- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-04-17
- Bylos Nr.
- 1-44-880/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-95-1-00274-14-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Kaltinamasis
- M. B., V. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.2.4.5Nesunkus kvalifikuotas sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d.)
viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Širvintos, deklr. gyv. v. (duomenys neskelbtini), nusikaltimų padarymo metu dirbo (duomenys neskelbtini), šiuo metu nedirbantis, neteistas, ir
M. B., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklr.gyv.v. (duomenys neskelbtini), nusikaltimų padarymo metu nedirbo, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G. ir M. B. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, dėl ko nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, o būtent:
2014 m. rugsėjo 18 d. apie 23.30 val. V. G. ir M. B., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurto vartojimu, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: V. G. priėjęs, prie ant namo laiptų sėdinčio A. M. tyčia kumščiu mažiausiai vieną kartą sudavė į veidą, po ko šis nugriuvo ir nusirideno nuo laiptų ant žolės, tuomet jam gulinčiam ant žolės kojomis tyčia įspyrė 2 kartus į dešinįjį šoną; toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis V. K., priėjusiam prie mušamo A. M., kumščiu vieną kartą tyčia sudavė į veidą, po ko šis nugriuvo ir tuomet jam gulinčiam tyčia kojomis įspyrė 2 kartus į įvairias kūno vietas; tuo pačiu metu M. B., priėjęs, prie ant namo laiptų sėdinčio A. U. tyčia jam kumščiu sudavė po vieną kartą veidą ir galvos kairę pusę, po ko šis nugriuvo ir nusirideno nuo laiptų ant žolės, tuomet jis užsėdo ant gulinčio A. U. ir tyčia kumščiais sudavė mažiausiai 2 kartus į šonus. Tokiais bendrais veiksmais V. G. ir M. B. viešoje vietoje be jokios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurto vartojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė rimtį ir viešąją tvarką, nukentėjusiajam A. U. padarė veido sumušimą, V. K. dešinės alkūnės sumušimą, dėl ko jų sveikata buvo nežymiai sutrikdyta; nukentėjusiajam A. M. padarė kairės akies sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairiosios akies vokuose, patinimu, kraujosruva lateraliai po jungine, ir nosies sumušimą, pasireiškusį nosies ir aplinkinių audinių patinimu, nosies gleivinės bei kriauklių paburkimu, nosikaulių lūžiu, dėl ko jo sveikata sutrikdyta nesunkiai.
Šiais veiksmais V. G. ir M. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu V. G. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2014 m. rugsėjo 18 d. vakare jis pas B. namuose su V. ir M. gėrė alų. Pas juos į namus užėjo kažkokia mergina. Ji pasiskolino cigaretę ir M. išėjo jos palydėti. Netrukus M. į namus atėjo su kažkokiu nepažįstamu vaikinu. M. pasakė, kad šis vaikinas ir dar du vaikinai, šiuo metu esantys prie Kalnalaukio g. namo Nr. 8, galimai prieš kelias dienas sumušė J. M.. Tam su M. atėjusiam vaikinui jie davė cigaretę ir visi trys ėjo išsiaiškinti, kokie tai vaikinai ir ar jie sumušė J. M.. V. G. su M. ėjo priekyje, o Vidmantas su tuo nepažįstamu vaikinu ėjo šiek tiek atsilikę iš paskos. Jie visi trys buvo neblaivūs. Tuo metu galėjo būti apie 23.30 val. Prie namo du nepažįstami vaikinai sėdėjo ant laiptų, gėrė alų. Matėsi, kad jie yra girti. V. G. priėjo prie jų ir paklausė, iš kur jie yra. Jie pasakė, kad iš Družų. Taip pat jie paklausė, ko jie pašaliniai žmonės sėdi čia ant namo laiptų ir ar jie sumušė J.. Tie vaikinai atsakė, kad atvažiavo pas kažkokias paneles ir kad ne jie sumušė J. V. G. jais nepatikėjo. Tuomet jis pirmas vienam iš jų kumščiu kartą sudavė į veidą. Šis vaikinas nugriuvo ant laiptų. O po to kitam smūgį į galvą ir jis taip pat nugriuvo. Daugiau smūgių jis nesudavė ir nei karto nukentėjusiems nespyrė. Ką tuo metu darė M. B. jis nematė, nes buvo tamsu. Dėl savo elgesio labai gailisi, su nukentėjusiais susitaikė ir jie jam pretenzijų neturi.
