Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų J. G. ir H. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-2454-567/2015 buvo leista valstybės vardu registruoti visuomenės poreikiams paimamus sklypus ir pradėti juos naudoti, bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

leisti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendime – 2014 m. spalio 7 d. įsakyme Nr. 1P-(1.3.)-384 „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams, Vilniaus miesto vakarinei greito eismo gatvei statyti“ – nurodytą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paimtą iš atsakovų J. G. ir H. G., ir pradėti naudoti šį žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams.

išaiškinti, kad Vilniaus miesto 26-asis notarų biuras neturi teisės pervesti 243 280,81 EUR (840 000 Lt) pinigų sumos be įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo (nutarties), kuriuo bus nustatytas Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro depozitinėje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) AB SEB banke esančių 840000 Lt pinigų sumos, savininkas, įgijęs teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalimi ir nenustatęs joje nurodytų aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, leido visuomenės poreikiams paimamą atsakovų J. G. ir H. G. valdomą sklypą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir jį pradėti naudoti visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas, siekdamas įrodyti, kad egzistuoja pagrindas priimti nutartį leisti įregistruoti žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypą visuomenės poreikiams, turi pagrįsti, jog egzistuoja visos trys Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje nurodytos sąlygos – neatidėliotinas poreikis, parengta turto ataskaita, pinigų sumokėjimas į depozitinę sąskaitą (CPK 12 str., 178 str.). Ieškovas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, šias aplinkybes įrodė. Sklypo paėmimas reikalingas Vilniaus miesto vakarinei greito eismo gatvei statyti (Vilniaus miesto vakarinis aplinkkelis numatytas, siekiant integruoti Vilniaus miesto susisiekimo sistemą į Lietuvos ir Vilniaus apskrities sistemas bei transeuropinį transporto tinklą), yra pateikta sklypo vertės nustatymo pažyma Nr. 2010-2, o 2014 m. lapkričio 26 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1637 patvirtina, kad ieškovas yra pervedęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. spalio 7 d. įsakyme Nr.1P-(1.3.)-384 nurodytą 840 000 Lt sumą už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą į Vilniaus miesto 26-ojo notaro biuro depozitinę sąskaitą. Ieškovui įrodžius Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje nurodytas sąlygas, su kuriomis įstatymų leidėjas sieja galimybę leisti visuomenės poreikiams naudotiną sklypą įregistruoti valstybės vardu ir pradėti naudoti visuomenės poreikiams anksčiau nei su savininkais bus išspręstas ginčas dėl atlyginimo už sklypą dydžio, teismas leido sklypą įregistruoti valstybės vardu ir pradėti naudoti visuomenės poreikiams (CPK 183 str., 185 str., Žemės įstatymo 47 str. 6 d.).

