- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-14
- Bylos Nr.
- 1-3433-716/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40971-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Nukentėjusysis
- G. L.
- Kaltinamasis
- A. L.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:
1) 2016 m. lapkričio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesių laisvės apribojimu;
2) 2017 m. gruodžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį - 1 m. laisvės apribojimu ir 6 MGL (225,96 eurų) bauda;
3) 2018 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - galutinė bausmė 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimas ir 6 MGL (225,96 eurų) dydžio bauda;
4) 2018 m. gegužės 10 d. Vilniaus m apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį - 32 parų areštu (bausmę atlikęs);
5) 2018 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - gautine subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 6 MGL (225,96 eurų) dydžio bauda; vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. L. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - sutuoktinei, t. y. jis 2018 m. rugpjūčio 24 d., apie 22.45 val., namuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2.02 promilės alkoholio) konflikto metu tyčia vieną kartą ranka sudavė sutuoktinei G. L. į veidą, tokiais veiksmais sukėlė G. L. fizinį skausmą.
A. L. teisme kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad tą dieną buvo prastai nusiteikęs dėl su darbu susijusių aplinkybių. Jis turėjo 200 g buteliuką degtinės. Nutarė gurkštelti, kad nusiramintų. Žinojo, kad to daryti negali, nes yra įpareigotas nevartoti alkoholinių gėrimų, bet nervai nugalėjo. Po truputį išgėrė minėtą buteliuką. Grįžo žmona. Ji suprato, kad jis yra išgėręs, pradėjo priekaištauti. Žodis po žodžio jie susiginčijo. Jis išėjęs į lauką pastebėjo, kad dingo šuo. Rado šunį prie parduotuvės. Nutarė nusipirkti dar tokį pat degtinės buteliuką. Grįžęs namo šiltnamyje gurkšnojo. Grįžus į namą tęsėsi konfliktas su žmona. Jis pasiėmė savo patalynę ir išėjo miegoti į kitą kambarį. Po valandos pabudo. Sugalvojo išeiti parūkyti į kiemą. Virtuvėje sutiko žmoną. Šios paklausė, kaip jaučiasi. Ji dar labiau supyko, pasakė, kad kviečia policiją. Jis norėjo nuraminti žmoną, kad ši nekviestų policijos pareigūnų. Paėmė žmoną už pečių. Ši jį stumtelėjo. Jis suėmė už rankų ir paprašė padėti telefoną. Žmona nenorėjo klausyti. Per susistumdymą jis žmonai užkliudė veidą. Netyčia užkliudė lūpą, puolė atsiprašinėti. Policija buvo iškviesta. Jį sulaikė ir išvežė.
Nukentėjusioji G. L. teisme nurodė, kad vyras tą dieną išgėrinėjo. Ji pakeltu tonu pasakė baigti gerti, eiti, dingti nuo jos. Pasakė, kad kitu atveju kvies policiją. Žinojo, kad tas buteliukas gali būti ne paskutinis. Vyras bandė iš jos paimti telefoną. Atiminėdamas telefoną vyras vyras brūkštelėjo jai per lūpą. Ji iškvietė policiją. Tai buvo staigus veiksmas. Atvykus pareigūnams pasakė, kad vyras geria, elgiasi siaubingai. Prašė vyrą išvežti. Ji pasakė, kad jie susigrūmė, kad jai buvo brūkštelta. Parodė lūpą ir pasakė, kad čia nieko tokio. Nieko ant lūpos nebuvo. Ji nesąmoningai pamelavo, kad vyras trenkė jai į lupą. Dabar susitaikė, vyras nebegeria.
Liudytojas A. V. teisme parodė, kad buvo iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Vyras buvo neblaivus. Moteris susijaudinusi. Ši norėjo, kad jie vyrą išprašytų iš namų. Pamena, kad moteris pareiškimo nerašė. Asmuo buvo pristatytas į komisariatą. Ką moteris pasakė, tą iš jos žodžių jis surašė tarnybiniame pranešime.
