- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-15
- Bylos Nr.
- ATP-574-658/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02210-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Pareiškėjas
- R. K.
- Nukentėjusysis
- A. R.
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis teismo posėdyje, dalyvaujant pareiškėjui R. K., nukentėjusiajam A. R., žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarimu R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- LR ATPK) 174 straipsnį ir nubaustas 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio bauda už tai, kad jis 2014-02-14 apie 17 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje įžūliai kibo prie A. R.. Šiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei padarė nedidelį chuliganizmą,
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K. šį nutarimą skundžia Kauno apygardos teismui ir prašo patikslinti nutarime išdėstytus faktus. Pažymi, jog jis administracine tvarka nebaustas. A. R. dviračio jis nesulaužė. Jis nesupažindintas su dviračio apgadinimo faktu, padaryta žala. Taip pat nurodo, jog neteisingas teismo teiginys, kad pareiškėjas yra nurodęs, jog tarp jo ir dėdės vyksta žemės ginčas. Teigia tokios konflikto priežasties policijos pareigūnams nei žodžiu, nei raštu nenurodė. Apeliantas skunde teigia, jog tai jis buvo užpultas A. R. ir išvadintas necenzūriniais žodžiais. Posėdžio metu apeliantas palaikė savo skundą ir prašė jį patenkinti.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio Vilkijos policijos nuovados viršininkas atsiliepime į skundą prašo R. K. skundo netenkinti, administracinę nuobaudą palikti nepakeistą. Institucijos atstovė posėdyje prašė skundą atmesti.
Nukentėjusysis prašė skundą atmesti, taip pat prašė priteisti iš A. R. neturtinei žalai atlyginti 500 Lt.
Motyvuojamoji dalis
R. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą žodinio proceso tvarka ir patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai R. K. pripažino kaltu įvykdžius nedidelį chuliganizmą ir skyrė teisingą nuobaudą.
Apeliacinės instancijos teisme R. K. parodė, jog apeliacinį skundą palaiko, su viskuo sutinka, nenorėjo, kad taip išeitų. Nesutinka su tuo, kad ginčas buvo dėl žemės. Jokių ginčų dėl žemės niekada neturėjo. Dviračio nelietė, jo nesulaužė. Administracine tvarka nebaustas. Dėl viso kito sutinka. A. R. jį ir jo giminaičius nuolat negražiai vadina, todėl norėjo išsiaiškinti, kodėl, kilo konfliktas. Tik paklausus, kodėl jis taip daro, A. R. trenkė pietų maišeliu jam per galvą, pabiro indeliai, išvadino jį necenzūriniais žodžiais, trankė su dviračiu. Teigia, kad jis gynėsi nuo A. R., pats nieko nedarė.
Nukentėjusysis A. R. paaiškino, jog jis užpuldinėjamas jau 10 metų. Vyksta ginčai dėl žemės. Anksčiau R. K. tėvams leisdavo sodinti bulves A. R. žemėje, po to nebeleido. Prasidėjo puldinėjimai, kad jis neleidžia bulvių sodinti. Paskutinį kartą įvykis buvo toks, kad R. K. laukė jo. Jam priartėjus, puolė tampyti, suplėšė striukę, spardė, daužė dviratį. Tada jis sviedė žemių į akis ir pabėgo. Iškvietė policiją. Nuvyko į nuovadą, parašė pareiškimą. Jo klausė, ar reikš žalą, tačiau jis atsakė, kad nenori teismų, sakė bausti, kiek galima. Įvykį matė žmonės, važiuojantys iš darbo. Buvo nuplėštas dviračio sparnas, grandinė. Prašo atlyginti 500 Lt neturtinę žalą, nes tris dienas darbe galvą skaudėjo, negalėjo dirbti.
Liudytojas J. Š. parodė, jog A. R. pravažiuodamas vis spjaudo į R. K. kiemą, apsižodžiuoja, pravardžiuoja. Šio įvykio nematė, negirdėjo.
