- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-08
- Bylos Nr.
- AN2-181-312/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02570-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Nukentėjusysis
- J. K.
- Kategorijos
- 16.9.7.1Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs nežymų sveikatos sutrikdymą ar kito turto sugadinimą kvalifikuojamas pagal ANK 423 str. 3 d. (ANK 423 str. 3 d.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.1.7Įrodymai (ANK 569 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal B. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nutarimo, kuriuo B. S. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 70 eurų dydžio bauda, taip pat ji pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 400 eurų dydžio bauda, taip pat ji pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 1 100 eurų dydžio bauda, be transporto priemonės konfiskavimo, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, B. S. paskirta galutinė nuobauda – 1 100 eurų dydžio bauda, be transporto priemonės konfiskavimo, vadovaujantis ANK 664 straipsniu, iš B. S. priteista nukentėjusiojo J. K. naudai 150,04 eurų turtinei žalai atlyginti, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. B. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nutarimu nubausta pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2018 m. spalio 13 d., apie 20.00 val., Vilniuje, Ozo g., ties Ozo – Gelvonų g. sankryža vairavo automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti, vairuodama nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, automobilis pariedėjo atgal, atsitrenkė į gale stovintį automobilį Volvo C70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeidusi Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Automobilis AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapdraustas įstatymo nustatyta tvarka.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu B. S. prašo administracinę nuobaudą pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį sumažinti iki minimalios 50 eurų baudos, administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį nutraukti, nepriteisti 150,04 eurų turtinei žalai atlyginti arba administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti dėl padaryto esminio administracinio nusižengimo bylos procesinio pažeidimo.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, buvo šališkas, nesistengė išsamiai išanalizuoti visų įrodymų bei priimti teisėto ir pagrįsto procesinio sprendimo. Teismas vertino tik kaltinimo pusės pateiktus įrodymus, visiškai neaptardamas teisinančių įrodymų. Byloje kilusių abejonių pašalinti galimybių jau nėra, todėl abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, kad B. S. savo automobiliu galėjo liesti J. K. automobilį.
4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad J. K. pirmosios instancijos teismui eismo įvykio nuotraukas pateikė tik paskutiniame teismo posėdyje, t. y. praėjus 3 mėnesiams nuo įvykio. Iš pateiktų nuotraukų nėra įmanoma identifikuoti automobilio markės, nesimato jo valstybinio numerio, kitų reikšmingų detalių, pagal kurias būtų galima tvirtinti, kad tai yra būtent eismo įvykyje dalyvavęs automobilis. Nei automobiliui Volvo C70, nei automobiliui AUDI A4, nebuvo atlikta ekspertizė, siekiant objektyviai nustatyti, kiek pagrįstas yra suformuluotas kaltinimas. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė tik liudytojo O. M. parodymais, jog jis neva tai visiškoje tamsoje, apie 20.00 val. vakaro, su savo automobiliu stovėdamas už J. K. automobilio, matė, kaip apeliantė savo automobiliu prisilietė prie J. K. automobilio. Be to, šis liudytojas teismo posėdžio metu patvirtino, jog net nebuvo išlipęs iš savo automobilio. Jei B. S. būtų atsitrenkusi į J. K. automobilį, būtų pažeistas jo automobilio bamperis, priekiniai žibintai, priekinis valstybinis numeris, įlenkti automobilio sparnai. Nei į įvykio vietą atvykusi policijos pareigūnė A. V., nei liudytojai O. M. ir R. M. negalėjo patvirtinti matę eismo įvykio metu J. K. automobilio bamperiui padarytus pažeidimus. Vis dėlto, jei liudytojai tokius pažeidimus ir būtų matę, tai nereiškia, kad šie pažeidimai atsirado būtent aptariamo įvykio metu. Tai būtų galėjusi patvirtinti tik ekspertizė. Skundžiamą nutarimą teismas priėmė vadovaudamasis tik nukentėjusiojo J. K. parodymais ir tokiu būdu šiurkščiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad J. K., per daug priartėdamas prie apeliantės automobilio galo, pats kėlė avarinę situaciją ir tokiu būdu nesilaikė saugaus eismo taisyklių. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju eismo įvykio nebuvo, B. S. veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį.
