Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-05-26 · Byla Nr. A2.6.-2824-170/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-05-26
Bylos Nr.
A2.6.-2824-170/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02046-2015-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aldona Tumelionytė
Pažeidėjas
D. Č.
Nukentėjusysis
D. Ž.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-2824-170/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02046-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. gegužės 26 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aldona Tumelionytė, sekretoriaujant Laimai Avižienytei, Elitai Dimšaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. Č., nukentėjusiajai D. Ž., išnagrinėjusi D. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1969(duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Č. 2015-02-09, apie 08.53 val., Stulginskio g. 3, Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai bus saugu, buvo neatidus, atsitrenkė į stovintį automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 126, 222 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

ATPK 33 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, šias bylas kartu nagrinėja tas pats teismas (teisėjas).

D. Č. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies - prisipažino, kad įvyko eismo įvykis, kad jis apgadino kitą automobilį, tačiau neprisipažino, kad pasišalino iš įvykio vietos. Vasario 9 d., tikslios datos neprisimena, ryte automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (automobilis priklauso sporto klubui VĮ (duomenys neskelbtini)), atvažiavo į Stulginskio g., norėjo sustoti prie šaligatvio, 20-30 metrų atstumu nuo Gedimino prospekto, važiavo atbuline eiga, per galinį veidrodėlį nepastebėjo automobilio, atsitrenkė į jį. Atsitrenkimas buvo silpnas, išlipęs ir apžiūrėjęs savo automobilį ir automobilį, į kurį atsitrenkė, sugadinimų nepastebėjo, jo automobiliui sužalojimų nebuvo padaryta. Pamatęs, kad tiek jo, tiek nukentėjusiosios automobilis stovi vietoje, kurioje yra ženklas „stovėti draudžiama“, pagalvojo, jog automobilio savininkė turi greit ateiti, nes pagal kelių eismo taisykles (toliau – KET) esant minėtam ženklui galima stovėti ne ilgiau kaip 5 minutes. Kadangi nenorėjo stovėti vietoje, kur stovėjimas draudžiamas, o Stulginskio gatvėje eismas galimas tik į vieną pusę, apvažiavo kvartalą Stulginskio gatve, Goštauto gatve, kitų gatvių neprisimena, ir grįžo, vėliau nurodė nesakęs, kad išvažiavo iš eismo įvykio vietos dėl to, kad nenorėjo stovėti ten, kur draudžiama. Grįžęs sustojo prie nukentėjusiosios automobilio ir įjungė avarinį ženklą, vėliau nurodė, kad sustojo toje pusėje, kur stovėjo kitos mašinos, nukentėjusiosios automobilis stovėjo per kokias 2 mašinas. Maždaug po 5 minučių atvažiavo policijos ekipažas, paprašė dokumentų, pasakė, kad gautas pranešimas apie įvykį ir pasišalinimą iš įvykio vietos, kuriame dalyvavo jo automobilis. Vėliau nurodė, kad policijos ekipažą pamatė važiuojantį Gedimino prospektu, mašina stabtelėjo ties Stulginskio gatve, įjungė švyturėlį ir privažiavo ar priėjo prie jo. Policininkai liepė patraukti automobilį ant šaligatvio, kad nebūtų trukdomas eismas, ir laukti kelių policininkų. Atvažiavęs kelių patrulis surado nukentėjusiąją, kuri į įvykio vietą atėjo po maždaug 10-15 minučių, tuomet pastebėjo, kad nukritęs SAAB automobilio ženklas, esantis priekyje, jis buvo užkritęs ant BMW automobilio galinio bamperio, o automobilio grotelėse yra skylė, tai pastebėjo tik antrą kartą apžiūrėdamas nukentėjusiosios automobilį. Kad SAAB ženkliuką nuo automobilio BMW būtų numetęs, neigė. D. Č. pasiūlė įvertinti nukentėjusiosios automobiliui padarytą žalą, ji paskambino vyrui ar į remonto dirbtuvę ir žalą įvertino 150 eurų. D. Č. pasiūlė automobilio savininkei negaišti laiko pildant deklaracijas, tuomet įsikišo kelių patrulis, kuris jam girdint pradėjo agituoti nukentėjusiąją, teigdamas, kad protokolas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos vis tiek bus surašytas. D. Č. nurodė, kad policijos pareigūnams apie eismo įvykį nei tvirtino, nei neigė, nemano, kad turi būti nuoširdus ir atviras policijai, teisybę sakyti turi teisme, kažko nepasakymas anot asmens nėra melavimas.