Ikiteisminio tyrimo metu V. G. nurodė, kad jis pirmas vienam iš jų kumščiu du kartus sudavė į veidą. Šis vaikinas nugriuvo ant laiptų, paskui atsistojo, pradėjo eiti ir V. G. dar jam koja spyrė į dešinįjį šoną, po ko vaikinas nugriuvo ant žolės ir liko ten gulėti. Tuomet V. G. pamatė, kad kitas vaikinas guli ant laiptų, ant jo sėdi M. B. ir kumščiais jį muša. Paskui kažkaip jie atsirado ant žolės. Gulinčiam ant žolės ( užsėdęs ant to vaikino) M. jį toliau mušė kumščiais. Prieš tai šis M. B. mušamas vaikinas sėdėjo ant laiptų. Kaip tik tuo metu prie jų priėjo V. su tuo trečiuoju vaikinu, kuris buvo atėjęs į B. namus cigaretės. Tuomet V. G. nuėjo prie to su V. atėjusio vaikino ir jam kumščiu sudavė vieną kartą į veidą. V. G. nematė, kad V. B. būtų ką nors mušęs. (b.l. 48-50, 54-55)
Kaltinamasis M. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2014 m. rugsėjo 18 d. vakare jis iš namų palydėjo savo draugę į Kalnalaukio g. namą Nr. 8. Prie to namo laiptų sėdėjo ir alų gėrė trys nepažįstami vaikinai. M. B. yra girdėjęs kalbas, kad prieš kelias dienas vileikiškiai ar družiškiai sumušė J. M.. M. B. pagalvojo, kad jie tikriausiai sumušė J.. M. B. pro juos praeinant, vienas iš tų vaikinų, dabar žino, kad tai V. K., priėjo prie jo, ranka paėmė jam už kaklo (iš nugaros pusės) ir pasakė, kad šis duotų jam cigaretę. M. B. pasakė, kad su savimi neturi, cigaretės yra namuose ir kad jis gyvena šalia. Tuomet V. K. pasakė, kad eis su M. B. kartu. Jie nuėjo iki namų. Ten buvo V. B. ir V. G.. Jie sėdėjo ir gėrė alų. M. B. taip pat buvo šiek tiek išgėręs alaus. M. B. V. ir V. pasakė, kad galimai šitas vaikinas su draugais, kurie šiuo metu sėdi prie namo Nr. 8, prieš kelias dienas sumušė Joną. Tas vaikinas buvo įėjęs į butą (prieangį). Jo niekas nemušė. Tam vaikinui M. B. davė cigaretę. Jis paėmė cigaretę ir nuėjo atgal. Tuomet M. B., V. ir V. išėjo iš namų ir nuėjo iki namo Nr.8. Tie nepažįstami vaikinai sėdėjo ant laiptų. Tada M. B. norėjo spirti A. U. į galvą tačiau nepataikė, tada sudavė vieną ar du kartus jam kumščiu į galvą ir kartą spyrė į šonkaulius. Dėl savo elgesio labai gailisi, su nukentėjusiais susitaikė ir jie jam pretenzijų neturi.
Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad sudavė tyčia kumščiu porą kartų į galvą bei 4 kartus į įvairias kūno vietas. Smūgius sudavė keršydamas už J.. Taip pasielgė, nes buvo girtas (b.l. 65-67, 71-72).
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2014 m. rugsėjo 18 d. vakare apie 21 val. jis su A. M. ir A. U. Širvintose sėdėjo ant Kalnalaukio g. namo Nr. 8 lauko laiptų. Vėliau sutiko jam nepažįstam M. B. ir su juo nuėjo paimti cigarečių iš M. B. namų. Einant atgal su M. B. atgal prie Kalnalaukio g. namo Nr. 8 lauko šiukšlių konteinerių M. B. jam sudavė kartą į galvą ir jis griūdamas užsigavo alkūnę ir šoną. Jis taip pat nurodė, kad jo M. B. namuose niekas nemušė, o ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė daugiau smūgių, nes buvo supykęs ant kaltinamųjų.
