- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-07-04
- Bylos Nr.
- 2-12411-638/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08718-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- G. L.
- Atsakovas
- UAB „Hapis“
- Kategorijos
- 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovei UAB „Hapis“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio, darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir neturtinės žalos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovės 474,89 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 5698,68 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, 400 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodyta, jog ieškovė nuo 2012-04-12 iki 2012-05-13, t. y. vieną mėnesį dirbo pas atsakovę pagal neterminuotą darbo sutartį rūbininke. Darbdavys įsipareigojo atsiskaityti vieną kartą per mėnesį, tačiau po pirmojo mėnesio darbo užmokestis nebuvo išmokėtas. Darbo sutartis nutraukta 2012-05-13 LR DK 127 str. 1 d. pagrindu, nors ieškovė niekada nerašė pareiškimo dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiškimu. Faktiškai darbo santykiai šioje įmonėje nutrūko darbdavio iniciatyva dėl patiriamų finansinių sunkumų. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovė patyrė emocinį stresą, nes negavusi uždirbto atlyginimo privalėjo skolintis pinigų pragyvenimui, riboti savo poreikius (b. l. 3-5).
Darbo kodekso XIX skyrius nustatė individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką, pagal kurią nuo 2013-01-01 individualūs darbo ginčai iš pradžių turėtų būti nagrinėjamai darbo ginčų komisijoje. Tačiau DK XIX skyrius tiesiogiai nenustatė darbo ginčų komisijų kompetencijos spręsti ginčus dėl neturtinės žalos priteisimo. Kadangi vienas iš ieškovės pareikštų reikalavimų buvo priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą, tai siekiant išvengti procesinių ginčų ir sutrumpinti ginčo išsprendimo laiką, teismas priėmė ieškinį nagrinėti tiesiogiai teisme, vadovaudamasis LR DK 286 str. ir 299 str. 4 p. Be to, iki bylos nagrinėjimo teisme jau yra pasibaigęs terminas kreiptis į darbo ginčų komisiją.
Atsakovei įstatymo nustatyta tvarka ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti CPK 123 str. 2 d. tvarka atsakovės vadovui M. J. (b. l. 24). Atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių dėl atsakovės, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 str. nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 str. ).
Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai: informacija apie valstybinį socialinį draudimą nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (b. l. 7), Lietuvos pašto interneto svetainės išrašas ir kvitas (b. l. 9) – patvirtina ieškinio dalyką ir pagrindą.
Nustatyta, jog ieškovė nuo 2012-04-12 iki 2012-05-13 dirbo pas atsakovę (b. l. 7). Iš pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad darbo santykiai pasibaigė 2012-05-13 darbuotojo prašymu, vadovaujantis DK 127 str. 1 d. (b. l. 7). Kadangi ieškovė atleidimo iš darbo pagrindo neginčija, laikytina, kad ji atleista iš darbo teisėtai. Iš minėtos pažymos taip pat matyti, kad ieškovei už laikotarpį nuo 2012-04-12 iki 2012-05-13 turėjo būti sumokėta 474,89 Lt (priskaityta suma) atlyginimo. Darbo užmokestis priteisiamas priskaityta suma, todėl, remiantis VSDFV duomenimis, iš atsakovės ieškovei priteistina 474,89 Lt (priskaityta suma) darbo užmokesčio (DK 141 str. 1 d., 206 str.).
Atsakovė neatsiskaitė su ieškove darbo santykių pasibaigimo dieną, nepateikė duomenų, kad tai įvyko dėl darbuotojo kaltės, todėl turi mokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką (DK 141 str. 3 d.). Ieškovė neturi galimybės pateikti pažymos apie vidutinį darbo užmokestį, o atsakovė jos taip pat nepateikė, todėl laikytina, jog ieškovės vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis yra toks, koks nurodytas VSDFV pažymoje – 474,89 (priskaityta suma). Ieškovės vidutinis vienos darbo dienos užmokestis yra 22,61 Lt (474,89 Lt padalinta iš 21 (Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu 2011-12-19 Nr. A1-535 nustatyto 2012 metams metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus esant 5 dienų darbo savaitei)). Iš atsakovės ieškovei priteistinas vidutinis darbo užmokestis po 22,61 Lt (priskaityta suma) už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos (2012-05-13) iki visiško atsiskaitymo su ieškove (DK 141 str. 3 d.).
Atmestinas ieškovės reikalavimas dėl 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš atsakovės. Šis ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, nes Lietuvos Respublikos darbo kodekse yra numatyta speciali norma dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą atsiskaitymą. Vidutinis darbo užmokestis yra laikytinas pakankama kompensacija ir nuostolių atlyginimu dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio.
Ieškovė prašė priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą – 400 Lt. Nurodė, kad ji patyrė emocinį stresą, nes negavusi uždirbto atlyginimo privalėjo skolintis pinigų pragyvenimui, riboti savo poreikius.
DK 250 str. nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartis Nr. 3K-7-2/2008; 2008-07-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008 ir kt.). Teismas sprendžia, kad šiuo atveju atsakovei priteistas vidutinis darbo užmokestis už pavėluotą atsiskaitymą pilnai kompensuos ieškovės patirtus nuostolius ir išgyvenimus dėl apmokėjimo už darbą tvarkos nesilaikymo, todėl ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.
Ieškovė turėjo 450 Lt išlaidų teisinei pagalbai rengiant ieškinį teismui (b. l. 12-15). Šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d.).
Valstybei iš atsakovės priteistina 72 Lt žyminio mokesčio, apskaičiuoto nuo patenkintų ieškinio reikalavimų sumos. Pašto išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteistinos, nes jos yra mažesnės nei 10 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str.).
Sprendimas dalyje dėl vieno mėnesio darbo užmokesčio – 474,89 Lt (priskaityta suma) priteisimo iš atsakovės ieškovei vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 153 str. 2 d., 279 str. 2 d., 282 str. 2 d., 285-287 str. teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Hapis“, į. k. 302557983, 474,89 Lt (keturis šimtus septyniasdešimt keturis litus 89 ct, priskaityta suma) darbo užmokesčio, vidutinį darbo užmokestį po 22,61 Lt (dvidešimt du litus 61 ct, priskaityta suma) už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną (esant 5 darbo dienų savaitei) nuo atleidimo iš darbo dienos (2012-05-13) iki visiško atsiskaitymo su ieškove dienos ir 450 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų) išlaidų už advokato pagalbą.
Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Hapis“, į. k. 302557983, 72 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio darbo užmokesčio – 474,89 Lt (keturių šimtų septyniasdešimt keturių litų 89 ct, priskaityta suma) priteisimo ieškovei G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Hapis“, į. k. 302557983, vykdyti skubiai.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 d. nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. 2, 3 d. reikalavimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, gali skųsti sprendimą apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.