Iš bendrojo pagalbos centro registro įrašo matyti, kad G. L. 2018 m. rugpjūčio 24 d. 22.43 val. paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą pranešė, jog kumščiu į lūpą jai trenkė žmogus, kuriam šiuo metu yra paskirta probacija (b. l. 2).
Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad į įvykio vietą atvykusius policijos pareigūnus pasitiko pranešėja G. L., kuri buvo susijaudinusi ir paaiškino, kad jos vyras, būdamas neblaivus, namuose pradėjo konfliktuoti ir konflikto metu kumščiu sudavė smūgį į viršutinę lūpą; ant lūpos vidinės pusės matėsi paraudimas (b. 1. 3 - 4).
- apžiūrėtas gautas garso įrašas, kuriame užfiksuotas G. L. pranešimas apie įvykį, kurio metu jai trenkė vyras (b. l. 14);
- apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti G. L. parodymai, kad vyras jai kumščiui vieną kartą trenkė į lūpą (b. l. 15).
Vaizdo ir garso įrašai buvo peržiūrėti teisiamojo posėdžio metu.
Iš alkoholio kiekio matuoklio kvito matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. 23:24 val. A. L. iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija buvo 2,02 promilės alkoholio (b. l. 28).
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė, kad A. L. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei G. L..
A. L. savo kaltę pripažino iš dalies teigdamas, kad konflikto metu netyčia užkliudė žmonos lūpą. Pati nukentėjusioji G. L. teisme teigė, kad A. L. brūkštelėjo jai per lūpą. Tokius duomenis teismas įvertina kitų įrodymų kontekste. Tirdamas juos teismas nustatė, kad nukentėjusioji tuoj po įvykio skambindama telefonu į Bendrąjį pagalbos centrą pati savo žodžiais nurodė, kad jai „į lūpą trenkė žmogus“ (b. l. 14). Atvykus policijos pareigūnams G. L. atsakydama į klausimus nurodė, kad A. L. jai vieną kartą sudavė kumščiu (b. l. 15). Liudytojas A. V. teisme parodė, kad remdamasis nukentėjusiosios žodžiais surašė tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Šiame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vyras konflikto metu pranešėjai rankos kumščiu sudavė smūgį į viršutinę lupą (matosi paraudimas iš vidinės pusės) (b. l. 3-4). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji perskaičiusi pasirašė apklausos protokolą, kuriame iš jos žodžių nurodyta, kad A. L. ranka jai trenkė į lupą, prakirto šiek tiek iš vidaus (b. l. 9). Iš peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad atvykus policijos pareigūnams A. L. apskritai kategoriškai neigė bet kokį fizinį kontaktą ar smūgio sudavimą nukentėjusiajai.
Kruopščiai ir nuosekliai įvertinus visus minėtus įrodymus, vienus duomenis logiškai jungiant su kitais teismas nustatė ir pripažįsta, kad A. L. tyčia vieną kartą ranka sudavė sutuoktinei G. L. į veidą, tokiais veiksmais sukeldamas šiai fizinį skausmą. Tokią tiesą byloje visų pirma įrodo nukentėjusiosios G. L. pirminis ir pačios žodžiais nupasakotas įvykis kviečiant pagalbą telefonu. Faktines įvykio aplinkybes dėl tyčia suduoto smūgio, o ne brūkštelėjimo per veidą, nukentėjusioji patvirtino ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams. Tuo tarpu nukentėjusiosios parodymai teisme po to, kai ji susitaikė su sutuoktiniu ir vėl gyvena kartu, nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės apie tai, kad vyras pasikeitė ir nebevartoja alkoholio – akivaizdžiai rodo jos norą padėti sutuoktiniui išvengti neigiamų baudžiamosios atsakomybės pasekmių. Dėl šios priežasties teismas tiek nukentėjusiosios, tiek kaltinamojo parodymus teisme vertina kritiškai ir jais remiasi tik tiek, kiek šie atitinka nustatytas faktines įvykio aplinkybes.
