Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2. Ieškovas N. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo priteisti iš atsakovės ŽŪB „Fintera“ 11 848,32 Eur skolą, 70,12 Eur palūkanų, 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2019 m. balandžio 14 d., kaip pardavėjas, pardavė atsakovei, kaip pirkėjai, prekių, kurias atsakovė įsipareigojo priimti ir už jas atsiskaityti su ieškovu sutarta tvarka ir terminais. Aiškina, kad ieškovas pardavė atsakovei prekių – 612 šienainio rulonų, už 11 848,32 Eur. Anot ieškovo, šią aplinkybę patvirtina ieškovo išrašyta ir atsakovei apmokėjimui pateikta 2019 m. balandžio 14 d. PVM sąskaita faktūra Serija JN Nr. 19008.

4. Pažymi, kad 2019 m. rugsėjo 2 d. ieškovas informavo atsakovę, jog pastaroji privalo sumokėti ieškovui susidariusį įsiskolinimą pagal ginčo sąskaitą faktūrą iki 2019 m. spalio 1 d., tačiau atsakovė su ieškovu neatsiskaitė nei nustatytu terminu, nei vėliau ir liko skolinga 11 848,32 Eur. Ieškovas aiškina, kad savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, pardavė atsakovei prekes, atsakovė jas priėmė, tačiau savo prievolės laiku atsiskaityti už įsigytas prekes neįvykdė.

5. Ieškovas dėl palūkanų dydžio nurodo, kad atsakovė vėluoja atsiskaityti už jai parduotas prekes pagal pateiktą sąskaitą faktūrą, todėl apskaičiuotos palūkanos sudaro 70,12 Eur.

6. Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovė ir ieškovas bendradarbiavo apie 4 metus, t. y. ieškovas parduodavo atsakovei šienainio rulonus (ar kitų pašarų), o atsakovė jam parduodavo gyvulius; paaiškino, jog tada šalys įskaitydavo tarpusavio mokėjimus ir likučius apmokėdavo. Nurodė, kad trečiasis asmuo R. A., kuris veikė atsakovės vardu, ir ieškovas 2019 m. pradžioje (sausio mėn.) sudarė žodinę sutartį dėl šienainio rulonų pirkimo; tuo pagrindu ieškovas trečiajam asmeniui R. A. parodė kuriuose laukuose atsakovė gali paimti šienainio rulonus, kuriuos turėjo išvežti pati atsakovė. Pažymėjo, kad atsakovei (jo darbuotojams) išvežus visus sutartus šienainio rulonus (vežimai vyko vasario-balandžio mėn., kurie nebuvo kažkaip fiksuojami buhalterijoje), buvo išrašyta ginčo sąskaita faktūra (R. A. nurodė ją išrašyti atsakovės vardu), kuri tą pačią dieną buvo išsiųsta trečiajam asmeniui R. A., kuris, kaip buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu, 2019 m. balandžio 15 d. persiuntė ją atsakovės buhalterijai į elektroninį paštą. Anot ieškovo, aplinkybė, kad atsakovė galimai ginčo sąskaitos faktūros neužpajamavo, nesudaro pagrindo jos neapmokėti, nes tai yra atsakovės vidaus dalykas, nesusijęs su ieškovu. Pažymėjo, kad šiuo atveju ginčas faktiškai kilęs tarp atsakovės ir trečiojo asmens, tačiau atsakovė turi vykdyti jos įgalioto darbuotojo sudarytą sandorį. Paaiškino, kad ieškovas ir 2019 m. norėjo įsigyti gyvulių iš atsakovės bei jos skolą už nupirktą šienainį įskaityti (todėl nereikalavo atsakovės iš karto apmokėti ginčo sąskaitos faktūros), tačiau atsakovės direktorė su tokiu pasiūlymu nesutiko, todėl ieškovas pradėjo reikalauti ginčo sąskaitos faktūros apmokėjimo. Ieškovas nurodė, kad nieko asmeniškai neparduodavo trečiajam asmeniui R. A., žinojo, jog jis veikia atsakovės vardu; be to, 2019 m. pradžioje šienainio rulonus pardavė tik atsakovei. Patvirtino, kad turėjo pasigaminęs šienainio rulonų; teigė turintis apie 150 ha pievų, dar apie 40 ha sėjantis dobilų.