Teismas, neturėdamas hipotekos kreditoriaus AB „Citadele“ pozicijos dėl atsakovų įsiskolinimo hipotekos kreditoriui dydžio, nesprendė klausimo, hipotekos kreditorius ar sklypo savininkai tampa pinigų sumos, kurią žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija pervedė į notaro depozitinę sąskaitą, savininku ir įgyja teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti (Žemės įstatymo 47 str. 7 d.). Kartu teismas išaiškino, kad Vilniaus miesto 26-asis notarų biuras neturi teisės pervesti 243 280,81 EUR (840 000 Lt) pinigų sumos nei žemės sklypo savininkams, nei hipotekos kreditoriui, nes tik įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (nutartimi) bus nustatytas Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro depozitinėje sąskaitoje esančių 243 280,81 EUR (840 000 Lt), kurią žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija pervedė į depozitinę sąskaitą, savininkas, įgyjantis teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti (Žemės įstatymo 47 str. 7 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai J. G. ir H. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti klausimą iš esmės, t. y. nusprendus tenkinti ieškovo reikalavimą iki ginčo dėl atlyginimo dydžio išsprendimo leisti įregistruoti žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir leisti pradėti šį sklypą naudoti, leisti Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro depozitinėje sąskaitoje esančią 243 280,81 Eur sumą lygiomis dalimis pervesti į atsakovo J. G. sąskaitą ir atsakovės H. G. sąskaitą bei nustatyti, kad šios pinigų sumos sumokėjimas į atsakovo J. G. sąskaitą yra būtina sąlyga Žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybės vardu (Žemės sklypą valstybės vardu leisti įregistruoti tik po to, kai į atsakovo J. G. sąskaitą bus pervesta nurodyta pinigų suma). Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi šiuo metu galiojančia Žemės įstatymo redakcija, kuri netaikytina ginčo santykiams. Žemės įstatymo 45, 46, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymu (2011-04-12, Nr. XI-1314) buvo pakeistas Žemės įstatymo VIII skyrius „Žemės paėmimas visuomenės poreikiams”. Šie pakeitimai įsigaliojo 2011 m. liepos 1 dieną (Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo 5 str. 1 d.) ir netaikytini ginčo santykiams, kadangi žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, pradėtos iki šio įstatymo pakeitimo įsigaliojimo, užbaigiamos pagal iki šio įstatymo pakeitimo įsigaliojimo dienos galiojusius teisės aktus. Atsakovų žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pradėta 2008 m. balandžio 1 dieną (Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-3708-(01)), t. y. dar iki 2011 m. liepos 1 dieną įsigaliojusių Žemės įstatymo pakeitimų, atitinkamai atsakovų žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra turi būti vykdoma ir užbaigiama pagal Žemės įstatymo VIII skyriaus (Žemės paėmimas visuomenės poreikiams) redakciją, galiojusią iki 2011 m. liepos 1 dienos.

Ši aplinkybė pabrėžta ir akcentuota Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. spalio 7 d. įsakyme Nr. lP-(1.3)-384 Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinei greito eismo gatvei statyti).

2. Atsakovai (apeliantai) pažymi, kad iš esmės neprieštarauja leidimui įregistruoti žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir leidimui pradėti naudoti jį Nacionalinės žemės tarnybos sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, tačiau tik su sąlyga, kad ši procedūra bus atliekama vadovaujantis ginčo santykiams taikytinomis teisės normomis ir leidus Vilniaus miesto 26- ojo notarų biuro depozitinėje sąskaitoje esančią 243 280,81 EUR sumą pervesti atsakovams (savininkams). Tokią praktiką formuoja ir teismai (Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-548-565/2015).

3. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas netinkamos redakcijos teisės normas, nepagrįstai neišsprendė tų klausimų, kurie pagal iki 2011 m. liepos 1 d. galiojusią Žemės įstatymo 47 straipsnio 4 dalies redakciją turėjo būti išspręsti, t.y. teismui buvo suteikta teisė (žemės paėmimu suinteresuotai institucijai pagrindus paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo neatidėliotino panaudojimo šiems poreikiams svarbą) leisti žemės sklypą registruoti valstybės vardu ir jį naudoti tik kartu su leidimu pervesti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytą pinigų sumą į žemės savininko vardu atidarytą sąskaitą. Tai yra būtina sąlyga teismui duoti leidimą registruoti žemės sklypą valstybės vardu ir jį naudoti.

4. Nutartį leisti įregistruoti žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti jį Nacionalinės žemės tarnybos sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo dar neišsprendęs klausimo dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo (teismas nėra priėmęs sprendimo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. lP-(1.3)-384 teisėtumo) taip pažeisdamas Žemės įstatymo 47 straipsnio 4 dalį, nes neišsprendus pamatinio šios bylos klausimo - ar sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams yra teisėtas, ir neįtvirtinus to teismo procesiniu sprendimu, negalėjo būti sprendžiami jokie klausimai, susiję su leidimu Žemės sklypą registruoti valstybės vardu ir jį naudoti.

5. Neteisėta ir nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas nutarė neleisti Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro depozitinėje sąskaitoje esančių 243 280,81 EUR sumos pervesti nei vienai iš ginčo šalių be įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo (nutarties), kuriuo bus nustatytas šių pinigų savininkas. Teismas negalėjo leisti registruoti sklypą valstybės vardu anksčiau nei institucija, suinteresuota sklypo paėmimu, perves sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytą pinigų sumą į žemės savininkų sąskaitą.

6. Net ir galiojanti Žemės įstatymo VIII skyriaus redakcija sieja leidimą registruoti žemės sklypą bei jį naudoti su žemės savininko galimybe disponuoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodyta pinigų suma. Pagal galiojančios redakcijos Žemės įstatymo 47 straipsnio 7 dalį, kai įsiteisėja teismo nutartis leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, žemės savininkas tampa pinigų sumos, kuria žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija pervedė į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, savininku ir įgyja teise šia pinigų suma neribotai disponuoti. Jokių išlygų ar galimybių tokias išlygas daryti įstatymas nenumato.

7. Teismo motyvas, kad „nepateikta atsakovo hipotekos kreditoriaus AB „Citadele“ bankas pozicija dėl ginčo esmės ir hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo dydžio“ yra nepakankamas neleisti išmokėti sprendime paimti žemės sklypą nurodytos sumos atsakovams (sklypo savininkams).

Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Iki 2011 m. liepos 1 d. galiojusi Žemės įstatymo redakcija taikytina iki šio termino pradėtoms žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms (Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo 5 str. 3 d.), t.y. jos metu suinteresuotos institucijos ir Nacionalinės žemės tarnybos atliekamiems veiksmams, priimamiems sprendimams (materialiniams santykiams). Atsakovų žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra buvo baigta 2014 m. spalio 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. lP-(1.3)-384 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinei greito eismo gatvei statyti)“, todėl tolimesni ginčai dėl atlyginimo dydžio jau nelaikytini žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros dalimi.

2. Ginčui dėl atlyginimo dydžio tarp sklypo paėmimu suinteresuotos institucijos, žemės savininko ir hipotekos kreditoriaus spęsti taikytinos procesinės teisės normos, galiojančios bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu (CPK 3 str. 8 d., 1 str. 1 d.).

3. Nepagrįsti atsakovų argumentai, kad teismas turėjo pirma išspręsti klausimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2014 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. lP-(1.3)-384 teisėtumo. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymas paimti atsakovų žemės sklypą visuomenės poreikiams nebuvo ir nėra ginčijamas.

4. Jeigu įkeistas daiktas paimamas visuomenės poreikiams, hipotekos kreditoriaus reikalavimą patenkina atitinkamai naujasis daikto valdytojas ar valstybė, bet ne daugiau, negu yra įkeisto daikto vertė (CK 4.193 str. 7 d.). Todėl teismas pagrįstai nutarė neleisti Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro depozitinėje sąskaitoje esančios 243 280,81 EUR sumos pervesti nei vienai iš ginčo šalių, kol nežinomas hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo dydis.

5. Panašių faktinių aplinkybių byloje teismas irgi leido sklypą registruoti valstybės vardu (Vilniaus apygardos teismo 2015-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1886-467/2015).

AB „Citadelė“ bankas atsiliepimu prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad pagal CK 4.193 straipsnio 7 dalį tuo atveju, jeigu tenkinamas ieškinys dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams ir atitinkamojo dalyje naikinama hipoteka, ieškovas įpareigotinas perimto visuomenės poreikiams žemės sklypo verte atlyginti hipotekos kreditoriui reikalavimą, t.y. sumokėti tokią pinigų sumą, kokia yra perimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo vertė. Atsakovams yra žinoma, kad jie prievolių bankui pagal kreditavimo sutartį nėra įvykdę, atsiliepime nurodė, kad įsipareigojimai bankui, užtikrinti žemės sklypo hipoteka, sudaro 1 500 000 LTL (448 911,03 EUR) ir priskaičiuotos palūkanos bei delspinigiai. Banko paskaičiavimais atsakovų skola pagal kreditavimo sutartį 559 504,97 EUR. Akivaizdu, kad net ir depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos, kurių teismas neleido pervesti atsakovams, nepadengtų visos hipoteka užtikrintos skolos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje nagrinėjamas ginčas, ar teismas turi teisę leisti valstybės vardu įregistruoti ir visuomenės poreikių tenkinimui pradėti naudoti paimamą turtą (žemės sklypą) anksčiau nei jo savininkai įgis teisę disponuoti ta suma, dėl kurios, kaip atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą sklypą, nėra ginčo.