Nukentėjusiosios po įvykio nurodyti teiginiai, pareigūnų užfiksuotas matomas nukentėjusiosios lūpos sužalojimas, kaltinamojo neblaivumo būsena ir pripažįstamas kilęs konfliktas patvirtina tyčinius A. L. veiksmus, o būtent tyčia suduotą vieną smūgį ranka nukentėjusiajai, dėl kurio pasekmių ir padaryto sužalojimo nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tai patvirtina ir nukentėjusiosios elgesys ir sprendimas nedelsiant kviesti policijos pareigūnus.
Teismo pripažįstami A. L. veiksmai atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje nes kaltininkas tyčia sudavė savo sutuoktinei, kuri yra jo šeimos narys, savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą, t. y. įstatymo numatytas pasekmes.
A. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas kaltininko atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad jis baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui, bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.
Pagrindo atleisti A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Skiriant bausmę kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, A. L. kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias aplinkybes.
A. L. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, neteisėtai veikė artimo asmens, t. y. savo sutuoktinės atžvilgiu. A. L. nusikalto būdamas teistas 5 kartus, per jam skirtos bausmės vykdymo atidėjimą, pažeisdamas teismo skirtus įpareigojimus. A. L. praeityje taip pat baustas administracine tvarka (b. l. 85-87), yra vedęs, dirbantis, kaltę pripažino tik iš dalies. Tokių aplinkybių visuma rodo, kad A. L. nors ir gali atgailauti, tačiau linkęs pažeisti teisės normas, jo nusikalstamų veikų padarymas buvo dėsningas ir pasirinktas gyvenimo būdas, o ne atsitiktinis elgesys. Įvertinus visas reikšmingas aplinkybes teismas mato pagrindą A. L. skirti griežčiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant pagal baudžiamojo kodekso 61 straipsnio nuostatas arčiau sankcijos vidurkio.
Subendrindamas paskirtą bausmę su neatlikta kitu nuosprendžiu skirta bausme teismas taiko dalinio sudėjimo būdą dėl padarytų veikų tapatumo ir prie griežčiausios bausmės prideda kiek didesnę nei minimali bausmės trukmės dalį dėl pavojingo veikimo ne bet kokio asmens, bet šeimos nario atžvilgiu.
Siekiant teisingai nubausti nusikalstamas veikas padariusį A. L., tinkamai įvertinus padarytos veikos pobūdį ir turinį, teismas atsižvelgia į tai, kad įvykio metu buvo suduotas tik vienas smūgis, turimais duomenimis kaltininkas iki šiol naujų nusikaltimų veikų nėra padaręs, tiek jis, tiek nukentėjusioji pripažino pasikeitusį jo gyvenimo būdą. Nukentėjusioji ir kaltinamasis būdami sutuoktiniais susitaikė, gyvena kartu. A. L. siekia dirbti ir būti naudingu.
Tokios nustatytos aplinkybės kartu atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnio nuostatas, jas vertinant aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu verčia teismą R. J. kaip pakankamai pavojingam, tačiau pasiryžusiam taisytis, atidėti skirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti įgyvendinti be realaus jos atlikimo. Atidėjus bausmės vykdymą skirtini įpareigojimai, kurie padėtų tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį, priverstų nuteistąjį tinkamai kontroliuoti savo elgesį ateityje.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė atsižvelgiant į įstatymo numatytą galimybę ir terminus nuosprendį apskųsti apeliacine tvarka, kaip tinkamai įgyvendinanti savo paskirtį, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo ior bausmės vykdymo atidėjimo pradžios.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme - CD su įrašu paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais teismas
nusprendė:
A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su neatlikta bausme, paskirta 2018 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, ir galutinę bausmę A. L. skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m. rugpjūčio 25 d. kaip atliktą vieną laisvės atėmimo dieną.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu likusios paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. L. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programose ir nevartoti alkoholinių gėrimų.
Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Kompaktinį diską su įrašais palikti saugoti su bylos medžiaga.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.