Liudytoja J. J. parodė, jog yra nukentėjusiojo dukra, R. K. jos pusbrolis. Paties įvykio nematė. Kai tėtis grįžo namo, matė kad buvo purvina tėvo striukė, ištaškyti indeliai, maišelis suplėšytas, dviratis aplamdytas. Iškvietė policiją. Policija važiavo į įvykio vietą surinkti daiktų. Tada ji su vyru tėtį nuvežė į nuovadą, kur jis parašė pareiškimą. Konfliktai vyksta tarp tėvų. Tėtis su savo sese senokai nesutaria, sesers vaikai visą laiką kišasi.
Liudytojas A. J. parodė, jog A. R. yra jo uošvis. Šio konflikto nematė, tačiau R. K. ne pirmą kartą užpuola jo uošvį neva dėl to, jog uošvis užgaulioja R. K. tėvą. R. K. yra sumušęs ir jį.
Pareiškėjas neginčija savo kaltės fakto, pripažįsta, jog nutarimas teisėtas, tačiau teigia, jog nutarime nurodyti klaidingi faktai dėl jo baustumo, dėl dviračio sulaužymo bei konflikto priežasties, todėl prašo juos ištaisyti. Šie skundo argumentai pagrįsti, todėl tenkinami.
R. K. kaltė įvykdžius nedidelį chuliganizmą, t.y. įžūliai kibus prie A. R., įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, A. R. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, kad tai R. K. pradėjo konfliktą, prie jo įžūliai kibo, išvadino jį necenzūriniais žodžiais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kuriuose užfiksuota, kad A. R. nurodęs, jog sesers sūnus R. K. įžūliai prie jo kibo, paties R. K. rašytiniu paaiškinimas bei paaiškinimais apeliacinės instancijos teisme, jog su pažeidimu R. K. sutinka, kaltę pripažįsta, nutarimą laiko teisėtu, liudytojo Š. rašytiniais paaiškinimais, jog jis matė, girdėjo konfliktuojančius R. K. ir A. R.. Teismo posėdyje apklausti liudytojai J. J., J. Š., A. J. nurodė, jog paties įvykio nematė, negirdėjo, tačiau patvirtinto, jog tarp R. K. ir A. R. nuolat kyla konfliktai. Be to, J. J. patvirtino mačiusi purviną tėvo striukę, suplėšytą maišelį, aplamdytą dviratį. Visa tai patvirtina aplinkybę, kad iš tiesų konfliktas buvo kilęs. Įvertinus tai, kad R. K. kaltės neneigia, pripažino, jog pats buvo iniciatorius pasiaiškinti dėl užgauliojimų, o taip pat atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo įvertintus rašytinius duomenis, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl to, jog šis konfliktas kilo R. K. iniciatyva, kad tai jis pirmas pradėjo reikšti priekaištus nukentėjusiajam A. R., įžūliai prie jo kibo miestelio gatvėje, t. y. viešoje vietoje. Esant šioms aplinkybėms, R. K. parodymai, kad tai jis buvo užpultas, pats nieko nedarė, vertinami kaip jo gynybinė versija. R. K. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 174 straipsnį.
Pažymėtina, jog R. K. nei savo rašytiniame paaiškinime, nei apeliacinės instancijos teisme nenurodė aplinkybės, kad tarp jo ir nukentėjusiojo konfliktas būtų kilęs dėl vykstančių žemės ginčų, ar kad jie konfliktuoja dėl žemės. Iš bylos rašytinių duomenų, t. y. pareigūnų tarnybinių pranešimų (b. l. 14, 15), nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 10), matyti, jog tai A. R. yra nurodęs, kad tarp jo ir R. K. vyksta ginčai dėl žemių, tačiau duomenų, kad tokį motyvą būtų nurodęs R. K., byloje nėra, todėl iš skundžiamo nutarimo šalintina aplinkybė, kad R. K. nurodė, jog tarp jo ir dėdės vyksta žemės ginčai. Juo labiau, kad ir žodinio proceso metu pat A. R. paaiškino, jog visi konfliktai kilo iš to, kad prieš 10 metų jis R. K. tėvams, o ne R. K., neleido sodinti bulvių.