Sutiktina su ieškovo argumentais, kad ginčas su visuomenės poreikių tenkinimui paimamo sklypo savininkais dėl visuomenės poreikiams paimamos žemės vertės nėra žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, kaip ji suprantama Žemės įstatyme, sudėtinė dalis. Tokią poziciją patvirtina ir formuojama teismų praktika, kurioje ginčai tiek dėl sklypo paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumo, tiek dėl atlyginimo už paimamą žemę nustatymo (būtent toks ginčas yra kilęs ir tebesitęsia šioje byloje nagrinėjamu atveju) nepriskiriami „žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-303/2013). Kadangi tolimesni ginčai su savininkais dėl atlyginimo už paimtą žemės sklypą jau nebepakliūna į žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, kaip ji suprantama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45, 46, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje, ši teisės norma, pagal kurią žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2011 m. liepos 1 d., užbaigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus, yra netaikoma ginčams su visuomenės poreikiams paimamų sklypų savininkais, kai ginčas vyksta po sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Žemės įstatymo 47 str. 5-8 d.).

Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinis teismas sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi galiojusia Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalies redakcija ir nenustatęs joje numatytų aplinkybių: pirma, kad žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija nebūtų įrodžiusi paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo neatidėliotino panaudojimo šiems poreikiams svarbos, antra, kad nebūtų turto vertinimo ataskaitos, trečia, kad žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytos pinigų sumos nebūtų pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą), kurioms esant teismas atsisako leisti įregistruoti paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, ieškovo prašymą tenkino – leido sklypą registruoti valstybės vardu ir pradėti naudoti numatytiems visuomenės poreikiams tenkinti. Ginčo dėl šių aplinkybių buvimo nėra, todėl apeliacinis teismas plačiau dėl jų nepasisako, tik papildomai pažymi, jog poreikį nedelsiant sklypą naudoti visuomenės poreikiams pagrindžia ir 2015 m. kovo 30 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. kovo 27 d. rašte Nr. A104-1113/15(3.11.1-TD) išdėstyti argumentai apie numatytus Vilniaus aplinkkelio darbų pradžios terminus ir kad nesant galimybės sklypą registruoti valstybės vardu, nėra galimybės gauti statybos leidimus ir pradėti darbus.

