- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-04
- Bylos Nr.
- 1-1119-1049/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-19669-17-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kaltinamasis
- M. A.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Audrius Meilutis, sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, kaltinamajam M. A., jo gynėjui advokatui Ramūnui Gudašiui, laiduotojai J. A., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), autoremontininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. A., 2014 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku Didžiojoje Britanijoje, Londono mieste, „Milton Cane“ aikštėje, bendrininkavo pagaminant netikrą dokumentą - vairuotojo pažymėjimą Nr. R0755632, išduotą 2012-10-24 M. A. vardu, t.y. pateikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui savo fotonuotrauką ir anketinius duomenis, kad būtų pagamintas vairuotojo pažymėjimas, tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje nenustatytam asmeniui pagaminus netikrą dokumentą ne pagal tokių dokumentų blankų spausdinimo reikalavimus, M. A. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2017-04-24 laikė žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. R0755632, išduotą jo paties vardu, kol 2017-04-24, Vasarvietės – Vytauto g. sankryžoje, jį paėmė policijos pareigūnai.
Kaltinamasis M. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo 2014 m. pradžios buvo išvykęs į Angliją, ten dirbo. Darbo vieta buvo tolokai nuo ten kur gyveno, todėl teko važinėti, reikėjo vairuotojo pažymėjimo. Apie 2015 m. pavasarį vienas pažįstamas asmuo jam parodė suklastotą vairuotojo pažymėjimą, patikino, kad tai tikrai geras ir tvirtas dokumentas dėl to susipažino su Anglijos piliečiu, kurio jokių anketinių duomenų ar kontaktų išsaugojęs neturi, abu susitiko, minėtas pilietis patikino jį, kad tai bus geros kokybės vairuotojo pažymėjimas, kad tikrai nekils problemų su teisėsauga. Aptarė, kokius duomenis, jis turi pateikti, tai buvo jo asmens kodas, foto nuotrauka taip pat turėjo padėti parašą ir pasakyti kokių vairuotojo kategorijų jis nori. Už vairuotojo pažymėjimą buvo sutarta sumokėti 500 svarų sumą. Asmens su kuriuo vyko derybos dėl vairuotojo pažymėjimo, jis jokių duomenų nežinojo, viskas vyko per Anglijos pilietį. Sekančią dieną pasidaręs foto nuotrauką ir užrašęs reikiamus duomenis juos perdavė anglui. Maždaug po savaitės laiko jie vėl susitiko, bendravo ir tas asmuo jam padavė pagamintą vairuotojo pažymėjimą. Už pažymėjimą, kaltinamasis sumokėjo 500 svarų. Būdamas Anglijoje minėtu vairuotojo pažymėjimu jis naudojosi ir vairavo transporto priemonę, tačiau stabdytas nebuvo. 2015 m. vasarą grįžo į Lietuvą, kur minėtu vairuotojo pažymėjimu taip pat naudojosi buvo keletą kartų stabdomas policijos pareigūnų, kuriems rodė šį dokumentą, tačiau dėl to įtarimų jiems nekilo, kol 2017-04-24, savo draugo prašymu važiavo su jo motociklu, buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jiems pateikė šį pažymėjimą ir tokiu būdu aukščiau minėtas suklastotas dokumentas iš jo buvo paimtas. Apie tai, kad vairuotojo pažymėjimas yra netikras ir suklastotas jis suprato nepaisant to, vis tiek juo naudojosi. Teisės vairuoti niekada nebuvo įgijęs. Dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Teismo posėdžio metu pateikė prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimą. Laiduotona pasiūlė savo motiną J. A., nurodė, kad jų tarpusavio santykiai geri, mama gyvena (duomenys neskelbtini), susitinka dažnai, mama dirba. Mano, kad motina jam galės daryti teigiamą įtaką.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. A. parodė, kad yra kaltinamojo M. A. mama, apie įvykį sužinojo iš jo paties, jokių su tuo susijusių aplinkybių nežino. Mano, kad M. A. pasielgė neprotingai ir jo veiksmus vertina blogai. Kaltinamąjį charakterizavo teigiamai, su juo gyveno iki kol jam suėjo 18 metų, J. A. užtikrino, kad galės daryti sūnui teigiamą įtaką, yra neteista ir nebausta administracine tvarka, dirba. Teismo posėdžio metu J. A. pateikė žodinį prašymą atleisti kaltinamąjį M. A. pagal laidavimą netaikant užstato.
Išvada dėl M. A. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Iš 2017-04-24 Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės l-osios kuopos Mobilaus būrio M. L. tarnybinio parnešimo nustatyta kad jis 2017-04-24 patruliavo r.š. „1004“, kartu su vyr. patruliais A. D. ir Z. M.. Dirbant nustatytame maršrute, pagal atskirą nurodytą planą, Vasarvietės – Vytauto g. sankryžoje, buvo sustabdytas motociklas „Honda Dominator Nx“, valst. Nr. 221 BD, kurį vairavo P. K. gim. (duomenys neskelbtini). Tikrinant minėto vairuotojo ir transporto priemonės dokumentus, vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą, tačiau vairuotojas P. K. tos transporto priemonės valdyti negalėjo, nes nėra įgijęs reikiamos kategorijos, vairuotojo pažymėjimo. Vairuotojas buvo nušalintas nuo tos transporto priemonės vairavimo, jam buvo surašytas ANK protokolas. P. K. ieškodamas vairuotojo, telefonu išsikvietė savo draugą, kuris apie 20 val. 20 min. atvažiavo automobiliu „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip vėliau išaiškėjo M. A., gim. (duomenys neskelbtini), kurio pareikalavus pateikti vairuotojo pažymėjimą, jis jį pateikė, tačiau apžiūrėjus minėtą vairuotojo pažymėjimą, kilo įtarimas, kad dokumentas yra suklastotas, tai pasitvirtino patikrinus minėtą asmenį per „Polis II” sistemą. Pilnai išsiaiškinus, nedelsiant apie visą situaciją, buvo pranešta Kauno AVPK budėtojui, o M. A. buvo surašytas ANK protokolas. Surinkus visą reikiamą medžiagą M. A. buvo sulaikytas 21 val. 00 min. ir kartu su padirbtu vairuotojo pažymėjimu pristatytas į Kauno AVPK OVS (b. l. 5).
