- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-03
- Bylos Nr.
- 2A-17-264/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Birutė Bobrel, Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- R. D. D., K. K. L.
- Atsakovas
- J. A. R., V. R.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovėms R. D. D. ir K. K. L. ir ieškovių atstovui advokatui D. Mecelicai, atsakovams J. A. R., V. R. ir jo atstovui advokatui E. Jautakiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių K. K. L. ir R. D. D. bei atsakovo V. R. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-741-249/2009 pagal ieškovių K. K. L. ir R. D. D. ieškinį atsakovams V. R. ir J. A. R. dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių dalių pakeitimo, gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo bei atsakovo V. R. priešieškinį ieškovėms K. K. L. ir R. D. D. dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių dalių pakeitimo, gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės patikslintu ieškiniu (1 t. b. l. 80-83) prašė: 1) Pakeisti namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane indeksu lAlp, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės dalis pagal VĮ "Registrų centras" Kauno fil. atliktą pastatų dalių apskaičiavimo projektą, nustatant, kad ieškovei K. K. L. priklauso 0, 13 dalys, ieškovei R. D. D. - 0,18 dalys, atsakovui V. R. - 0,43 dalys, ir atsakovui J. A. R. - 0,26 dalys; 2) Nustatyti tokią naudojimosi namu tvarką: ieškovė K. K. L., naudojasi patalpomis, pažymėtomis namo plane 2-3/18.90 m2, 2-8/4,75 m2; ieškovė R. D. D. naudojasi patalpomis pažymėtomis plane indeksais: 2-2/22.21 m2, 2-11/21.14 m2; atsakovas V. R. naudojasi patalpomis pažymėtomis namo plane indeksais: 2-4/17.31 m2, 3-1/13.04 m2, 3-2/20.69 m2, 3-3/21.31 m2, 3-4/35.40 m2, 3-5/8.46 m2, 3-6/10.27 m2, 3-7/6.07m2., 3-8/1.21 m2; atsakovas J. A. R. naudojasi patalpomis pažymėtomis namo plane indeksais: 1-1/18.75 m2,1-2/18.00 m2,1-3/2.06 m2, 1-4/8.99 m2, 1-5/6.29 m2,1-6/1.40 m2, 1-7/7.97m2, 1-8/9.16 m2,1-9/3.96 m2,1-10/3.36 m2; ieškovės K. K. L. ir R. D. D., ir atsakovai V. R. ir J. A. R. bendrai, po 1/4, naudojasi patalpomis, pažymėtomis namo plane indeksais: R-l/6.10 m2, R-2/5.59 m2, R-3/11.59 m2, R-4/9.36 m2, R-5/8.31m2, 2-12/2.82 m3, 2-13/3.62 m2; ieškovės K. K. L. ir R. D. D., ir atsakovas V. R. bendrai, po 1/3 naudojasi patalpomis, pažymėtomis namo plane indeksais: 2-1/10.38 m2, 2-5/5.63 m2, 2-6/1.53 m2, 2-7/1.82 m2, 2-9/3.45 m2, 2-10/9.65 m2. 3) Nustatyti, kad ieškovės K. K. L. ir R. D. D., ir atsakovai V. R. ir J. A. R. bendrai, po 1/4 naudojasi palėpės patalpa, pažymėta M/98.05 m2, pagal 2008 m. liepos 1 d. VĮ "Registrų centas" projektą. 4) Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, bei kiti statiniai esantys adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas V. R. atliko dalies namo rekonstrukciją, dėl ko faktiškai pasikeitė visų bendraturčių dalys statinyje. Atsakovas V. R. iki šiol nesutinka įregistruoti ir nenurodo priežasčių, dėl kurių jis nesutinka, kad būtų įteisinta pasikeitusi visų namo bendraturčių dalis. Tokios pat pozicijos laikosi ir atsakovas J. A. R..
