- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-12
- Bylos Nr.
- I-7810-423/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- M. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 30 000 Eur neturtinės žalos ir 39 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 1-3).
Pareiškėjas skunde, atsikirtime (b. l. 49-50) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018-05-29 iki 2018-10-19 buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN bendrabučio tipo patalpose. Teigė, kad nebuvo įrengta atskira patalpa rūkymui, todėl kiti nuteistieji rūkė gyvenamosiose patalpose. Dėl to pareiškėjas patirdavo (duomenys neskelbtini). Dirbtinis apšvietimas buvo per silpnas, todėl pareiškėjui (duomenys neskelbtini). Elektros instaliacija netvarkinga, nesilaikoma priešgaisrinės saugos taisyklių, per lubas bėgdavo vanduo, sienos aptrupėję, apipeliję. Į dušą pareiškėjas buvo leidžiamas tik kartą per savaitę, su daugybe kitų nuteistųjų, todėl nespėdavo nusiprausti. Virtuvėlėje nebuvo šaldytuvo, viryklės, keptuvių, puodų. Dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu, sveikatos pablogėjimu.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 14-19, 53-54) nurodė, jog pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo patalpoje, todėl turėjo judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus ribose nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Nuteistiesiems yra išduodamos valymo priemonės, todėl jie patys atsakingi už tvarkingos ir švarios aplinkos palaikymą. Rūkymo vietos įrengtos lokalinių sektorių kiemuose, patalpose rūkyti draudžiama. Be to, pareiškėjas pats yra pirkęs tabako gaminių, todėl laikytina, kad yra rūkantis. Elektros instaliacija tvarkinga, priešgaisrinės saugos reikalavimų yra laikomasi. Pareiškėjo būrio virtuvėlėje įrengta viryklė ir šaldytuvas, prausykloje – 6 dušo sieteliai. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti, nėra jokių duomenų apie realiai jam kilusią neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2018-05-29 iki 2018-10-19.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas gyveno 6 būrio 5 ir 2 patalpose (b. l. 22). Pareiškėjas teigia, kad kiti nuteistieji rūkė gyvenamosiose patalpose, todėl jis turėjo kvėpuoti tabako dūmais.
Tabako gaminių vartojimo ribojimas numatytas Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama: visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialines priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose, bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.
Nors atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pataisos namų kiemuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos, jokių šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų nepateikė. Tuo tarpu pareiškėjo pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus (toliau – NVSC) 2018-10-29 rašte Nr. (2-22 4.80) 2-47123, po atlikto patikrinimo pagal pareiškėjo skundą, konstatuota, kad pareiškėjo gyvenamojo pastato viduje, koridoriaus gale, nuteistieji yra įsirengę rūkymo vietą. Ši vieta nėra izoliuota nuo bendro naudojimo patalpų, todėl yra tikimybė tabako dūmams patekti į gyvenamąsias patalpas (b. l. 5). Pastebėtina, jog minėtas patikrinimas buvo atliktas 2018-10-24, taigi, ne ginčo laikotarpiu, tačiau pakankamai jam artimu metu, todėl teismo yra vertinamas kaip įrodymas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad jo gyvenamosiose patalpose buvo rūkoma, tačiau pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašant imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo ir pan. (žr., pvz., LVAT 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017; 2017-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017 ir kt.).
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas dėl rūkymo gyvenamosiose patalpose yra kreipęsis į pataisos namų administraciją (b. l. 6), tačiau atsakovės atstovas pateikė duomenis, iš kurių matyti, jog pareiškėjas yra pirkęs tabako gaminių (b. l. 55). Iš to galima spręsti, kad pareiškėjas pats propagavo tabako gaminių vartojimą. Be to, nėra duomenų, kad dėl buvimo su rūkančiais asmenimis jam būtų kilusios kokios nors psichologinės (b. l. 23) ar fizinės pasekmės. Nors pareiškėjas teigia, kad dėl tabako dūmų patirdavo (duomenys neskelbtini), byloje nėra duomenų, jog dėl to būtų kreipęsis į medikus.
