Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2013-10-24 · Civilinė byla Nr. 2-769-805/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-24
Bylos Nr.
2-769-805/2013
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00552-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Pareiškėjas
A. N.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-769-805/2013Teisminio proceso Nr.2-34-3-00552-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 116.1; 128.2 (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m.spalio 24 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant pareiškėjui A. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. N. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas pareiškimu (b.l.2-3) prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinį faktą, kad A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Pareiškėjas pareiškimu ir teismo posėdyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuri po savo mirties testamento nepaliko. Mirus J. N. atsirado palikimas į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą – ½ dalį 30,29 kv. m. bendro ploto buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teisė lygiomis dalimis (po ½ dalį) priklausė pareiškėjui ir jo mirusiai motinai, jame pareiškėjas kartu su motina gyveno iki pastarosios mirties, prižiūrėjo ir slaugė sergančią motiną, ją palaidojo. Pareiškėjas po palikėjos mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Jis liko gyventi tame pačiame būste, kuriame gyveno kartu su palikėja iki šios mirties, naudojasi likusiais asmeniniais ir buities daiktais, mokėjo ir moka mokesčius. Paaiškino, kad jis yra vienintelis palikėjos sūnus, kitų pretendentų į palikimą nėra. Pareiškėjo tėvas ir palikėjos sutuoktinis mirė anksčiau. Pareiškėjui reikalinga susitvarkyti paveldėjimo dokumentus tam, kad galėtų pilnai disponuoti nekilnojamuoju turtu, kuris priklausė dalinės nuosavybės teise jam ir motinai.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jam pranešta tinkamai (b.l.26). Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į A. N. pareiškimą, kuriame nurodo, kad, įrodžius paveldėto turto valdymą per įstatymo nustatytą terminą, suinteresuotas asmuo neprieštaraus prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, prašo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (b.l.19). Byla nagrinėtina atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 str. 1 d. ir 2 d.). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 1 d.). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo faktinio valdymo esmė - aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr.124) (b.l.7). Pareiškėjas A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra J. N., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus, įstatyminis pirmosios eilės įpėdinis (b.l.8, 10-11). Kitų pretendentų į palikimą nėra (b.l.8). Palikėjos sutuoktinis V. S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 49) (b.l.16). Prienų rajono I-ojo notarų biuro liudijime, išduotame 2013-05-02, pažymėta, kad paveldėjimo byla į (duomenys neskelbtini) mirusios J. N. palikimą nepradėta (b.l.9). Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM 2013-04-30 išrašas apie asmenį patvirtina, kad J. N. mirė našle (duomenys neskelbtini), ji turėjo sūnų A. N., gimusį (duomenys neskelbtini), paskutinė palikėjos gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini) (b.l.8). Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos 2013-04-29 pažyma apie asmens gyvenamąją vietą patvirtina, jog pareiškėjas A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nuo 2008-11-19 deklaravęs (duomenys neskelbtini) (b.l.15). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad palikėjos J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu įregistruotos nuosavybės teisės į ½ dalį 30,29 kv. m. bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b.l.13).

Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant - valstybei. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado J. N. mirties, t.y. (duomenys neskelbtini), momentu (CK 5.3 str. 1 d.). Palikėja po savo mirties testamento nepaliko. Pareiškėjas A. N. per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. A. N. yra vienintelis įstatyminis pirmosios eilės įpėdinis, kitų pretendentų į palikimą nėra. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 str. 1 d., numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Po motinos J. N. mirties pareiškėjas A. N. priėmė mirusiosios palikimą - kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, prižiūrėjo palikėjos turtą, juo rūpinosi. Pareiškėjas motiną palaidojo, jai mirus liko gyventi bute, kuriame gyveno kartu su palikėja J. N., tęsė naudojimąsi palikėjos turtu, būdamas vieninteliu įpėdiniu ir paveldimo turto bendrasavininkiu, mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius (b.l.29-31), t.y. paveldimu turtu rūpinosi kaip savu, tokiu būdu faktiškai priimdamas palikimą. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

Pareiškėjo pareiškime nurodytas ir teisme išdėstytas aplinkybes patvirtino apklausti teismo posėdyje liudytojai S. T. ir S. G., nurodydami, kad pareiškėjas A. N. yra mirusios J. N. vienintelis sūnus, kuris kartu su motina gyveno jų bendrame bute, ją iki mirties prižiūrėjo ir slaugė, mirus motinai, ją palaidojo, toliau liko gyventi tame pačiame bute, naudojasi visais likusiais buities ir namų apyvokos daiktais, moka mokesčius.

Taigi, nors pareiškėjas palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pareiškėjui pradėjus faktiškai paveldimą turtą, kurio nekilnojamojo ½ dalies savininkas yra jis pats, valdyti, nesant daugiau įstatyminių įpėdinių, paveldėjimo byla neužvesta) laikytina, kad pareiškėjas po motinos J. N. mirties priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdamas įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymais, kurie buvo logiški, sutapo detalėse, nėra pagrindo netikėti, nes jie atitinka pareiškėjo išdėstytas aplinkybes. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str., 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Priteisti iš pareiškėjo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Radzevičienė