Atsakovas V. R. priešieškiniu (1 t. b. l. 106-109) prašė: 1) Pakeisti namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės dalis, paskiriant R. D. D. - 18/100 dalių, K. K. L. - 12/100 dalių, J. A. R. - 26/100 dalis, V. R. - 44/100 dalis. 2) Nustatyti tokią naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu: R. D. D. nustatant teisę naudotis patalpomis, kadastrinių matavimų byloje pažymėtomis šiais indeksais: 2-2/22,21m², 2-11/21,14m², 1/3(2-1/10,38m², 2-5/5,63m², 2-6/1,53m²; 2-7/1,82m²; 2-9/3,45 m²; 2-10/9,65 m²); 1/4 (R-1/6,10 m²; R-4/9,36 m²; R-5/8,31 m²); l/6(R-2/5,59m; R-3/11,59m), 1/4 (2-12/2,82 m²; 2-13/3,62 m²); K. K. L. nustatant teisę naudotis patalpomis, kadastrinių matavimų byloje pažymėtomis šiais indeksais: 2-3/18,90m, 2-8/4,75m², l/3(2-l/10,38m², 2-5/5,63m², 2-6/1,53m²; 2-7/1,82m²; 2-9/3,45 m; 2-10/9,65 m²); 1/4 (R-1/6,10 m²; R-4/9,36 m²; R-5/8,31 m²); l/6(R-2/5,59m²; R-3/ll,59m²), 1/4 (2-12/2,82 m²; 2-13/3,62 m²); J. A. R. nustatant teisę naudotis patalpomis, kadastrinių matavimų byloje pažymėtomis šiais indeksais: 1-1/18,75m²; 1-2/18,00m; l-3/2,06m²; 1-4/8,99 m²; 1-5/6,29 m²; 1-6/1,40 m²; 1-7/7,97 m²; 1-8/9,16 m²; 1-9/3,96 m²; 1-10/3,36 m²;1/4 (R-l/6,10 m²; R-4/9,36 m²; R-5/8,31 m²); l/3 (R-2/5,59m²; R-3/ll,59m²), 1/4 (2-12/2,82 m²; 2-13/3,62 m²); V. R. nustatant teisę naudotis patalpomis, kadastrinių matavimų byloje pažymėtomis šiais indeksais: 2-4/17,3Im , 3-1/13,04m' 3-2/20,69 m²; 3-3/21,31 m; 3-4/35,40 m; 3-5/8,46 m²; 3-6/10,27 m²; 3-7/6,07 m²; 3-8/1,21 m; 1/3 (2-l/10,38m², 2-5/5,63m, 2-6/1,53m; 2-7/1,82m²; 2-9/3,45 m; 2-10/9,65 m²); 1/4 (R-l/6,10 m²; R-4/9,36 m²; R-5/8,31 m²); l/3(R-2/5,59m; R-3/ll,59m), 1/4 (2-12/2,82 m²; 2-13/3,62 m). 4) Pripažinti teisę atlikti gyvenamųjų patalpų įrengimo darbus gyvenamojo namo palėpėje be ieškovių R. D. D. ir K. K. L. sutikimo pagal ieškovėms ir teismui pateiktus priešprojektinius pasiūlymus TP-AS-BD, TP-SA-02, TP-SA-03, TP-SA-04, paruoštus UAB „VILOBIS".
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė bendrosios dalinės nuosavybės teisių dalyvių dalis ir nustatė, kad ieškovei K. K. L. priklauso 12/100 dalių, ieškovei R. D. D. – 18/100 dalių, atsakovui V. R. – 44/100 dalys, atsakovui J. A. R. - 26/100 dalys gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Nustatė tarp bendraturčių jiems priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis gyvenamojo namo naudojimosi tvarką taip: 1) ieškovei K. K. L. skyrė naudotis patalpomis, pažymėtomis namo plane 2-3/18.90 kv. m. ploto, 2-8/4,75 kv. m. ploto; 1/6 d. R-3/11, 59 kv. m.; 2) ieškovei R. D. D. skyrė naudotis patalpomis pažymėtomis plane indeksais: 2-2/22.21 kv. m, 2-11/21.14 kv. m. 1/6 d. R-3/11.59kv. m. ploto; 3) atsakovui V. R. skyrė naudotis patalpomis pažymėtomis namo plane indeksais: 2-4/17.31 kv. m., 3-1/13.04 kv. m., 3-2/20.69 kv. m., 3-3/21.31 kv. m., 3-4/35.40 kv. m., 3-5/8.46 kv. m., 3-6/10.27 kv. m., 3-7/6.07kv.m., 3-8/1.21 kv. m., R-2/5.59 kv. m., ploto; 4) atsakovui J. A. R. skirti naudotis patalpomis pažymėtomis namo plane indeksais: 1-1/18.75 kv. m., 1-2/18.00 kv. m., 1-3/2.06 kv. m., 1-4/8.99 kv. m., 1-5/6.29 kv. m., 1-6/1.40 kv. m., l-7/7.97kv. m, 1-8/9.16 kv. m., 1-9/3.96 kv. m., 1-10/3.36 kv. m. 1/3 d. R-3/11, 59 kv. m. ploto; 5) ieškovei K. K. L., R. D. D., atsakovui V. R., atsakovui J. A. R. skyrė naudotis bendrai lygiomis dalimis patalpomis, pažymėtomis namo plane indeksais: R-l/6.10 kv. m., R-4/9.36 kv. m., R-5/8.31kv. m, 2-12/2.82kv.m., 2-13/3.62 kv. m. ploto; 5) ieškovei K. K. L., ieškovei R. D. D. ir atsakovui V. R. skyrė kiekvienam naudotis patalpomis, pažymėtomis namo plane indeksais: 1/3 d. 2-1/10.38 kv. m., 1/3 d.2-5/5.63 kv. m., 1/3 d. 2-6/1.53 kv. m., 1/3 d. 2-7/1.82 kv. m., 1/3 d. 2-9/3.45 kv. m., 1/3 d. 2-10/9.65 kv. m. ploto; 6) ieškovei K. K. L. skyrė naudotis 12/100 dalių, ieškovei R. D. D. 18/100 dalių, atsakovui V. R. 70/100 dalių palėpės patalpa pažymėta M/98.05 m2. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad bendraturčių dalių paskaičiavimai atlikti pagal faktiškai naudojamą plotą. Buvusiai namo bendraturtei O. R. priklausė teisė naudotis 1/3 dalimis rūsio patalpų R-2 ir R-3, kurią ji paveldėjo po sutuoktinio K. R. mirties (tomas 1, b. 1. 43). Ieškovės K. K. L. ir R. D. D. paveldėjo O. R. priklausančią turto dalį, todėl joms priklauso teisė naudotis kiekvienai 1/6 dalim rūsio patalpų R-2 ir R-3. Teismas konstatavo, kad ieškovių ieškininis reikalavimas ir atsakovo V. R. priešieškinis reikalavimas dėl gyvenamojo namo naudojimo tvarkos nustatymo didelių skirtumų neturi. Ginčas tarp bendraturčių yra dėl rūsio patalpų ir gyvenamojo namo palėpės naudojimosi tvarkos. Ieškovės K. K. L. ir R. D. D. paveldėjo O. R. priklausančią turto dalį, todėl jiems priklauso teisė naudotis kiekvienai 1/6 dalim rūsio patalpų R-2 ir R-3. Atsakovas J. A. R. patvirtino, kad pagal žodinį susitarimą atsakovas V. R. vienas naudojosi rūsio patalpa R-2, o jis su motina O. R. naudojosi patalpa R-3/11,59 kv. m. ploto. Esant tokioms aplinkybėms rūsio patalpą R-2 teismas skyrė naudotis atsakovui V. R. vienam, o patalpą R-3 - ieškovėms ir atsakovui J. A. R. pagal jiems priklausančias dalis bendroje dalinėje nuosavybėje. Dėl gyvenamojo namo palėpės naudojimosi teismas nurodė, kad prieš gyvenamojo namo rekonstrukciją atsakovas gavo iš bendraturčių O. R. ir J. A. R. sutikimus pastatyti gyvenamojo namo antrą aukštą (tomas 1, b. 1.) Iš šių sutikimų nematyti, kad tuo metu bendraturčiai matė rekonstrukcijos projektą ir žinojo apie palėpės dydį bei išreiškė savo valią atsisakyti palėpės bendraturčio V. R. naudai. Bendraturčių sutikimo atsisakyti palėpės patalpos ir sutikimo statyti gyvenamojo namo palėpę gyvenamosioms patalpoms įrengti atsakovas V. R. neturėjo ir elgdamasis nesąžiningai, pažeisdamas kitų bendraturčių teises, palėpę įrengė turėdamas tikslą įrengti jose gyvenamąsias patalpas, todėl teismas darė išvadą kad atsakovo V. R. įrengta palėpe priklauso naudotis visiems bendraturčiams, sutinkamai su jiems priklausančia dalim bendroje dalinėje nuosavybėje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 52-56) ieškovės K. K. L. ir R. D. D. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimą iš dalies, tenkinant ieškovų pareikštą ieškinį pilnai ir atmetant atsakovo V. R. priešieškinį; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės su teismo sprendimu nesutinka dėl sekančių motyvų:
Žemesnės instancijos teismas
1.Teismas pažeidė LR CPK 265 str. 2 d. ir 270 str. 5 d. l p. nuostatas. Dalis reikalavimų pareikštų tiek ieškinyje, tiek priešieškinyje liko neišspręstų, kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė naudojimosi tvarką rūsio patalpa R-3 tik iš dalies. Ieškovėms teismas priskyrė naudotis tik po 1/6 rūsio patalpos R-3, o atsakovui J. A. R. priskyrė naudotis 1/3 rūsio patalpos R-3. Tai reiškia, kad 1/3 rūsio patalpos R-3 dalimi niekas negalės naudotis, kadangi ji niekam nėra priskirta naudotis.