Kadangi pareiškėjo argumentus, jog jis yra nerūkantis asmuo, paneigia bylos medžiaga, o jokių kitų įrodymų apie jam kilusią neturtinę žalą pareiškėjas nepateikė, teismas vertina, jog pareiškėjui neturtinė žala nekilo, todėl šioje dalyje skundą atmeta kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad pataisos namų administracija nesilaiko priešgaisrinės saugos taisyklių, tačiau teismas pabrėžia, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas. Turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas šioje dalyje tik konstatavo savo nuomonę apie pataisos namų veiklą ir kalinimo sąlygas, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė.
Pareiškėjas nepaaiškino, kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis jam buvo kilęs realus gaisro pavojus ar kitos neigiamos pasekmės dėl, jo teigimu, priešgaisrinės saugos taisyklių nesilaikymo. Byloje nėra jokių šias skundo aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjo argumentai šioje dalyje iš esmės yra hipotetiniai samprotavimai ir nesudaro pagrindo neturtinės žalos atsiradimo bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.
Pareiškėjo pateiktame NVSC 2018-10-29 rašte Nr. (2-22 4.80) 2-47123 užfiksuota, jog virtuvėlėje rozetės netvarkingos, o prausykloje techniškai netvarkingas vandens šildytuvas, matyti atviri elektros laidai (b. l. 5). Pagal Lietuvos higienos normą HN 134:2015, laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.). Įvertinęs pateiktus duomenis bei tai, kad atsakovės atstovas šios skundo aplinkybės nepaneigė, teismas pripažįsta, kad Pravieniškių PN neužtikrino pareiškėjui teisės į techniškai tvarkingą ir saugią aplinką. Vis dėlto, byloje nėra duomenų apie pareiškėjui realiai kilusį pavojų dėl netvarkingos elektros instaliacijos. Pareiškėjo argumentai šioje dalyje dėl jam kilusios neturtinės žalos laikytini hipotetiniais ir nėra pakankami neturtinės žalos atlyginimui pinigais.
Skunde teigiama, kad dirbtinis apšvietimas buvo per silpnas, todėl pareiškėjui sutriko regėjimas.
Nors pareiškėjo pateiktame NVSC 2018-10-29 rašte Nr. (2-22 4.80) 2-47123 konstatuota, kad jo gyvenamojoje patalpoje dirbtinis apšvietimas neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimų (apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx), pareiškėjo argumentas, jog dėl to jam sutriko regėjimas, nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjo pateiktas receptas akiniams (b. l. 10) nelaikytinas pakankamu nustatyti priežastiniam ryšiui tarp minėto atsakovės atstovo neteisėto veiksmo ir pareiškėjo regėjimo susilpnėjimo. Iš šio dokumento negalima daryti vienareikšmės išvados, kad regėjimas pareiškėjui sutriko būtent dėl per silpno dirbtinio apšvietimo, o ne dėl kitų aplinkybių (pvz. gretutinių ligų, amžiaus ar kt.). Teismas atkreipia dėmesį ir į aplinkybę, kad pareiškėjo ginčijamas laikotarpis yra nuo gegužės iki spalio mėnesio, taigi, iš esmės šiltasis ir šviesusis metų laikas, kuomet į gyvenamąsias patalpas patenka pakankamai natūralios saulės šviesos. Be to, vadovaujantis bendruoju protingumo principu, teismo vertinimu, dėl tokios nežymios aplinkybės, kaip per silpnas dieninis apšvietimas, pareiškėjo regėjimas negalėjo pablogėti tokiu mastu ir per tokį trumpą laiką (4 mėnesiai). Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas, o neturtinės žalos atlyginimo pinigais priteisimui nėra pakankamo pagrindo.
Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad per lubas bėgdavo vanduo, sienos buvo aptrupėję, apipeliję. Šios aplinkybės buvo nustatytos NVSC atlikto patikrinimo metu (b. l. 5), tačiau NVSC 2018-10-29 rašte Nr. (2-22 4.80) 2-47123 pažymėjo, jog būtent nuteistieji, pagal grafiką turėję tvarkyti gyvenamąsias patalpas, netinkamai atliko savo pareigas ir nesutvarkė minėtų nešvarumų ant gyvenamosios patalpos lubų. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punktą ir Pravieniškių PN direktoriaus patvirtintą Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašą (b. l. 26-28), pagrindinį patalpų valymą atlieka patys jose gyvenantys nuteistieji. Tam jiems išduodamos valymo priemonės, ką patvirtina į bylą pateiktas valymo priemonių išdavimo registracijos žurnalas (b. l. 57-65). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas šioje dalyje pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus bei konstatuoja, kad tvarkingos ir švarios aplinkos palaikymas priklausė nuo paties pareiškėjo valios. Todėl nėra pagrindo šioje dalyje pripažinti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus. Papildomai pažymėtina, kad pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas ar patys neprižiūri savo gyvenamosios aplinkos, juolab, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas buvo aprūpintas valymo priemonėmis.
Skunde teigiama, kad virtuvėje nebuvo šaldytuvo, viryklės, puodų, keptuvių. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 2 punktą, bendrabučio tipo patalpų virtuvėje numatytas tik vienos viryklės įrengimas, ir tik esant techninėms galimybėms. Tuo tarpu šaldytuvo įrengimas numatytas pagal poreikį. Taigi, pareiškėjo argumentai dėl viryklės trūkumo yra nepagrįsti, kadangi teisės aktuose nėra numatyta imperatyvi taisyklė pataisos namų virtuvėlėse ją įrengti. Atsakovės atstovas taip pat patvirtino, kad šaldytuvas buvo įrengtas, o iš pareiškėjui pateikto atsakymo matyti, kad pataisos namų administracija įsigijo ir naują šaldytuvą (b. l. 6). Be to, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nustatyta, kad virtuvėlė apskritai gali būti įrengiama tik esant techninėms galimybėms (5.11 p.).
Įvertinus šias nuostatas, konstatuotina, kad pataisos namams nėra nustatyta imperatyvi pareiga įrengti virtuvėles ir aprūpinti jas šaldytuvais bei viryklėmis. Virtuvėlės ir inventorius jose įrengiamas tik esant poreikiui ir techninėms galimybėms. Teismas papildomai pažymi, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl virtuvėlėse trūkstamo inventoriaus, nėra pagrįsti imperatyviomis teisės aktų nuostatomis, be to, pareiškėjas buvo maitinamas nemokamai pataisos namų valgykloje (šios aplinkybės skunde neneigia, be to, yra skundęsis pataisos namų administracijai dėl maitinimo kokybės (b. l. 7), kas patvirtina, jog maitinimas pareiškėjui buvo tiekimas), taigi, teismas vertina, kad šioje dalyje nėra pagrindo pripažinti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus ir neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjui.
Kadangi byloje nėra duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo nusiskundimus dėl per mažo dušo sietelių kiekio prausykloje, teismas šią aplinkybę vertina pareiškėjo naudai ir pripažįsta, kad dušo sietelių kiekis galimai neatitiko Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 13.1 punkto reikalavimo (vienas dušo sietelis vienam besiprausiančiam asmeniui). Vis dėlto, byloje nenustatyta ir pareiškėjas neteigia, kad jam apskritai nebuvo leidžiama pasinaudoti dušu, taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui dėl šios aplinkybės kilusias realias neigiamas pasekmes.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Pravieniškių PN ginčui aktualiu laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotų higienos ir buities sąlygų (saugios gyvenamosios aplinkos, tinkamo apšvietimo, reikiamo dušo sietelių kiekio).
Teismui nekyla abejonių, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nežymių nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos žmogaus teisių teismo (toliau - EŽTT) praktikoje (EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir LVAT bylose (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., LVAT 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017).
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).
Šiame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.
Teismas, atsižvelgdamas į šios individualios bylos aplinkybes, į tai, kad pažeidimai buvo mažareikšmiai, trumpalaikiai ir nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų sutriko pareiškėjo psichinė ar fizinė sveikata, konstatuoja, kad teismo sprendimu pripažintas Pravieniškių PN pareigūnų minėtų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo M. R. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo M. R. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje buvo pažeista laikotarpiu nuo 2018-05-29 iki 2018-10-19, o reikalavimą dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.