Nukentėjusioji D. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad vasario 9 d., apie 08.00 val. automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jos vyro tėčiui A. Ž., pastatė Stulginskio gatvėje kairėje pusėje. Gatvėje buvo ženklas „stovėti draudžiama“, automobilį paliko 10-15 minučių. Šalia yra jos darbas, kabineto langai į tą pusę, kur stovėjo automobilis; pro langą pamatė, kad šalia jos automobilio stovi du ar trys automobiliai, vienas policininkas vaikšto aplink jos automobilį. Išėjusi sutiko policininką, kuris pasakė, kad įvyko eismo įvykis, įvykyje dalyvavęs asmuo pasišalino, liepė laukti kelių policininkų, sakė, kad lyg ir yra filmuota medžiaga iš Teisingumo ministerijos. Apžiūrėjo savo automobilį, kuris buvo sugadintas – nukritusi dalis priekinių grotelių, firminis ženkliukas . D. Č. jai siūlė 50 litų, ji pasiskambino į servisą, kur jai pasakė, kad bendra dalis kainuotų 150 eurų, tuomet D. Č. jai pasiūlė 200 eurų. D. Ž. nežinojo, ką daryti, policininkai jai sakė, kad vis tiek reikia vaizdo įrašo, nes tai pabėgimas iš įvykio vietos. Tuomet atvažiavo kitas policijos ekipažas, su atvykusiais pareigūnais ji nekalbėjo, sėdėjo automobilyje ir rašė pasiaiškinimą. Nurodė girdėjusi, kaip asmuo jai atėjus sakė, jog iš pradžių neišlipo ir neapžiūrėjo automobilių, vėliau sakė, kad išlipo ir apžiūrėjo. Paaiškino, kad draudimas atlygino automobiliui SAAB padarytą žalą, už tai, kad paliko automobilį draudžiamoje vietoje, nubausta nebuvo.

Liudytojas G. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba viešosios valdybos 2 kuopos 1 būrio vyriausiuoju patruliu, D. Č. nepažįsta, bet atsimena, nesusipykę. Paaiškino, kad 2015-02-09 patruliavoVilniaus mieste su tarnybiniu automobiliu. Gavo pranešimą, kad Stulginskio gatvėje automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė auto įvykį ir pasišalino į Jakšto gatvę link Goštauto gatvės. Važiuodami Gedimino prospektu link katedros pamatė automobilį SAAB Stulginskio gatvėje, BMW automobilis stovėjo viduryje važiuojamosios gatvės dalies. D. Č. tuo metu sėdėjo už BMW automobilio vairo. Pareigūnai pasakė asmeniui, kad jis dalyvavo eismo įvykyje, iš kurio pasišalino, reikės palaukti kelių policijos pareigūnų, kurie įvykį įformins. Nurodė asmeniui pervaryti automobilį į Teisingumo ministerijos aikštelę, kur automobilis buvo nufotografuotas. Ką tuo metu asmuo aiškino pareigūnui, nurodė nepamenantis, tačiau iš jo veiksmų suprato, kad kaltę asmuo neigia. Ant BMW automobilio galinio bamperio buvo SAAB automobilio ženkliukas, tą ženkliuką asmuo numetė nuo savo automobilio, G. P. kolega pasakė, kad taip daryti negalima. Buvo iškviesti kelių policijos pareigūnai. Atvykus kelių policijos pareigūnams, vienas kelių policijos valdybos pareigūnas išėjo pažiūrėti vaizdo įrašo, nes pareigūnai Teisingumo ministerijoje matė kameras. Peržiūrėjęs kameras minėtas pareigūnas teigė, kad BMW automobilis atsitrenkė į automobilį SAAB, SAAB automobilis buvo pastumtas apie porą metrų, asmuo išlipo iš automoblio, apžiūrėjo jį, įlipo ir nuvažiavo.