2. Dėl Teismo sprendimo dalies, kuria pakeistos proceso šalims priklausančio namo idealinės dalys bei pakeista naudojimosi namo patalpomis tvarka. Pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CK 4.81 str. nuostatas, kadangi visiškai neįvertino, kad tarp atsakovo V. R., atsakovo J. A. R. ir ieškovių bei atsakovų tėvo K. R. 1984 m. liepos 25 d. buvo sutaryta sutartis dėl dalių ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Apeliantės mano, kad teismas pasisakydamas tiek dėl priešieškinio, tiek dėl ieškinio reikalavimų buvo saistomas minėta sutartimi, tačiau teismas nelaikė šios sutarties reikšmingu įrodymu dėl namo dalių perskaičiavimo ir naudojimosi namu tvarkos nustatymo. 1984 m. liepos 25 d. sutarties 2 d. punktu d visos sutarties šalys sutarė, kad namo patalpomis, pažymėtomis namo plane 2-12/2,82 kv.m., 2-13/3,62 kv. m, pusrūsio patalpomis R-16,10 kv.m., R-2/5,59 kv.m., R-3/11,59 kv.m., R-4/9,36 kv.m., R-5/8,31 kv.m naudosis visi bendrai.
3. Dėl naudojimosi namo palėpės patalpa tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jokio bendraturčių ir jų teisių perėmėjų atsisakymo į palėpės patalpas nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pilnai tenkinti ieškinio dalį, kuria ieškovės prašė nustatyti, kad ginčo šalys naudojasi po 1/4 palėpės patalpos dalimi.
4. Pirmosios instancijos teismas pažeisdamas įrodymų vertinimo nuostatas, neįvertino ieškovių nurodytų aplinkybių, kad namo palėpei pakelti virš įrengto antro aukšto buvo panaudotos senosios medžiagos, iš kurių buvo padaryta ankstesnė palėpė bei stogas. Be to, ieškovų nariai savo jėgomis prisidėjo prie antro aukšto ir palėpės perstatymo, atsakovas V. R. pripažino, kad iš ieškovių gautas lėšas panaudojo atliekant statybos darbus, todėl darytina išvada, kad namo palėpė pertvarkyta panaudojant visų bendraturčių lėšas ir jėgas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 58-60) atsakovas V. R. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009-02-02 sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovių ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti pilnai. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl šių priežasčių:
1. Šalių tėvas K. R., po bendraturčių gyvenamojo ploto pasidalinimo, įvykusio 1984 metais, 1987 metais davė sutikimą pasistatyti salką ir įsirengti joje gyvenamąjį plotą, tokiu būdu aiškiai atsisakydamas teisės naudotis bet kokia vėliau atsirasiančia namo pastoge. O. R., ieškovių ir atsakovų motina, po tėvo K. R. mirties paveldėjo jo turtą be teisės naudotis pastoge. K. R. turto paveldėtoja O. R., kurios turtą paveldėjo ieškovės, davė sutikimą statyboms pagal naują projektą, bet nereiškė jokių išlygų dėl palėpės. Palėpės patalpų O. R. nemini ir testamente. Be to, bendraturčių valią atsisakyti teisės į palėpę patvirtina ir atsakovas J. A. R. 2008-08-25 atsiliepime į patikslintą ieškinį. Apie O. R. planus, kad jos sūnus įsirengs ne tik naują aukštą, bet ir palėpę, kurioje galės įsirengti gyvenamąsias patalpas savo vaikams, papasakojo ir O. R. pažinoję liudytojai: L. Ž., S. V., K. S.. Liudytojas S. B. (buvęs kaimynas) patvirtino, kad pati O. R. atėjo prašyti kaimynų sutikimų dėl pastato rekonstrukcijos.