5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad B. S. nuo pat pirmojo teismo posėdžio neneigė, jog buvo išlipusi iš savo automobilio ir nuėjusi apžiūrėti jo galo. Puikiai suvokdama, kad negalėjo būti jokio automobilių kontakto, nesistengdama sudaryti automobilių spūsties sankryžoje, ji nuvažiavo tolyn. Gatvių sankryžoje esanti miesto vaizdo stebėjimo kamera taip pat nėra užfiksavusi jokio automobilių kontakto. J. K. pateikta automobilio remonto sąmata neatitinka įmonėms keliamų procesinių dokumentų reikalavimų - sąmata yra be įmonės oficialaus antspaudo, nėra ir sąmatą išdavusio vadybininko parašo, sąmata yra pateikta ne ant firminio įmonės blanko. Įtarimą kelia būtent 150 eurų suma, kuri ne tik neatitinka dabartinės rinkos kainų, bet ir akivaizdžiai viršija atlikto kosmetinio uždažymo įkainius. Ši suma nepagrįstai buvo priteista J. K., nors automobilis priklauso jo tėvui. Byloje nėra jokių duomenų, jog J. K. tėvas būtų pastarąjį įgaliojęs ginti jo interesus. Tokiu atveju teismo posėdžiuose turėjo dalyvauti pats automobilio savininkas arba suteikti rašytinį įgaliojimą, pavedant tai atlikti savo sūnui. Kadangi nagrinėjamu atveju to nebuvo, buvo padarytas esminis proceso pažeidimas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas atmestinas.
7. Pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla tam, kas neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.
8. Dėl to, kad B. S. vairavo automobilį AUDI A4, neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, byloje ginčo nekyla. Apeliantė nesutinka su tuo, kad ji sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo apgadintas automobilis Volvo C70.
9. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, svarbu nustatyti, ar B. S., vairuodama automobilį AUDI A4, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatytus reikalavimus ir taip sukėlė eismo įvykį.
10. Nukentėjusysis J. K. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad jis važiavo savo automobiliu Volvo C70, sustojo už automobilio AUDI A4, prie šviesoforo. Kai pasikeitė šviesoforo spalva, automobilis AUDI A4 pradėjo gesti ir negalėjo pajudėti į priekį, buvo įkalnė, todėl šis automobilis pradėjo riedėti atgal. Nukentėjusysis, kiek galėdamas, su savo automobiliu irgi atsitraukė atgal, bet už jo stovėjo kitas automobilis. Tokio atsitraukimo nepakako ir, riedėdamas atbulomis, automobilis AUDI A4 nestipriai atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilį Volvo C70. Kaip matyti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Trečiojo būrio vyriausiosios patrulės A. V. 2018 m. spalio 12 d. tarnybinio pranešimo, J. K., į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, nurodė tas pačias eismo įvykio aplinkybes. Teismo posėdžio metu liudytoja A. V. pakartojo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Eismo įvykį matė ir liudytojais apklausti O. M. ir R. M., toje pačioje sankryžoje prie šviesoforo stovėję už J. K. automobilio (apie tai, kad už jo stovėjo automobilis, nurodė ir J. K.). Teismo posėdžio metu šie liudytojai patvirtino, kad tuo metu, kai užsidegė žalia šviesoforo šviesa, jie matė, kaip tas automobilis, kuris buvo priešais automobilį Volvo, pradėjo važiuoti atgal ir atsitrenkė į Volvo automobilį. Bandė ir automobilis Volvo pajudėti atgal, tačiau negalėjo, nes ten buvo liudytojų automobilis. Liudytojas O. M. patikino, kad suprato, jog buvo smūgis, tikrai matė, kaip automobilis Volvo sujudėjo, t. y. pirmasis automobilis atsirėmė į Volvo automobilį. Dar iki administracinio nusižengimo bylos perdavimo į teismą, liudytojas O. M. raštu surašė matytas įvykio aplinkybes, taip pat patvirtindamas, kad priešais automobilį Volvo sankryžoje stovėjęs automobilis, riedėdamas atbulomis, atsitrenkė į automobilį Volvo. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad šis liudytojas objektyviai negalėjo matyti eismo įvykio kilimo fakto, kadangi buvo tamsu, o liudytojas buvo net už nukentėjusiojo automobilio, šie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Prie savo raštu teiktų paaiškinimų, liudytojas pridėjo ir tris nuotraukas, darytas iš savo automobilio įvykio metu. Iš šių nuotraukų matyti, kad liudytojas, nepaisant to, kad jis nebuvo išlipęs, pro savo automobilio priekinį stiklą puikiai matė tiek nukentėjusiojo automobilį, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamos B. S. automobilį, sankryža, kurioje įvykio eismo įvykis, nepaisant tamsaus paros laiko, buvo gerai apšviesta. Taigi, apeliacinės instancijos teismas liudytojų O. M. ir R. M. parodymus laiko patikimais, jie sutampa tiek tarpusavyje, tiek su kitais administracinio nusižengimo byloje surinktais duomenimis, kuriuos vertinant visumoje, galima daryti pagrįstą išvadą, kad B. S. 2018 m. spalio 13 d., apie 20.00 val., Vilniuje, Ozo g., ties Ozo – Gelvonų g. sankryža vairavo automobilį AUDI A4, vairuodama nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, dėl ko automobilis pariedėjo atgal ir atsitrenkė į gale stovintį automobilį Volvo C70, t. y. apeliantė sukėlė eismo įvykį. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad sankryžą filmuojanti vaizdo stebėjimo kamera būtų užfiksavusi kokias nors su nagrinėjamu įvykiu susijusias aplinkybes, todėl toks apeliacinio skundo teiginys laikytinas deklaratyviu.