Iš 2017-04-24 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis A. D. pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. R0755632, išduotą M. A. vardu (b. l. 6).
Iš Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos 2017-04-25 išvados Nr. 20-IS1-504(10.1), matyti, kad pateiktas vairuotojo pažymėjimas Nr. R0755632, išduotas 2012-10-24 M. A. vardu yra spausdintas ne pagal tokių dokumentų blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. Jis netikras. Šis dokumentas atspausdintas termosublimaciniu spausdintuvu ir trafaretine spauda (b. 1. 10 – 11).
Iš CDB asmens duomenų pažymos matyti, kad vairuotojo pažymėjimas Nr. R0755632, 2011-06-17 buvo išduotas A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir galioja iki 2021-06-17 (b. l. 12 – 13).
Iš 2017-04-25 CDB asmens duomenų pažymos matyti, kad vairuotojo pažymėjimas M. A. išduotas nebuvo (b. l. 15).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas M. A. dėl netikro vairuotojo pažymėjimo laikymo ir jo panaudojimo, pasitvirtino. Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, paaiškindamas, kad pats savo aktyviais veiksmais siekė gauti suklastotą vairuotojo pažymėjimą, jį laikė ir panaudojo, vairavo, tam neturėdamas teisės, pateikė suklastotą vairuotojo pažymėjimą policijos pareigūnams. Iš Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės l-osios kuopos Mobilaus būrio M. L. tarnybinio parnešimo nustatyta, kad suklastotas vairuotojo pažymėjimas buvo pateiktas policijos pareigūnams, šio dokumento suklastojimo faktą pagrindžia ir Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos 2017-04-25 išvada Nr. 20-IS1-504(10.1), bei tai, kad iš 2017-04-25 CDB asmens duomenų pažymos matyti, kad vairuotojo pažymėjimas M. A. išduotas nebuvo, o iš CDB asmens duomenų pažymos matyti, kad vairuotojo pažymėjimas Nr. R0755632, 2011-06-17 buvo išduotas A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir galioja iki 2021-06-17. Tokiu būdu M. A. savo veiksmais realiai sutrikdė teisinę dokumentų apyvartą ir jos funkcionalumą, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 300 str. 2 d.
M. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. A. bei liudytoju apklausta J. A. pateikė žodinius prašymus atleisti M. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato, pateikė J. A. charakterizuojančius dokumentus.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Prokuroras neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, siūlė teismui nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, be užstato, taip pat skirti BK 71 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kaltinamojo gynėjas palaikė M. A. ir J. A. pateiktus prašymus, siūlė teismui BK 71 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės neskirti.
Laiduotoja J. A. sutinka laiduoti už kaltinamąjį M. A., nurodė, kad yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba (duomenys neskelbtini), yra kaltinamojo motina, su sūnumi gerai sutaria, palaiko nuolatinį tarpusavio ryšį, po įvykio su kaltinamuoju kalbėjosi, jis labai gailisi dėl savo poelgio, supranta savo padarytą žalą visuomenei ir šeimai, žada daugiau tokių klaidų nedaryti. Tikina galinti daryti teigiamą įtaką sūnui.
Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamasis M. A. padarė apysunkį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, iš esmės didelė žala nepadaryta, jis neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoja J. A. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis M. A. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį perduodant jį pagal laidavimą J. A. atsakomybei 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje, nutraukti (BK 40 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad galima pasitikėti J. A. kaip laiduotoja, nes ji neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, yra kaltinamojo motina. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir M. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatytinas kiek didesnis nei minimalus – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminas, be užstato, kadangi atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis yra baustas administracine tvarka, nuobauda galioja. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).
BK 67 str. įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios gali būti skiriamos kartu subausime. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su dokumentų teisine apyvarta, į tai, kad kaltinamasis savo veiksmais ją sutrikdė, nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma - tyčia), motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę. Šiame kontekste pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju M. A. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos dydį artimą vidurkiui.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - suklastotas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. R0755632, paliktinas saugoti prie bylos.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr. NTP-7-5127, dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 34,74 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš M. A. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BK 40 str., BPK 297 str., 298 str., 304 – 305 str., 307 str., 313 str.,
nusprendžia:
M. A., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos J. A. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti M. A. baudžiamojo poveikio priemonę 12 (dvylikos) MGL, t.y. 451,92 (keturių šimtų penkiasdešimt vieno euro ir devyniasdešimt dviejų centų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam buvo paskirta ši baudžiamojo poveikio priemonė vardą, pavardę ir asmens kodą, turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas).
Išaiškinti M. A., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - suklastotą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. R0755632, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš M. A. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.