2. Byloje nėra duomenų ir ieškovės neįrodinėjo, kad pagal pakeistą projektą statydamas namo naują aukštą kartu su nauja pastoge, apeliantas būtų susitaręs su tuometiniais namo bendraturčiais sukurti naują daiktą ne asmeninės, o bendrosios dalinės nuosavybės teise.
3. Sprendime teismas nurodo, kad atsakovas palėpę įrengė turėdamas tikslą įrengti joje gyvenamąsias patalpas, todėl teismas darė išvadą, kad įrengta palėpė priklauso naudotis visiems bendraturčiams. Tiek teiginys, tiek iš jo sekanti išvada yra neteisingi, nes įsirengti palėpėje gyvenamąsias patalpas apeliantas gali tik parengęs projektą ir gavęs statybos leidimą. Reikalavimą dėl teisės įsirengti palėpėje gyvenamąsias patalpas apeliantas pareiškė priešieškinyje, tačiau jis nepagrįstai buvo atmestas. Palėpė M/95,05kv.m. nėra suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir jai nėra suteiktas unikalus numeris, todėl nustačius naudojimosi tvarką objektu, kuris nėra suformuotas įstatymų nustatyta tvarka, teismo sprendimas prieštarauja Nekilnojamojo turto registro įstatymui, o šio sprendimo pagrindu šalys negalės įregistruoti viešame registre joms nustatytų teisių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą (2 t. b. l. 67-68) atsakovas V. R. prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad jis, kaip vienas iš trijų bendraturčių, iki ieškovėms paveldint dalį bendrojoje nuosavybėje, visą laiką naudojosi ir naudojasi patalpa, plane pažymėta indeksu R-2, o atsakovas J. A. R. naudojosi dvigubai didesne patalpa R-3 kartu su O. R., kurios turto dalį paveldėjo ieškovės. Taigi, kiekvienas bendraturtis naudojosi 1/3 dalimi rūsio patalpų. Kadangi ieškovės po motinos mirties paveldėjo tiek pat teisių, kiek turėjo O. R., todėl jos paveldėjo teisę naudotis šių abiejų rūsio patalpų 1/3 dalimi, t.y. po 1/6 dalį kiekvienai. Ieškovės, reikalaudamos paskirstyti visiems keturiems esamiems bendraturčiams rūsio patalpas lygiomis dalimis kiekvienam, paneigia savo apeliacinio skundo argumentą, kad 1984-07-25 dalių ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi nebuvo susitarta turtu naudotis lygiomis dalimis. Tėvas K. R., po bendraturčių gyvenamojo ploto pasidalinimo, įvykusio 1984 metais, 1987 metais davė sutikimą pasistatyti salką ir įsirengti joje gyvenamąjį plotą. Tokiu įstatymo nustatytai formai atitinkančiu vienašaliu sandoriu tėvas aiškiai atsisakė teisės naudotis bet kokia vėliau atsirasiančia namo pastoge. O. R. po K. R. mirties perėjo jo teisės bei pareigos jau be teisės naudotis pastoge, todėl tokios teisės nepaveldėjo ir ieškovės. Ieškovių argumentai dėl palėpės pertvarkymui neva panaudotų visų bendraturčių lėšų bei jėgų yra visiškai nepagrįsti jokiais įrodymais. Atmestinas ir ieškovių teiginys, kad atsakovas pripažino, jog iš ieškovių gautus pinigus panaudojo statyboms ir todėl jos tariamai turi teisę į palėpę. Šis teiginys yra klaidingas ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams, t.y. liudytojų A. K. T., A. A. R. parodymams bei 1989-04-18 sutartims, kuriomis ieškovės sumokėjo V. R. po 3000 rublių, kadangi šis sutiko atsisakyti tėvų palikimo. Ieškovės, reikšdamos reikalavimus nustatyti joms tokias pat teises į naują daiktą, kaip ir neva buvusias teises į seną daiktą, elgiasi nesąžiningai.
Atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą (2 t. b. l. 69-70) atsakovas J. A. R. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad su ieškovių apeliaciniu skundu sutinka iš dalies, t.y. dėl to, jog 2009-02-02 teismo sprendimu buvo padalytos ne visos rūsio R-3 patalpos. Su kitais ieškovių reikalavimais bei argumentais nesutinka dėl šių priežasčių:
1. Dėl rūsio patalpų. Teismas paskyrė ieškovėms po 1/6 dalį patalpos R-3, todėl 1/3 dalis liko niekam nepriskirta. Rūsio patalpos pagal nusistovėjusią tvarką paskirstytinos kaip nurodyta priešieškinyje. Ieškovės reikalauja paskirstyti visiems keturiems esamiems bendraturčiams rūsio patalpas po 1/4 dalį, nes neva taip buvo susitarta 1984-07-25 dalių ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi, tuo pačiu teigia, kad šia sutartimi nebuvo susitarta naudotis lygiomis dalimis. Tokie ieškovių argumentai, kad rūsio patalpas reikia dalinti visiems esamiems bendraturčiams bendrai, prieštarauja tiek savo pačių teiginiams, tiek sveikai logikai bei sutartį sudariusių bendraturčių teisėms.
2. Dėl teisių į pastogę. 1994 metais duodant sutikimą V. R. pasistatyti namo antrąjį aukštą, apeliantui ir šalių motinai O. R. buvo aišku, jog tuo pačiu atisakyta savo teisių naudotis bet kokia vėliau būsiančia namo pastoge. Apie tai buvo žinoma ir ieškovėms dar nuo tų laikų, kai savo teisių į pastogę atsisakė šalių tėvas K. R., 1987 metais duodamas sūnui sutikimą pasistatyti salką ir įsirengti joje gyvenamąjį plotą. Tokį savo sutikimą broliui V. R. davė ir apeliantas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovių apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Atsakovo V. R. apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje nustatyta, kad pagal 1984 m. liepos 25 d. sutartį, notaro registro Nr. I-1344 (1 t. b. l. 43), sudarytą tarp šalių tėvo K. R. ir atsakovų buvo susitarta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis mūrinis su rūsiu gyvenamasis namas, kuriame naudingo ploto 202, 38 kv. m., iš jų 133, 71 kv. m. gyvenamojo ploto (1A1/p), esantis (duomenys neskelbtini), priklausys tokiomis dalimis: šalių tėvui K. R. - 49/100 dalys, J. A. R. – 35/100 dalys, V. R. – 16/100 dalių bei nustatyta patalpų naudojimosi tvarka. Pagal Sutarties 2 p. d pap. patalpomis pažymėtomis II-12/4,02 kv. m., II-13/4, 3 kv. m., pusrūsio patalpomis R-1/6, 10 kv., R-2/5, 59 kv. m. R-3/11, 59 kv.m., R-4/8, 56 kv. m., R-5/8, 31 kv. m., laiptinėmis, pastogės patalpomis, išėjimais-įėjimais ir kiemo įrengimais naudosis visi bendrai.
Pagal atsakovo V. R. pateiktą 1988 m. rekonstrukcijos projektą ( 1 t. b. l. 123-124) atsakovas V. R. ketino atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją užstatant nepilną antrą aukštą. Tam buvo gavęs ir bendraturčio K. R. 1987-04-01 sutikimą, notaro registro Nr.2-3071, (1 t. b. l. 152) , jog V. R. virš jam priklausančios namo dalies pasistatytų salką (lietuvių kalboje reiškia mansardą) ir įsirengtų joje papildomą gyvenamąjį plotą. Tačiau 1988 m. rekonstrukcijos projektas nebuvo įgyvendintas, todėl K. R. 1987-04-01 sutikime išreikšta valia nebuvo įgyvendinta, nes 1994-04-19 leista pakoreguoti projektą, numatant pilnai užstatyti 2-ąjį namo aukštą, kuriame įrengti 5 kambarių butą su visais patogumais, stogas – medinis, keturšlaitis dengtas čerpėmis (1 t. b. l.125-139). Po šalių tėvo K. R. mirties jam priklausiusią gyvenamojo namo dalį - 49/100 paveldėjo šalių motina O. R..
Iš O. R. ir J. A. R. 1994-05-02 sutikimų Kauno miesto centro architektui (1 t. b. l. 128-129) matyti, kad abu sutiko, jog V. R. pasistatytų namo (duomenys neskelbtini) antrąjį aukštą.