11. Nukentėjusysis J. K. viso proceso metu taip pat nuosekliai teigė, kad po smūgio išlipęs iš automobilio, jis iš karto pamatė, kad jo automobilis yra apgadintas. Dar 2018 m. spalio 30 d. J. K. nurodė, kad apgadintas priekinis automobilio buferis – įlenktas ir apibrozdintas. Tokius apgadinimus patvirtina ir nukentėjusiojo pateiktos automobilio nuotraukos. Nors, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, šias nuotraukas J. K. pateikė pirmosios instancijos teismui tik 2019 m. sausio mėn., vis dėlto, lyginant eismo įvykio metu O. M. darytas ir nukentėjusiojo pateiktas nuotraukas, galima daryti išvadą, kad tai yra tas pats automobilis Volvo C70 – sutampa automobilio spalva, be to, iš J. K. nuotraukų matyti, kad automobilio valstybinis numeris baigiasi 0, o Volvo C70 valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) Nors šio automobilio apgadinimams nustatyti ir nebuvo atliktas joks specialus tyrimas, nėra jokio pagrindo manyti, kad nukentėjusiojo nurodyti apgadinimai atsirado ne eismo įvykio metu. B. S. nepagrįstai nurodo, kad jei ji būtų atsitrenkusi į J. K. automobilį, būtų pažeistas jo automobilio bamperis, priekiniai žibintai, priekinis valstybinis numeris, įlenkti automobilio sparnai. Akivaizdu, kad bandant pajudėti iš vietos automobilis AUDI A4 atbulomis riedėjo nedideliu greičiu, todėl susidūrimas niekaip negalėjo sukelti apeliantės nurodomų padarinių. Atvirkščiai, eismo įvykio kilimo mechanizmas tik patvirtina, kad tokiu būdu automobilis Volvo C70 galėjo būti pažeistas nežymiai, t. y. būtent taip, kaip nurodo nukentėjusysis. Juo labiau, kad priekinio bamperio apgadinimas yra nurodytas ir policijos pareigūnų pildytame papildomų duomenų apie eismo įvykį lape. Taigi, nagrinėjamu atveju, galima daryti pagrįstą išvadą, kad B. S. sukelto eismo įvykio metu buvo apgadinta kitam asmeniui – J. K. – priklausanti transporto priemonė. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė buvo pagrįstai pripažinta kalta pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, todėl nutraukti administracinės teisenos nėra teisinio pagrindo.
12. Teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio, taip pat išsiaiškinamas pasišalinimo iš įvykio vietos motyvas, tikslas ir kt. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės – tiesioginės tyčios – turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, , 2AT-54-2014, 2AT-70-2014 ir kt.). Nors automobilis Volvo C70 buvo apgadintas nežymiai, o smūgis buvo nestiprus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad B. S. žinojo apie automobilių kontaktą ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Apeliantė pati pripažįsta, kad J. K. jai sakė, kad ji atsitrenkė į pastarojo automobilį, ji buvo išlipusi apžiūrėti automobilių, tačiau, nepamačiusi jokių apgadinimų, išvažiavo. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad moteris išlipo iš automobilio, pažiūrėjo, patrynė ranka, pasakė, kad nėra jokių pažeidimų ir išvažiavo iš įvykio vietos. J. K. pasakė vairuotojai, kad iškvietė policiją, tačiau, nepaisant to, vairuotoja išvažiavo. Tokį B. S. elgesį galėjo įtakoti ne siekis nesudaryti eismo spūsties, o tai, kad ji vairavo neturėdama tokios teisės, taip pat automobilis nebuvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu.
