Kauno apygardos teismo nutartis

2018-01-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-85-593/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-12
Bylos Nr.
1A-85-593/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48978-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
E. V.
Advokatai
Rasa Kalkauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-85-593/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48978-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei,dalyvaujant prokurorui Danai Rutkauskaitei,nuteistajam E. V. ir jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal E. V. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesiams laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. V. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 19 d., apie 19.40 val. lauke, prie Jonavos meno mokyklos, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sutuoktine I. V. metu, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai I. V. į veido sritį, tuo padarė I. V. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, tokiu būdu nežymiai sutrikdė I. V. sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą.Jonavos rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir paskirdamas laisvės atėmimo bausmę, konstatavo, kad būtent realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimu bus pasiekti bausmės paskirties tikslai ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.Apeliaciniame skunde E. V. prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis pripažino savo kaltę, sušvelninti paskirtą bausmę, iškviesti į teismo posėdį nukentėjusiąją.Skunde apeliantas nurodo, kad jis pilnai pripažino savo kaltę teigdamas, jog sudavė nukentėjusiajai delnu, tačiau teismas tai vertino kaip prisipažinimą iš dalies. Nors teismas rėmėsi nukentėjusiosios parodymais, tačiau jie nebuvo nuoseklūs, nes ji buvo visiškai girta ir net negalėjo parodyti įvykio vietos, nors ją gerai žinojo. Be to, apeliantas teigia, kad sąmoningai yra provokuojamas, jam žmona be pagrindo kviečia pareigūnus, siekiant, kad apeliantas išsikraustytų, o jos akies vokas buvo paraudęs dėl to, kad gal ji krito epilepsijos priepuolio metu.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nuteistajam E. V. paskirtos bausmės

Nuteistasis savo skunde prašo švelninti jam paskirtą bausmę nurodydamas, kad jis pilnai pripažino savo kaltę teigdamas, jog sudavė nukentėjusiajai delnu, tačiau teismas tai vertino kaip prisipažinimą iš dalies. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius. Kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, E. V. būtent kumščiu, o ne delnu sudavė jai į veidą.. Tokius parodymus ji davė tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Jos parodymus patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada 2740/2017 (02), kurioje nurodyta, kad sužalojimas – poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, E. V. padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Todėl nekyla abejonių, kad nuteistasis nukentėjusiajai sudavė ne delnu, kaip jis nurodo, bet kumščiu. Nors nuteistasis skunde teigia priešingai, tačiau teisėjų kolegijai dėl I. V. parodymų abejonių nekyla. Taip pat nuteistasis nurodė, kad I. V. akies vokas buvo paraudęs dėl to, kad gal ji krito epilepsijos priepuolio metu. Tačiau toje pačioje specialisto išvadoje nurodyta, kad I. V. patirtas sužalojimas nebūdingas griuvimui. Paminėtos aplinkybės leidžia teigti, kad neigdamas kai kurias įvykio aplinkybes ir pateikdamas jas iš sau palankesnės pusės, E. V. siekia palengvinti savo teisinę padėtį, o tai neleidžia daryti išvados, kad jis nuoširdžiai gaili dėl savo poelgio, kas yra būtina norint asmens prisipažinimą vertinti kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Todėl apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai vertino nuteistojo kaltės prisipažinimą, kaip kaltės pripažinimą iš dalies ir teisingai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.Bylos duomenimis nustatyta, kad E. V. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Nusikalto prieš tai būdamas 11 kartų teistas, tame tarpe paskutinius du kartus už analogiškas nusikalstamas veikas, taip pat baustas administracine tvarka Todėl apylinkės teismas E. V. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, parinko teisingą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nes švelnesnės bausmės rūšys (arešto bausmės), anksčiau paskirtos už analogiškus nusikaltimus, nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Įvertinęs tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei nusikalto būdamas recidyvistu, apylinkės teismas nuteistajam nustatė ne per griežtą laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė nei įstatymo, numatančio atsakomybę už šį nusikaltimą sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Todėl daroma išvada, kad nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta teisinga tiek savo rūšimi, tiek dydžiu bausmė, o ją švelninti pagrindo nėra. Nors, nuteistasis apeliaciniame skunde prašė iškviesti į teismo posėdį nukentėjusiąją, tačiau bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdžio metu jis šio prašymo atsisakė ir tiek jis, tiek jo gynėja įrodymų tyrimo atlikti neprašė.Įvertinus paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu bausmės klausimas E. V. išspręstas teisingai, todėl keisti nuosprendį, kaip to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė