai grįžus iš darbo, namuose, sugyventinis L. K., būdamas neblaivus, ją tris kartus pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į sieną ir taip užsigavo kairę ranką, iškart pajuto stiprų skausmą, kurį jaučia iki šiol, todėl ji prašo pripažinti ją nukentėjusiąja bei L. K. nubausti įstatymo nustatyta tvarka. Civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo byloje nei ji, nei dukra nereiškia. Jos sūnus konflikto nematė, kadangi pasveikinęs su gimtadieniu išėjo, tuo metu gyveno atskirai. (1 t. b. l. 60-61, 66-67, 72)

Specialisto išvadoje Nr. G 240/202(02) nurodyta, kad A. S. konstatuota poodinės kraujosruvos kairio žasto srityje, kairėje alkūnėje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (1 t., b. l. 87-88)

Nukentėjusioji J. S. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad šių metų sausio 24 d. (duomenys neskelbtini) kaime, jų name, buvo ji, mama, patėvis ir brolis. Buvo mamos gimtadienis, patėvis nupirko, užsakė maisto, tada gėrė su jos broliu. Ji buvo savo kambaryje. Mama su patėviu susipyko dėl kažko, pradėjo stumdyti mamą į sieną, kiek jai sakė mama. Ji norėjo nueiti, išskirti, kad mamos neskriaustų. Ji nematė, kad stumdė mamą, tai jai pasakė mama. Praėjo gal 20 minučių iki kada ji atėjo išskirti. Neprisimena, ką darė. Jie (mama ir patėvis) buvo koridoriuje. Matė, kaip patėvis buvo prirėmęs mamą prie sienos, jai kažką sakė. Patėvis buvo vartojęs alkoholio, mama ne. Ji sakė patėviui neskriausti mamos, stovėjo gal metro atstumu nuo patėvio, jam iš dešinės pusės. Ji iškvietė policiją, kai mama ir patėvis buvo savo kambaryje ir rėkė. Kai iškvietė policiją, ji atėjo į koridorių. Kažkas atvažiavo į kiemą, mama galvojo, kad policija, bet ten buvo patėvio draugai, kurie norėjo jį išsivežti į kitą kaimą. Patėvis atsisuko į ją, jį pasakė "neskriausk mamos", patėvis pasakė "tylėk, snargle" ir trenkė delnu jai per veidą. Jai skaudėjo, buvo paraudę. Niekas nematė, kaip jai trenkė. Ji grįžo į savo kambarį. Po kelių minučių atvyko policija, mama išėjo į kiemą. Ji viską papasakojo vaiko teisių darbuotojoms, pasakė mamai, kad jai sudavė. Mama papasakojo policijai. Jai skaudėjo dvi dienas. (1 t. b. l. 99-101)

Specialisto išvadoje Nr. G 244/2022 (02) nurodyta, kad J. S. kūne sužalojimo žymių nekonstatuota ir sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. Ir be matomų sužalojimo požymių galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. (1 t. b. l. 115-116)

Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimu Nr. 4SD-585 nustatyta, kad 2022-01-26 Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Kėdainių rajone specialistai nuvykę į A. S. šeimą, pokalbio su J. S., gim. (duomenys neskelbtini) metu sužinojo, kad 2022-01-24 patėvis L. jai trenkė per veidą ir jai skaudėjo. (1 t. b. l. 36)

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.

Byloje ištirtų ir ankščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad L. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. sausio 24 d., apie 17.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., tyčia tris kartus pastūmė savo šeimos narę – sugyventinę A. S., dėl ko ji atsitrenkė į sieną ir užsigavo kairę ranką, tuo padarydamas poodines kraujosruvas kairio žasto srityje, kairėje alkūnėje, taip smurtaudamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai A. S. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą, vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – sugyventinę (BPK 38 straipsnis), panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą, ką patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, specialisto išvada, tarnybinių pranešimų turinys bei kita byloje esanti rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bylos duomenimis taip pat neginčytinai nustatyta, kad L. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. sausio 24 d., apie 18.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., tyčia vieną kartą ranka sudavė savo sugyventinės A. S. nepilnametei dukrai J. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), per veidą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai J. S. fizinį skausmą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą, vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, ką patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, tarnybinių pranešimų turinys bei kita byloje esanti rašytinė bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gegužės 14 d. L. K. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, tačiau prokurorė kaltinamajame akte nurodė, jog kaltinamasis kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu. BK 248 straipsnio 1 dalyje išaiškinta, jog artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o 2 dalyje nurodyta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Darytina išvada, jog sugyventinės A. S. nepilnametė dukra J. S. nėra kaltinamajam L. K. nei artima giminaitė, nei šeimos narė, todėl L. K. nusikalstama veika iš BK 140 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotina į BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais:

Nukentėjusioji A. S. parodė, kad ji gyvena jai priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini), kartu su nepilnamete dukra ir pilnamečiu sūnumi. Namą ji nusipirko 2021 m. sausio mėnesį, paėmusi paskolą. Namo nuosavybės teisė priklauso jai vienai. Į minėtą namą ji atsikraustė gyventi kartu sugyventiniu L. K., su kuriuo gyveno trejus metus. 2022-01-24 sugyventiniui L. K. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jos dukters sužalojimo ir nuo tos dienos su sugyventiniu jokių ryšių nepalaiko ir nebendrauja. 2022-02-16 apie 22.30 val. ji ruošėsi eiti miegoti, kuomet išgirdo keistą garsą, panašų į stiklo dužimą. Ji labai išsigando ir norėjo nueiti pažiūrėti, kuomet į kambarį įėjo buvęs sugyventinis L. K., kuriam iš rankos bėgo kraujas ir jis buvo neblaivus. L. K. ją kvietė išeiti į lauką pasikalbėti bei pamatęs bėgantį kraują, pradėjo šaukti, kad ji sutvarstytų žaizdą. L. kalbėjo garsiai, todėl prabudusi dukra atsikėlė ir iškvietė pareigūnus. Eidama į lauką pasikalbėti pamatė, kad yra išdaužtas koridoriaus lango stiklas. Stiklo vertė 50 eurų (1 t. b. l. 117, 156-157, 164).