VĮ Registrų centro 2005-06-23 pažymėjime apie daiktinių teisių įregistravimą (1 t. b. l. 7-9) nurodyta, kad gyvenamojo namo bendras plotas 242, 53 kv. m.
2007-01-04 Pripažinimo tinkamu naudotis aktu (1 t. b. l. 87) buvo nutarta priimti iš statytojo V. R. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), (buvęs 1A1p) po rekonstrukcijos - dabar 1A2p - užstatytas antrasis aukštas (3 butas), gyvenamojo namo bendras plotas – 360, 55 kv. m., 116, 45 kv. m. naudingo ir 96, 10 kv. m. gyvenamojo ploto, be palėpės.
1989-04-18 sutartys (1 t. b. l. 145,146) patvirtina, kad ieškovės davė po 3000 rublių atsakovui buto statybai (duomenys neskelbtini), nes jis sutinka atsisakyti tėvų palikimo. Pagal ieškovių pateiktą 2008-07-01 VĮ Registrų centro Kauno filialo pastato dalių apskaičiavimo projektą palėpės, žymėjimas M, bendras plotas – 98, 05 kv. m. (1 t. b. l. 75-76).
Paveldėjimo teisės liudijimai pagal testamentą ( 2 t. b. l. 83-84, 98,), patvirtina, kad po O. R., mirusios 2005-01-03, mirties, 19/100 dalį gyvenamojo namo 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su atitinkama dalimi kiemo statinių, garažą, paveldėjo ieškovė K. K. L., o likusias 30/100 dalis – R. D. D.. 2007-01-18 VĮ Registrų centro pažymėjime ( 2 t. b. l. 100-101) patvirtina, kad gyvenamasis namas (buvęs 1A1p) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 360, 55 kv. m., nuosavybės teisėmis įregistruotas 30/100 dalių R. D. D., 19/100 dalių K. K. L., 35/100 dalių J. A. R. ir 16/100 dalių V. R. vardu, pastatas padidintas 118, 02 kv. m. rekonstruojant 2007-01-04 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismui ( 2 t. b. l. 91) pateiktame VĮ Registrų centro2009-09-23 rašte nurodyta, kad gyvenamasis namas 1A2p(unikalus nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ne atskirais nekilnojamojo turto objektais, o bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl pastogė atskiru nekilnojamojo turto objektu negali būti formuojama.
Dėl gyvenamojo namo pastogės
2000-07-18 CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 34 str. nustatyta, kad „bendraturčių teisėms ir pareigomis įgyvendinti taikomos 2000 m. CK ketvirtosios knygos normos, nepaisant to, ar tos teisės ir pareigos atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus“. Esant šalių ginčui dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendraturčių teisių pasikeitimo padidinus bendrąją dalinę nuosavybę taikomos 2000 m.
Tarp šalių nėra ginčo, kad 2-ajį namo aukštą pasistatė ir įsirengė bei uždengė gyvenamąjį namą keturšlaičiu stogu atsakovas V. R., laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Tačiau 1994-05-02 O. R. sutikime nėra duomenų, kad ji atsisakė savo nuosavybės teisių į palėpės patalpas V. R. naudai, šių aplinkybių nepatvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai L. Ž., S. V., K. S. ir kiti (2 t. b. l. 23-28). Gyvenamojo namo 1994 m. rekonstrukcijos projekte mansarda nebuvo numatyta, gyvenamasis namas iki rekonstrukcijos buvo su stogu ir pastogės patalpomis, kuriomis naudojosi bendrai tiek šalių tėvas K. R. ir atsakovai, tiek po jo mirties jo turto paveldėtoja O. R., tiek O. R. turto paveldėtojos ieškovės (CK 4. 82 str. ).
Atsakovas V. R. vykdęs rekonstrukciją pagal projektą ir turėjo pareigą uždėti stogą, kuris buvo iki rekonstrukcijos, ant jo sukurto naujo daikto - pastatyto 2-ojo aukšto. Todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto V. R. argumentais, jog jis uždėdamas namui stogą sukūrė naują daiktą, o O. R. atsisakė nuosavybės teisių į pastogę, nes apeliantas šių aplinkybių neįrodė (CPK 178 str. ).