Ginčas byloje iš esmės kilęs dėl Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalies taikymo. Pagal šią teisės normą, kai įsiteisėja teismo nutartis leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, žemės savininkas tampa pinigų sumos, kurią žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija pervedė į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, savininku ir įgyja teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti. Apeliantų vertinimu, įstatymų leidėjas nenumato išimčių ir nesuteikia galimybės, leidžiant visuomenės poreikiams paimamą sklypą registruoti valstybės vardu, apriboti sklypo savininkų teisę pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalį disponuoti pinigų suma, kurią žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija pervedė į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Žemės įstatymo 47 straipsnio 7 dalies tikslas – įtvirtinti balansą tarp sklypo paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos (o kartu ir visos visuomenės viešu interesu naudoti sklypą tam tikriems visuomenės poreikiams tenkinti) interesų bei paimamo sklypo savininkų interesų kuo greičiau gauti teisingą atlyginamą už paimamą nuosavybę. Minėta teisės norma sudaro sąlygas paimamo sklypo savininkams (ar kitiems į atlyginimą teisę turintiems asmenims) tą atlyginimo dalį, dėl kurios nėra ginčo, gauti kuo greičiau, t.y. tuo metu, kai paimamo turto savininkai praranda nuosavybės teises į paimtą sklypą. Apeliacinis teismas pažymi, kad ši teisės norma turi būti aiškinama ir taikoma sistemiškai su kitomis CK 4.193 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad, jeigu įkeistas daiktas paimamas visuomenės poreikiams ar konfiskuojamas, hipotekos kreditoriaus reikalavimą tenkina atitinkamai naujasis daikto valdytojas ar valstybė, bet ne daugiau, negu yra įkeisto daikto vertė. Žemės įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje taip pat numatytas atsiskaitymas su visuomenės poreikiams paimamo sklypo savininko hipotekos kreditoriumi (kai jam įkeistas turtas paimamas). Pagal šią teisės normą, jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas yra įkeistas, į sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją turi būti įtraukti papildomi žemės paėmimo visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos, turto savininko ir kreditoriaus susitarimai. Tokioje sutartyje ar jos priede, jeigu pateikiamas rašytinis kreditoriaus sutikimas dėl įkeitimo (hipotekos) panaikinimo, turi būti aptarta, kokiomis sąlygomis visuomenės poreikiams paimamo turto įkeitimas (hipoteka) yra panaikinamas. Jeigu kreditorius nesutinka su atlyginimo, numatyto jo reikalavimui patenkinti, dydžiu ir (ar) atsiskaitymo sąlygomis, sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją nesudaroma ir laikoma, kad tarp žemės paėmimu suinteresuotos institucijos ir kreditoriaus yra ginčas, kuris sprendžiamas Žemės įstatymo 47 straipsnio 5–8 dalyse nustatyta tvarka. Būtent tokia situacija susiklostė nagrinėjamu atveju ir ginčas dėl atlyginimo už atsakovų G. G. ir H. G. paimamą sklypą tarp savininkų, hipotekos kreditoriaus ir žemės paėmimu suinteresuotos institucijos yra nagrinėjamas teismas Žemės įstatymo 47 straipsnio 5–8 dalyse nustatyta tvarka. Tokio ginčo nagrinėjimas nesudaro kliūčių teismui, jeigu yra tam reikiamos Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje nustatytos sąlygos, leisti visuomenės poreikiams paimamą sklypą įregistruoti valstybės vardu ir pradėti naudoti numatytų visuomenės poreikių tenkinimui iki galutinio ginčo dėl atlyginimo dydžio, o nagrinėjamu atveju ir subjekto, turinčio teisę disponuoti depozitinėje sąskaitoje esančiomis lėšomis, išsprendimo. Žemės įstatymo 47 straipsnio 7 dalis, kuria remiasi atsakovai, skirta tiems atvejams, kai nėra ginčo tarp paimamo sklypo savininkų ir hipotekos kreditoriaus dėl hipotekos kreditoriui priklausančios sumos (CK 4.193 str. 7 d.). Atitinkamai nesivadovautina teismų praktika taikant šią teisės normą bylose dėl neįkeistų sklypų paėmimo visuomenės poreikiams.

Tuo tarpu kilus ginčui dėl teisės į lėšas, kurias į depozitinę sąskaitą įnešė sklypo paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija (atlyginimo už paimamą sklypą dydis, dėl kurio nėra ginčo), kaip kad yra nagrinėjamu atveju, paimamo žemės sklypo savininkai, iki bus išspręstas ginčas dėl hipotekos kreditoriui priklausančios sumos dydžio, neįgyja nuosavybės teisės į sklypo visuomenės poreikiams tenkinti paėmimu suinteresuotos institucijos pervestą sumą (atlyginimo už paimamą sklypą dalis, dėl kurios nėra ginčo). Tik išsprendus ginčą dėl hipotekos kreditoriui priklausančios sumos dydžio, bus galimybė spręsti, kokia suma pervestina hipotekos kreditoriui ir kokia (skirtumas tarp depozitinėje sąskaitoje deponuoto atlyginimo už paimamą sklypą ir hipotekos kreditoriui pagal CK 4.193 str. 7 d. priklausančios sumos) paimto sklypo buvusiems savininkams.

Dėl nustatytų motyvų apeliacinis teismas sprendžia, kad atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.