Liudytojas E. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba VPK kelių policijos valdyboje, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažįsta, bet matytas, nesusipykę. Įvykio dieną dirbo su N. B., patruliavo trečiojo policijos komisariato teritorijoje. Jiems buvo pranešta, kad Stulginsio gatveje BMW automobilis atsitrenkė į SABB automoblį, po kurio laiko gautas pranešimas, kad sulaikytas BMW vairuotojas. Atvykus į vietą rado BMW vairuotoją, kuris paaiškino, kad nieko nežino ir atvyko iš Užupio pusės. Prie automobilio BMW buvo mobilios kuopos pareigūnai, dar vienas pilietis, kuris sėdėjo automobilyje BMW keleivio pusėje. Bendraujant su automobilio BMW vairuotoju pastebėjo vaizdo kameras ant Teisingumo ministerijos pastato kampo, todėl nuėjo į Teisingumo ministeriją ir paprašė vaizdo įrašo, kuriame pamatė, kaip automobilis BMW atsitrenkė į automobilį SAAB, kuris nuo smūgio pariedėjo 2 metrus; iš BMW automobilio išlipo du vyrai, apžiūrėjo SAAB automobilį, atsisėdo į BMW ir nuvažiavo. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dė to, kad asmuo išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paskui pasakė, kad atsitrenkė į SAAB automobilį, įvertino, kad jokios žalos nepadryta, todėl išvažiavo. E. U. manymu žala SAAB automobiliui buvo padaryta, sulaužytos priekinės grotelės ir numuštas SAAB ženkliukas, apgadintas priekinis bamperis; smūgis buvo akivaizdus, prie SAAB automobilio gulėjo detalės. BMW automobiliui buvo įbrėžtas galinis bamperis.

Iš eismo įvykio vietos schemos nustatyta, kad automobilis SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo adresu Stulginskio g. 3, kairėje kelio pusėje, priekiu į Gedimino prospektą (b. l. 6).

KET 126 p. įtvirtina, kad vairuotojas privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. LR ATPK 127 str. 2 d. nustatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Aplinkybės, kad atsitrenkė į stovintį automobilį SAAB, D. Č. neneigia – teismo posėdžio metu jis nurodė, kad nepastebėjo SAAB automobilio ir į jį atsitrenkė. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojo E. U. parodymai teismo posėdyje, kurio metu jis nurodė matęs Teisingumo ministerijoje įrengtų kamerų vaizdo įrašą, kuriame BMW automobilis atsitrenkia į SAAB automobilį ir išvažiuoja. Be to, iš papildomų duomenų apie eismo įvykį nustatyta, kad automobliui BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas užpakalinis bamperis, automobiliui SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės (b. l. 7). BMW automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fotonuotraukose, darytose po eismo įvykio, matyti, kad ant BMW galinio bamperio yra likusi grotelių dalis (b. l. 39-42). Atižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad D. Č. vairuodamas automobilį BMW atsitrenkė į stovėjusį automobilį SAAB, savo veiksmais pažeidė KET 126 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

D. Č. teismo posėdžio metu neigė savo kaltę dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, tačiau ši aplinkybė įrodyta kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Pagal KET 219 p. reikalavimus įvykus eismo įvykiui kiekvienas su juo susijęs vairuotojas privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui. Pats D. Č. teismo posėdžio metu patvirtino, kad apvažiavo kvartalą Stulginskio ir Goštauto gatvėmis, t.y. iš eismo įvykio vietos pasitraukė. D. Č. nurodytas motyvas, kad jis nenorėjo stovėti draudžiamoje vietoje, nepaneigia jo pasitraukimo iš eismo įvykio fakto. Pasitraukimą iš eismo įvykio įrodo ir policijoje gautas pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2015-02-09, 08.54 val. iš praeivio gautas pranešimas, jog prie ”Iki” parduotuvės prieš 10 minučių automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė kitą automobilį, kurio markės pranešėjas tiksliai nežino, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš įvykio vietos į Goštauto gatvę (b. l. 23-24).

Pagal KET 222 p. reikalavimus, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. LR ATPK 130 str. 1 d. nustatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

D. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad iš eismo įvykio vietos jis nepasitraukė, tiesiog apvažiavo ratą, nenorėdamas stovėti draudžiamoje vietoje. Tačiau ir šis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginys paneigtas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Liudytojas pareigūnas G. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad atvykus į įvykio vietą D. Č. sėdėjo automobilyje BMW, asmeniui pranešus, kad jis dalyvavo eismo įvykyje ir pabėgo iš eismo įvykio, kaltę neigė; taip pat nurodė, kad pamatęs ant automobilio BMW galinio bamperio SAAB automobilio ženkliuką D. Č. jį numetė. Liudytojas pareigūnas E. U. teismo posėdyje nurodė, kad atvykus į eismo įvykio vietą D. Č. jam paaiškino apie eismo įvykį nieko nežinąs, atvykęs iš Užupio pusės. Tik E. U. peržiūrėjus Teisingumo ministerijoje esančius vaizdo įrašus D. Č. nurodė, kad iš tikrųjų jis atsitrenkė į SAAB automobilį, o iš eismo įvykio vietos išvažiavo, nes įvertino, kad automobiliui SAAB nepadaryta žala. Abu pareigūnai nurodė, kad D. Č. nepažįsta, jie nėra susipykę, prisimena jį tik iš eismo įvykio, kad nėra susipykęs su pareigūnais patvirtino ir pats D. Č., todėl pagrindo netikėti policijos pareigūnų duotais parodymais, kurie buvo nuoseklūs, pagrindo nėra. Vertinant pasišalinimo iš eismo įvykio faktą taip pat reikia atsižvelgti į aplinkybę, kad atvykus pirmiesiems policijos pareigūnams D. Č. sėdėjo BMW automobilyje, apgadinto automobilio savininko jis neieškojo, taip pat į tai, kad D. Č. parodymai buvo nenuoseklūs ne tik teisminio nagrinėjimo metu, bet ir iš karto po eismo įvykio – iš pradžių pareigūnams teigė, kad eismo įvykyje nedalyvavo, vėliau nurodė, kad į automobilį SAAB atsitrenkė; nukentėjusioji teismo posėdžio metu patvirtino girdėjusi, kad iš pradžių pareigūnams D. Č. teigė nelipęs ir neapžiūrėjęs automobilių, vėliau girdėjo jį sakant, kad automobilius apžiūrėti jis išlipęs vis dėlto buvo; teisme iš pradžių sakė, jog policijos pareigūnai jam grįžus į eismo įvykio vietą privažiavo po 5 minučių, vėliau gi nurodė, kad policijos pareigūnai privažiavo su švyturėliais; iš pradžių teisme teigė, kad iš eismo įvykio vietos išvažiavo dėl to, kad nenorėjo stovėti draudžiamoje vietoje, vėliau nurodė to nesakęs. Taip pat pažymėtina, kad D. Č. po eismo įvykio nurodė apvažiavęs ratą Stulginskio ir Goštauto gatvėmis tam, kad nestovėtų draudžiamoje vietoje, kodėl reikėjo važiuoti Goštauto gatve, kai ratą įmanoma padaryti iš Stulginskio gatvės iš karto pasukus į Gedimino prospektą, asmuo nepaaiškino, tai rodo, kad į eismo įvykio vietą grįžti jis neskubėjo. D. Č. veiksmai iš karto po eismo įvykio, taip pat atvykus policijos pareigūnams, jo nenuoseklūs parodymai duoti teisme rodo, kad jo tiesioginė tyčia buvo nukreipta pabėgti iš eismo įvykio vietos, tik įvertinęs padėties sunkumą ir supratęs, kad eismo įvykis buvo filmuojamas, D. Č. pakeitė įvykių versiją ir nurodė, kad eismo įvykyje vis dėlto dalyvavo. Tai, kad D. Č. bandė tartis su nukentėjusiąja jau atvykus policijos pareigūnams, nepaneigia jo pasišalinimo iš eismo įvykio fakto.

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone nustatė, kad D. Č. savo veiksmais pažeidė KET 126, 222 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

D. Č. sakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas D. Č. nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, į pažeidėjo elgesį po administracinio teisės pažeidimo padarymo, į pažeidėjo asmenybę – baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, ne kartą baustas už KET reikalavimų pažeidimą. Visa tai įvertinus už pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. pažeidėjui skirtina sankcijoje numatyta bauda, artima sankcijos minimumui; už pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d. pažeidėjui skirtina sankcijoje numatyta bauda, artima sankcijos vidurkiui su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 str., 30¹ str., 33 str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

D. Č. pripažinti kaltu, padarius:

administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., paskirti administracinę nuobaudą – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą;

administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., paskirti administracinę nuobaudą – 1013 (tūkstančio trylikos) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

Subendrinus nuobaudas pagal LR ATPK 33 straipsnio nuostatas, D. Č. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. paskirti galutinę nuobaudą - 1013 (tūkstančio trylikos) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

Išaiškinti, kad baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo jam įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030, arba į banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, kodas 21400, įmokos kodas 6030, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą gavimo dienos (LR ATPK 313 str.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.

Teisėja Aldona Tumelionytė/parašas yra/