Teisėjų kolegija sutinka su 1-osios instancijos teismo išvadomis, jog bendraturčiams neatsisakius savo nuosavybės teisių į palėpės patalpas, be jų sutikimo statyti gyvenamojo namo palėpę gyvenamosioms patalpoms įrengti, atsakovas V. R. pažeisdamas kitų bendraturčių teises, įrengė palėpę turėdamas tikslą įrengti jose gyvenamąsias patalpas, todėl pagrįstai pripažino, jog visi bendraturčiai turi teisę palėpe M/98, 05 kv. m. ploto naudotis sutinkamai su jiems priklausančia dalim bendroje dalinėje nuosavybėje, kuri nustatyta skundžiamu teismo sprendimu ir šalys jų neginčija (CK 4. 75 str., 4. 77 str.). Todėl šiuo pagrindu pagrįstai atmetė apelianto V. R. reikalavimą pripažinti teisę atlikti gyvenamųjų patalpų įrengimo darbus gyvenamojo namo palėpėje be ieškovių R. D. D. ir K. K. L. sutikimo pagal ieškovėms ir teismui pateiktus priešprojektinius pasiūlymus TP-AS-BD, TP-SA-02, TP-SA-03, TP-SA-04, paruoštus UAB „VILOBIS".
Atmestinas ir apeliančių ieškovių argumentas, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pilnai tenkinti ieškinio dalį, kuria ieškovės prašė nustatyti, kad ginčo šalys naudojasi po 1/4 palėpės patalpos dalimi, kadangi apeliantės paveldėjo tiek teisių ir pareigų, kiek turėjo jų palikėja O. R., kuri po sutuoktinio K. R. mirties paveldėjo 49/100 dalis gyvenamojo namo (CK 5. 1 str.).
Dėl rūsio patalpos R-3/11, 59 kv. m.ploto.
Buvusiai namo bendraturtei O. R. priklausė teisė naudotis 1/3 dalimis rūsio patalpų R-2 ir R-3, kurią ji paveldėjo po sutuoktinio K. R. mirties (tomas 1, b. 1. 43).
Teisėjų kolegija sutinka su ieškovių apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 265 str. 2 d. ir 270 str. 5 d. l p. nuostatas, nes 1-osios instancijos teismas nustatė naudojimosi tvarką rūsio patalpa R-3 tik iš dalies, liko 1/3 dalis R-3 nepaskirta. Šioje dalyje sprendimas keistinas.
Ieškovės po motinos O. R. mirties paveldėjo tiek pat teisių, kiek turėjo O. R., todėl paveldėjo teisę naudotis 1/3 dalimi abiejų rūsio R-2 ir R-3 patalpų. Ginčo tarp šalių dėl rūsio patalpos R-2/5, 59 kv. m. ploto, kuri paskirta vienam atsakovui V. R. nėra. Atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus skundžiamu teismo sprendimu nepaskirta rūsio R-3 patalpos 1/3 dalis, skirtina naudotis ieškovėms (CK 4. 75 str.).
Kauno miesto apylinkės teismo 2009-02-02 sprendimas keistinas dalyje dėl gyvenamojo namo rūsio patalpos R-3 naudojimosi tvarkos nustatymo, išdėstant rezoliucinę sprendimo dalį taip: ieškovėms K. K. L. R. D. D. ir atsakovui J. A. R. paskiriant naudotis po 1/3 dalį rūsio patalpos R-3/11, 59 kv m. ploto (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Kiti apeliacinių skundų argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Esant nustatytoms aplinkybėms kitą skundžiamo teismo sprendimo dalį naikinti ar keisti ieškovių bei atsakovo V. R. apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai netenkintini.
Iš dalies patenkinus ieškovių apeliacinį skundą ir atmetus atsakovo V. R. apeliacinį skundą, iš atsakovo V. R. priteistinas 127 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme K. K. L. ( 2 t. b. l. 51) ir 14, 85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu, valstybei (CPK 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovių apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Atsakovo V. R. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009-02-02 sprendimą pakeisti dalyje dėl gyvenamojo namo rūsio patalpos R-3 naudojimosi tvarkos nustatymo, išdėstant rezoliucinę sprendimo dalį taip: ieškovėms K. K. L., R. D. D. ir atsakovui J. A. R. paskirti naudotis po 1/3 dalį rūsio patalpos R-3/11, 59 kv m. ploto.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Iš V. R. priteisti 127 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme K. K. L. ir 14, 85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu, valstybei į surenkamąją sąskaitą banke, įmokos kodas 5660.