13. KET 220 punkte numatyta, kad tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Kaip transporto priemonės vairuotoja, B. S. turėjo būti susipažinusi su KET nuostatomis. Sukėlusi eismo įvykį, turėjo žinoti ir KET 220 punkte numatytus reikalavimus tokiais atvejais. Jei ji nesutiko su nukentėjusiojo nurodomomis eismo įvykio aplinkybėmis, turėjo galimybę rinktis vienintelį elgesio modelį – į eismo įvykio vietą kviesti policiją, o kadangi tai jau buvo padaręs nukentėjusysis, apeliantė turėjo jos laukti. Tuo pačiu pastaroji galėjo policijos pareigūnams nurodyti, kad J. K., per daug priartėdamas prie apeliantės automobilio galo, pats kėlė avarinę situaciją ir tokiu būdu nesilaikė saugaus eismo taisyklių, kadangi šiuo metu tokie teiginiai laikytini deklaratyviais, jų nepagrindžia jokie objektyvūs duomenys. Teismų praktikoje administracinė atsakomybė pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį paprastai nekyla tuomet, kai asmuo nesuvokia sukėlęs eismo įvykį ir pagal esamas aplinkybes neturėjo bei negalėjo to suvokti. Tuo pačiu konstatuojama, kad jis nesuvokė ir pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, o tai reiškia, kad nebuvo jo tyčios pasišalinti. Šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį ir apgadinęs transporto priemonę, apie tai jį aiškiai informavo nukentėjusysis iš karto po eismo įvykio sukėlimo, bet KET 220 punkte numatytos pareigos nevykdė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nagrinėjamu atveju yra neginčijamai įrodyta, kad buvo sukeltas eismo įvykis, B. S. yra su šiuo įvykiu susijusi ir ji iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdama KET.
14. Tam, kad asmuo galėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, turi būti įrodyta ne tik tai, kad jis pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, bet ir tai, kad padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Administracinio nusižengimo byloje jau yra nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas priekinis automobilio Volvo C70 bamperis. Nukentėjusysis J. K. pateikė šio automobilio remonto sąmatą, iš kurios matyti, kad buvo nudažytas būtent priekinis automobilio Volvo C70 bamperis. 150,04 Eur sumą už automobilio remontą sudaro priekinio bamperio nuėmimo, paruošimo, dažymo ir pastatymo darbai bei medžiagų (lako, dažų, dažymo medžiagų) vertė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nurodyta darbų kaina. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad ši suma yra neproporcingai didelė, neatitinka rinkos kainų, tačiau nepateikiama jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų, todėl tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Tai, kad sąmata pateikta ne ant firminio įmonės blanko, o ant jos nėra vadybininko parašo, niekaip nepatvirtina, kad automobilio remontas buvo fiktyvus. Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad automobilis Volvo C70 nuosavybės teise priklauso ne J. K., o jo tėvui R. K.. Vis dėlto, faktinis transporto priemonės valdytojas buvo J. K., jis rūpinosi ir automobilio remontu (sąmatoje būtent jis nurodytas kaip klientas), todėl šis asmuo pagrįstai pripažintas nukentėjusiuoju ir jam pagrįstai priteista patirta turtinė žala. Jeigu ateityje tarp šių asmenų (tėvo ir sūnaus) kiltų ginčas dėl atlygintos turtinės žalos, šis ginčas galėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Taigi, nagrinėjamu atveju, yra nustatyta, kad apgadinus automobilį Volvo C70 padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Esant nurodytoms aplinkybėms, B. S. pagrįstai pripažinta kalta pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, todėl nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nėra teisinio pagrindo.
15. Nors apeliaciniame skunde formuluojamas reikalavimas sumažinti pažeidėjai pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį paskirtos baudos dydį, tačiau nepateikiama jokių tokį reikalavimą pagrindžiančių duomenų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pagrįstai laikė, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį skiriant baudą, jos dydį nustatant arčiau baudos vidurkio. Paskirta 70 eurų dydžio bauda laikoma proporcinga, jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindu ją mažinti, apeliantė nepateikė.
16. ANK 569 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, neįžvelgė jokių pirmosios instancijos teismo šališkumo požymių. Darydamas išvadą dėl apeliantės kaltės, teismas vadovavosi ne tik nukentėjusiojo J. K. parodymais, o vertino administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visumą, t. y. tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, tiek liudytojų parodymus, į bylą pateiktas nuotraukas, tarnybinį pranešimą, rašytinius paaiškinimus, kitą rašytinę bylos medžiagą, nurodė, kodėl vieni duomenys pripažįstami įrodymais, o kiti vertinami kritiškai ir jais nesivadovaujama. Tokiu būdu, laikoma, kad įrodymų vertinimo taisyklės pažeistos nebuvo, o pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai jį motyvavo. Taigi, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
B. S. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.