Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nutarimo E. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. M. už tai, kad jis 2010 m. kovo 17 d., 15.20 val., Donelaičio g., Garliavoje, Kauno rajone, būdamas neblaivus (nustatytas 1,42 promilės girtumas), vairavo automobilį, nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonės registracijos liudijimo. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalį ir 124¹ straipsnio 6 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Skundžiamu nutarimu Kauno rajono apylinkės teismas nutraukė administracinio teisės pažeidimo teiseną E. M. atžvilgiu, nesant jo veiksmuose administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje, sudėties.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N444?4788/2009).

ATPK 256 straipsnio 3 dalis nustato, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Įvertinus šią nuostatą kartu su ATPK 216 straipsniu, nustatančiu organus (pareigūnus), įgaliotus nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, darytina išvada, jog pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį įrodymus rinkti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje yra įgalioti ir rajonų (miestų) apylinkių teismai, kaip administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys organai (pareigūnai). ATPK 257 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog E. M. veiksmuose neįrodyta ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytų pažeidimų sudėtis, ir nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą E. M. atžvilgiu, iš esmės rėmėsi vien paties atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojos B. D. teiginiais, jog automobiliu naudojasi ir jį paliko stovėti aikštelėje B. D., o E. M. buvo sustabdytas einantis gatve. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skubotą procesinį sprendimą. Pripažintina, kad byloje yra prieštaringų faktinių duomenų, teismas nesiėmė priemonių prieštaravimus pašalinti. Teismas turėtų nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad kilusios abejonės būtų pašalintos. Pareigūnai T. V. ir A. J. teismo posėdyje nurodė, jog jie sustabdė automobilį Opel Astra važiuojantį gatve, jį vairavo E. M.. Be to, pas E. M. jie rado automobilio raktelį, kuris rakino automobilio Opel Astra dureles (b. l. 37-38). Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir tarnybiniame pranešime (b. l. 17). Pareigūnai anksčiau atsakomybėn traukiamo asmens nepažinojo, byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų abejoti jų nešališkumu, tačiau pirmosios instancijos teismas pareigūnų parodymus atmetė niekaip to nemotyvuodamas. Atkreiptinas dėmesys, kad pareigūnai teismo posėdyje nurodė, jog sėdėdamas pareigūnų automobilyje E. M. telefonu skambinėjo pažįstamiems, siuntinėjo žinutes, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės netyrė, suabejojęs pareigūnų parodymų tikrumu, nesiėmė priemonių šioms aplinkybėms patikrinti.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė būtinų veiksmų byloje esantiems prieštaravimams pašalinti, todėl apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nutarimą E. M. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.