Byloje taip pat nėra jokių patikimų duomenų, kad konflikto metu R. K. būtų sugadinęs A. R. dviratį. Nors apeliacinės instancijos teisme A. R. nurodė, kad jis patyrė žalos dėl sugadinto dviračio, nes buvo nuplėšta grandinė, sparnas sulaužytas, tačiau šių duomenų nepatvirtina jokie kiti patikimi duomenys. Apeliacinės instancijos teisme liudytoja J. J. parodė, kad jog po įvykio buvo aplamdytas dviratis, tačiau detaliau apgadinimų nekonkretizavo, ji įvykio nematė, be to, ji yra A. R. dukra, todėl suinteresuota bylos baigtimi. Atsižvelgiant į tai, jog A. R. pozicija dėl dviračio pažeidimo tyrimo metu nebuvo nuosekli, nes ikiteisminėje tyrimo stadijoje teigė, kad žala nepadaryta, pretenzijų dėl žalos nereiškia, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo posėdyje jau nurodė, kad žala padaryta taip pat ir dėl sulaužyto dviračio, jokių kitų patikimų duomenų dėl dviračio apgadinimo nėra, J. J. parodymai, įvertinus jos suinteresuotumą bylos baigtimi, taip pat negali būti laikomi patikimais, ji įvykio nematė. Konstatuojama, jog byloje nenustatyta aplinkybė, kad buvo sulaužytas dviratis, todėl ši aplinkybė šalintina iš nutarimo motyvų. Ši aplinkybė teismo išvadų dėl padaryto pažeidimo ir veikos kvalifikavimo teisėtumui bei pagrįstumui esminės reikšmės neturi, nes dviračio sugadinimas R. K. nebuvo inkriminuotas.
Aukštesnės instancijos teismas taip pat laiko pagrįstu skundo argumentą dėl neteisingų faktų apie R. K. baustumą. Priešingai nei nurodyta nutarime, R. K. ne tik neturi galiojančių nuobaudų, tačiau ir niekada nėra baustas administracine tvarka (b. l. 3). Todėl nutarime nurodyta aplinkybė, jog R. K. baustas ir turi galiojančių nuobaudų, akivaizdžiai neatitinka faktinėms aplinkybėms. Šioje dalyje nutarimas keistinas nurodant, jog R. K. administracine tvarka nebaustas ir galiojančių nuobaudų neturi.
Nepaisant anksčiau minėtos akivaizdžios teismo klaidos dėl R. K. asmenybę charakterizuojančių duomenų, administracinė nuobauda jam skirta teisingai ir tai nesudaro pagrindo keisti R. K. skirtą nuobaudą.
LR ATPK 30 straipsnis numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
R. K. pažeidimas pavojingas, įžūlus, pažeidžiantis nusistovėjusią visuomenėje priimtiną elgesio viešoje vietoje tvarką, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvina tai, kad R. K. dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Jokių išimtinių, išskirtinių aplinkybių, kurios leistų teigti, jog sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas akivaizdžiai pažeistų teisingumo bei proporcingumo principus, nėra, todėl darytina išvada, jog R. K. skirta sankcijos minimumą atitinkanti nuobauda yra teisinga, nėra aiškiai per griežta.
Administracinio teisės pažeidimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, nukentėjusysis skundo nepadavė, todėl vadovaujantis ATPK 302¹¹ str. įtvirtina nuostata, jog asmens padėtis negali būti pabloginama labiau nei to prašoma apeliaciniame skunde, nukentėjusiojo pareikštas prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo iš esmės nenagrinėjamas. Be to, pažymėtina, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą patikrinamas priimto nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas, pasisakant tik dėl to, kas jau buvo nagrinėta pirmosios instancijos teisme. Klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo jame keliamas nebuvo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
R. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarimą pakeisti.
Iš Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarimo motyvų pašalinti šias aplinkybes: „R. K. sulaužė dviratį“, ,,R. K. nurodė, kad tarp jo ir dėdės vyksta žemės ginčai“, „R. K. baustas administracine tvarka“, „R. K. turi galiojančių administracinių nuobaudų“.
Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.