Ikiteisminio M. B. jį nuvedė, į Kalnalaukio g. namo Nr. 9 pirmame ar tai antrame aukšte esantį butą. Bute sėdėjo grupė vaikinų. Iš jų V. K. pažino V. G. ir A. G.. V. G. jam ranka sudavė vieną smūgį į pakaušį. Po smūgio V. K. nukrito ant parketo ir rankomis susiėmė už galvos. Gulėdamas jis girdėjo, kai M. jaunuoliams pasakė, kad prie Kalnalaukio g. 8 namo, ant laiptų yra dar du vaikinai. Tada visi jaunuoliai greit išbėgo iš buto. Po 1-2 minučių V. K. atsikėlė ir išbėgo į lauką pas savo draugus. Prie Kalnalaukio g. namo Nr. 8 esančių šiukšliadėžių jis pajuto vieną stiprų smūgį į galvą, nukrito ant žemės. Gulėdamas ant žemės juto dar 3-4 smūgius į korpusą, 1 smūgį į dešinės rankos alkūnę, du smūgius į galvą. Visi smūgiai buvo suduoti galimai rankomis ar kojomis. (b.l. 29-30)
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. U. parodė, kad 2014 m. rugsėjo 18 d. apie 21 val. jis, V. K. ir A. M. atvažiavo į Širvintas, kur V. K. turėjo susitikti su savo mergina. Jie atvyko prie Kalnalaukio gatvėje esančio daugiabučio namo, sėdėjo ant laiptų ir, gerdami alų, laukė ateinant V. K. merginos. Po kelių minučių prie V. K. priėjo nepažįstamas vaikinas, ėmė apie kažką kalbėti. Pakalbėję kelias minutes, jie abu perėjo Kalnalaukio gatvę ir nuėjo link kito daugiabučio. Kur ir ko nuėjo, nesakė, tik pasakė, kad tuoj grįš. Maždaug po dešimties minučių iš kažkur prie A. M. ir A. U. atsirado nepažįstami vaikinai ir vienas jų sudavė jam smūgį į galvos sritį ir jis po jo prarado sąmonę. Atgavus sąmonę jam buvo sužalota galva ir praskelta lūpa.
Nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2014 m. rugsėjo 18 d. apie 21 val. jis kartu su A. U. ir V. K. atvažiavo į Širvintas, kur V. K. turėjo susitikti su savo mergina. Jie atvyko prie Kalnalaukio gatvėje esančio daugiabučio namo ir sėdėdami ant laiptų ir gerdami alų, laukė ateinant V. K. merginos. Po kelių minučių nepažįstamas vaikinas priėjęs prie V. K., ėmė apie kažką kalbėti. Pakalbėję kelias minutes, abu perėję Kalnalaukio gatvę, nuėjo link kito daugiabučio. Maždaug po dešimties minučių iš kažkur prie A. M. ir A. U. atsirado nepažįstami vaikinai. Iš jų A. M. pažino M. B., pravarde ,,kumpis“, A. G., kitų nepažįsta. ,,Kumpis“ priėjęs prie A. M. kažkuo trenkė į veidą. Nuo stipraus smūgio A. M. pargriuvo ant laiptų. Jis nepamena ar dar jam buvo suduoti smūgiai ir ar jam buvo spirta.
Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad po smūgio į galvą, gulintį ant laiptų jį ėmė spardyti į įvairias kūno vietas. Nuo spardymo jis nuo laiptų nusirideno ant žemės ir prarado sąmonę, kurią atgavo tik greitosios pagalbos automobilyje vežamas į Vilnių. (b.l. 3, 36)
Liudytojas V. B. parodė, kad 2014 m. rugsėjo 18 d. vakare jis buvo savo namuose. Su broliu M. B. ir V. G. gėrė alų. Jau buvo girti. Begeriant, M. kažkur išėjo ir netrukus grįžo. M. iš namų paėmė cigaretę ir išeidamas V. B. ir V. pasakė ateiti pas J. M.. Tuomet V. B. su V. ėjo iki namo, kur gyvena J. V. B. nuėjo pas J.. V. ir M. pasiliko ant laiptų. Kai grįžinėjo atgal, išgirdo lauke triukšmą. Išėjo ant laiptų ir pamatė, kad ten vyksta muštynės. Tuo pat metu, kai jis išėjo ant laiptų, pamatė, kad iš kažkur atsirado dar vienas jam nepažįstamas vaikinas. Tuo momentu, kai V. B. išėjo iš namo, matė tokį vaizdą: jo brolis M. ir dar kažkoks vaikinas voliojasi ant žolės dešinėje durų pusėje. Matė, kad jie abu rankomis mosikavosi, bet kas ir į kurias vietas sudavė smūgius, jis neįžiūrėjo. V. su kažkokiu vaikinu stovėjo ant šaligatvio priešais laiptus. Kai V. B. išėjo pro duris, V. kažkokiam vaikinui ranka suėmęs laikė ir, lygtai kumščiu sudavė į galvą, po ko jį nukritusį kojomis spardė. Kai tik prie namo atėjo tas trečiasis vaikinas, V. priėjo prie to trečiojo ir kumščiu vieną kartą jam sudavė į veidą ir šis nukrito (b.l. 73-74).
2014 m. lapkričio 7 d. specialisto išvadoje Nr. G 3515/14(01) konstatuota, kad A. U. nustatytas veido sumušimas. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos surikdymu (b.l. 14-15).
2014 m. lapkričio 6 d. specialisto išvadoje Nr. G 3516/14(01) konstatuota, kad V. K. nustatytas dešinės alkūnės sumušimas. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos surikdymu (b.l. 19-20).