Liudytoja J. S. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad tikslaus laiko nepamena, maždaug po 2 savaičių (kai L. K. sumušė jos mamą ir trenkė per veidą jai), L. K. išdaužė langą pas juos namie. Koridoriuje yra langelis, kur stovi batai, jis išdaužė tą langelį, sakė mamai, kad nori susitaikyti, kad myli, o mama iškvietė policiją. Nebuvo agresyvus nesikėsino į jas. Jos prašė L. K. išeiti. Matėsi, kad L. K. apsvaigęs, svirduliavo, nerišliai šnekėjo. (1 t. b. l. 99-101)

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale nurodyta, kad 2022-02-16 L. K. nustatyta 1,02 promilių neblaivumas. (1 t., b. l. 149)

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėjus namą, adresu (duomenys neskelbtini), matomas išdaužtas langas, kurio matmenys 40x70 cm. Tyrimui reikšmingų pėdsakų ar daiktų įvykio vietoje nerasta ir neišimta. (1 t. b. l. 130-131)

Pagal BK 165 straipsnio 1 dalį numatyta atsakomybė, tam kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją.

Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo nekelia abejonių, jo kaltę padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, liudytojos parodymai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai padaryti, kad L. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. vasario 16 d., apie 23.00 val., kumščiu išdaužė lango stiklą ir per jį neteisėtai, atvirai, prieš nukentėjusiosios A. S. valią, įsibrovė į jos gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisės įregistruotos A.S. vardu. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 straipsnio 1 dalyje sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės skyrimo.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir, teismo vertinimu, tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Kaltinamasis padarė 3 nesunkius, baigtus, tyčinius nusikaltimus, sunkių pasekmių nebuvo sukelta, žala nepadaryta. Kaltinamasis teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 64), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 84-95), nedirba, VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas (2 t., b. l. 98). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtinos BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje, BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje ir BK 165 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos arešto bausmės artimos bausmės vidurkiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant (atsižvelgiant į, tai, kad kaltu prisipažino, gailisi, žala nepadaryta), prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis artimas minimaliam dydžiui ir paskirti subendrintą arešto bausmę. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 75 straipsnio 1 dalis (BK 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, be to, privaloma skirti intensyvią priežiūrą, numatyta galimybė paskirti pareigas, kurios padėtų asmeniui pakeisti savo elgesį. Įvertinus kaltinamojo, kuriam arešto bausmė skiriama pirmą kartą, asmenybę (matyti, kad kaltinamasis turi gyvenamąją vietą, bausmę atlikęs), jo padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, įvertinus tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino, gailisi, sunkių pasekmių sukelta nebuvo, darytina išvada, jog galima užtikrinti kaltinamojo elgesio korekciją, prevencinius bei nubaudimo tikslus, atidedant arešto bausmės vykdymą, skiriant intensyvią priežiūrą bei paskiriant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 3 punkte, 5 punkte, 6 punkte ir 10 punkte, t. y. gydytis priklausomybės ligas (alkoholizmą), dirbti arba mokytis, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Pažymėtina, jog pažeidus teismo skirtą pareigą ar padarius naujų teisės pažeidimų, arešto bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Atitinkamai, bausmės vykdymo atidėjimas nepašalina pačios bausmės ir savaime neatleidžia nuo paskirtos bausmės vykdymo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas teisingumo principo nepažeidžia. Priešingai, bet kuriuo bausmės vykdymo atidėjimo metu asmeniui pažeidus probacijos sąlygas, jis gali būti pasiųstas atlikti visą jam skirtą bausmę. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, atidėjus kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą, paskyrus intensyvią priežiūrą ir skyrus pareigas, kurios padėtų pasitaisyti, yra realus pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesiams, skiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą bei aukščiau paminėtas pareigas. Nustatytinos šios intensyvios priežiūros sąlygos: kaltinamasis intensyvios priežiūros metu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. negali pasišalinti iš savo gyvenamosios vietos.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (2 t., b. l. 37-39, 54-57).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, civilinio ieškinio nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsniu, 105 straipsnio 1, 3 dalimis, 8,96 Eur pašto išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausme.

L. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausme.

L. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis artimas minimaliam dydžiui ir paskirti subendrintą 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – kaltinamojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – jo gyvenamojoje vietoje, ir buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 valandos. Kartu su intensyvia priežiūra paskirti L. K. viso arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojimus: dirbti arba mokytis, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis priklausomybės ligas (alkoholizmą), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo L. K. 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) proceso – teismo pašto išlaidų valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662; nesumokėjus ir nuosprendžiui įsiteisėjus išieškojimas perduodamas vykdyti antstoliui, tokiu atveju kaltinamieji antstoliui papildomai turės atlyginti išlaidas dėl priverstinio išieškojimo).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.