Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nubaustas galutine 300 Eur (trijų šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams už tai, kad jis 2016 m. spalio 11 d., 8.08 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėdamas važiuoti buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą stovintį automobilį. Nepranešęs policijai ar nukentėjusiajam asmeniui, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu sugadintos transporto priemonės. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktų reikalavimus.Apeliaciniame skunde A. B. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarimą ir, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, sušvelninti paskirtą nuobaudą, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti šios nuobaudos terminą.Skunde apeliantas nurodo, kad savo kaltę dėl 2016 m. spalio 11 d. įvykusio eismo įvykio visiškai pripažįsta. Iš įvykio vietos pasitraukė, nes nuėjo į parduotuvę nusipirkti rašiklio, grįžęs neberado nukentėjusiojo automobilio, pasimetė ir nebežinojo ką daryti. A. B. pažymi, kad turi tris mažamečius vaikus, kurių vienas turi neįgalumą. Kiekvieną dieną jis vaikus veža į mokyklą, kuri yra gana toli nuo namų ir vaikams nėra galimybės nueiti vieniems, bei užklasinės veiklos būrelius. Šeimoje vairavimo teises turi tik jis vienas, todėl jas praradus vaikai neteks galimybės papildomai mokytis bei lankytis pas juos lavinančius sveikatos specialistus.Teisė vairuoti transporto priemones apeliantui reikalinga ir darbo funkcijoms atlikti, priešingu atveju, sumažės jo gaunamas darbo užmokestis. Skunde pažymima ir tai, kad apelianto šeima turi kreditinį įsipareigojimą, kurio, sumažėjus darbo užmokesčiui, nebus pajėgus įvykdyti, dėl to bus įtrauktas į nepatikimų klientų sąrašą. A. B. teigimu, jo padarytas pažeidimas nėra šiurkštus, nesukėlė sunkių padarinių, taigi, yra mažareikšmis. Tuo tarpu teisės vairuoti transporto priemones netekimas sukelia labai skaudžius padarinius visai penkių asmenų šeimai, kurioje tik jis vienas yra dirbantis.Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo apelianto skundo netenkinti ir apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą, nes teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. B. apeliacinis skundas netenkinamas.ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju A. B. neginčija jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų kvalifikacijos pagrįstumo ar savo kaltės įrodytumo, tačiau nesutinka su paskirtos nuobaudos individualizavimu. Apeliantas prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą pakeisti dėl netinkamai paskirtos nuobaudos, t. y. prašoma pritaikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones trims mėnesiams arba šį terminą sutrumpinti. Taigi, skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka tikrinamas pateikto skundo ribose.Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015 ir kt.). Tokia praktika atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (2012 m. rugsėjo 25 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose paprastai ATPK 30¹ straipsnio pagrindu nuobauda švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengia atsakomybės, pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygina padarytą žalą, o byloje yra ir kitų pažeidėjų asmenybes pozityviai apibūdinančių aplinkybių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-2014).Atkreiptinas dėmesys, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>. Analizuojamu atveju A. B. pirmosios instancijos teismas paskyrė trijų šimtų eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams. Taigi, apylinkės teismas apeliantui pritaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skyrė gerokai švelnesnę nuobaudą nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali nuobauda, t. y. buvo beveik tris kartus sumažinta skirtina piniginė bauda ir net dvylika kartų sumažintas specialiosios teisės atėmimo terminas. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas tokios nuobaudos skyrimą, pažymėjo, jog A. B. sukeltas eismo įvykis nesukėlė sunkių padarinių – eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių apgadinimai yra nežymūs, įvykio metu nebuvo sužaloti žmonės. Be to, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis įvertintas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, jog A. B. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, per devyniolikos metų vairavimo stažą nėra baustas už tapačius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl sprendė, jog analizuojamas eismo įvykis buvo daugiau atsitiktinis ir mažareikšmis.Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apeliantui už jo padarytus administracinius teisės pažeidimus paskirta galutinė nuobauda nėra per griežta ar neproporcinga padarytiems pažeidimams, priešingai, ATPK 30¹ straipsnio nuostatos buvo pritaikytos iš esmės nenustačius jokių išskirtinių aplinkybių, nulėmusių susidariusią situaciją. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi tuo, jog A. B. nėra piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, jis charakterizuojamas teigiamai, todėl nusprendė įstatymų leidėjo numatytos griežtos atsakomybės netaikyti. Nepaisant to, apeliantas jaučiasi nubaustas per griežtai, todėl prašo ATPK 30¹ straipsnio nuostatas taikyti plačiau ir specialiosios teisės atėmimo trims mėnesiams jam visai netaikyti. Skundą apeliantas iš esmės grindžia tuo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga siekiant tenkinti šeimos poreikius. Tačiau su nurodytais apelianto motyvais aukštesnės instancijos teismas nesutinka.A. B. gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, kur yra gerai išvystyta viešojo transporto sistema. Taigi, tiek jis pats, tiek ir jo šeimos nariai gali pasiekti visas reikiamas įstaigas ar institucijas. Apeliantas nurodo, jog vienas išlaiko visą penkių asmenų šeimą, kadangi jo sutuoktinė nedirba, tačiau tai patvirtinanti pažyma nėra pateikta. Be to, jis vežioja tris mažamečius vaikus į mokyklą bei užklasinės veiklos būrelius, kadangi sutuoktinė nėra įgijusi teisės vairuoti transporto priemones. Vadinasi, jei pažeidėjo žmona niekur nedirba, tuomet gali palydėti mažamečius vaikus į jų lankomas įstaigas. Be to, kaip pagrįstai atsiliepime nurodo ir Institucija, apelianto tėvas niekur nedirba, tačiau turi teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones. Pastarasis gyvena visai netoli nuo apelianto, taigi, esant būtinumui, taip pat gali pagelbėti ir pasirūpinti savo anūkais. Vienam iš mažamečių vaikų nustatytas lengvas neįgalumo lygis taip pat nesudaro pagrindo švelninti ir taip švelnią A. B. paskirtą administracinę nuobaudą. Apelianto sūnaus sveikatos būklė nėra niekaip susijusi su padarytu eismo įvykiu, todėl remtis šia aplinkybe tikintis švelnesnio baudžiamumo nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir skundo argumentus dėl galimai sumažėsiančio A. B. darbo užmokesčio dėl negalėjimo važinėti darbo reikalais. Bylos medžiagoje nėra duomenų apie pažeidėjo darbovietę bei atliekamų darbo funkcijų pobūdį, pats apeliantas skunde taip pat nenurodo, kokio pobūdžio darbą atlieka. A. B. kelia tik prielaidą, kad jo darbo užmokestis galimai bus sumažintas, o prielaidomis bei tikimybėmis skundą nagrinėjantis teismas nesivadovauja. Sutiktina, jog pažeidėjas kurį laiką patirs tam tikrus nepatogumus, tačiau tai yra natūralus padarytų pažeidimų padarinys. Administracinė nuobauda negali būti tik simbolinė, priešingu atveju, ji nepasiektų jai keliamų tikslų (ATPK 20 straipsnis).A. B. nurodo ir tai, kad jo šeima turi finansinių įsipareigojimų (prie skundo yra pridėtas būsto paskolos mokėjimo grafikas), tačiau, jau minėta, piniginės baudos dydis apeliantui taip pat yra gerokai sumažintas, nei numato sankcija, dar labiau mažinti 300 Eur baudą nėra pagrindo. Be to, ATPK 313 straipsnio 3 dalis numato, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.Įvertinus aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuobaudos tikslams pasiekti skirta administracinė nuobauda - 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams - yra adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui. Per švelnus nubaudimas iškreiptų ATPK 20 straipsnyje numatytų tikslų siekimą ir formuotų asmeniui nebaudžiamumo nuostatas. Todėl skundžiamas nutarimas paliekamas galioti be pakeitimų, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.