2014 m. lapkričio 6 d. specialisto išvadoje Nr. G 3513/14(01) konstatuota, kad A. M. nustatytas kairės akies sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva kairiosios akies vokuose, patinimu, kraujosruva lateraliai po jungine, ir nosies sumušimas, pasireiškęs nosies ir aplinkinių audinių patinimu, nosies gleivinės bei kriauklių paburkimu, nosikaulių lūžiu, dėl ko A. M. sveikata sutrikdyta nesunkiai (b.l. 23-25).
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-126/2006). Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju kaltinamieji panaudojo smurtą viešoje vietoje, t.y. prie daugiabučio namo, todėl tokie veiksmai laikytini kaip akivaizdžiai trikdantys visuomenės rimtį, demonstruojantys nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, todėl kaltinamųjų veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Be to, minėtus veiksmus matė tiek liudytojas V. B., todėl kaltinamųjų veiksmais buvo sutrikdyta minėto asmens rimtis. Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Vadinasi, norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtina nustatyti jos motyvą – chuliganiškas paskatas.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės bylos Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009).
Kaip jau minėta, kaltinamieji viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, taip pat nesunkiai sutrikdė V. K. sveikatą. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų anksčiau nesiejo jokie santykiai, tarp jų nebuvo kilęs konfliktas, nebuvo jokių provokuojančių nukentėjusiųjų veiksmų, nebuvo realios grėsmės gintis, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamųjų veiksmus nulėmė chuliganiškos paskatos.
Remdamasis aukščiau nurodytais įrodymais, teismas sprendžia, kad kaltinamųjų V. G. ir M. B. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Jų kaltę įrodo kaltinamųjų prisipažinimai, nukentėjusiųjų parodymai, liudytojo parodymai, specialisto išvados ir kita bylos medžiaga.
Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 str. 2 d. numatytas ir byloje nustatytas aplinkybes – kaltinamasis padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, yra baigti, į kaltininko asmenybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, yra neteistas, administracine tvarka baustas, 2012 m. gruodžio 10 d., vadovaujantis LR BPK 212 str. 5 p., BK 38 str., įtariamajam susitaikius su nukentėjusiuoju, jo atžvilgiu priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 95-1-00335-12 (LR BK 140 str. 1d.) (b.l. 80-83); VšĮ Širvintų rajono PSPC Psichikos sveikatos skyriaus ir UAB „Gruodė“ priklausomybių ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje neįrašytas (b.l. 89-90 l.); nusikaltimų padarymo metu dirbo (duomenys neskelbtini). Todėl V. G. už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje skiriama 9 mėnesių laisvės apribojimas, o už nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p. – 8 mėnesių laisvės atėmimas. Bausmes subendrinus apėmimo būdu V. G. skiriama galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Atsižvelgiant į V. G. asmenybę, nusikaltimų pobūdį, elgesį po nusikaltimo, į tai, kad jis dirba, neteistas, susitaikė su nukentėjusiaisiais teismas mano, jog šiuo atveju skirti realią laisvės atėmimo bausmę netikslinga, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis bausmės vykdymas V. G. atidedamas 1 metams, paskiriant įpareigojimą.
Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, pagal BK 38 straipsnio 1 dalį gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis M. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir susitaikė su nukentėjusiaisiais ir jiems atlygino žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis neteistas neturi, priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto dispanserinėje įskaitoje nėra įrašytas, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, ikiteisminio tyrimo metu dėl nusikalstamos veikos prisipažino, dirba. Teismo vertinimu visi šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad ateityje M. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms, ir atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, teismas atleidžia kaltinamąjį M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktais, M. B. skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – 10 MGL įmoka į nukentėjusiųjų nuo susikaltimų asmenų fondą ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 150,29 eur turtinės žalos priteisimo iš kaltinamųjų, kuriuos sudaro nukentėjusiųjų gydymas. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjusieji buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje ir Vilniaus Žalgirio klinikoje ir jų gydymas kainavo 150,29 eur, kuriuos apmokėjo Privalomojo sveikatos draudimo fondas. Taigi ieškinys pagrįstas, su juo sutinka ir kaltinamieji, todėl jis tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. G. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams.
V. G. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalį 8 punktą ir paskirti laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
V. G. paskirtas bausmes subendrinti BK 63 str. pagrindu taikant bausmių apėmimą ir paskirti jam galutinę bausmę - laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, V. G. bausmės vykdymą atidėti metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
M. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalį 8 punktą, remiantis BK 38 str. nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais asmeniu.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktais, M. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemones: 10 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo susikaltimų asmenų fondą ir dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti V. G. ir M. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti.
Civilinį ieškinį patenkinti ir iš V. G. ir M. B. Vilniaus teritorinei ligonių kasai solidariai priteisti 150,29 eur turtinės žalos.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.