Kauno apygardos teismo nutartis

2024-03-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-136-485/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-03-28
Bylos Nr.
1S-136-485/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32615-2022-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Nuteistasis
J. K.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1S-136-485/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32615-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.14.1.;(S)2.14.4.; 2.14.5.Kauno apygardos teismasNuTARTiS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 28 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika,

nerengdamas teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. K. gynėjo advokato V. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. vasario 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti advokato V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nuosprendžio ir skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nuosprendžiu J. K. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

2. Nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, nuteistojo J. K. gynėjas advokatas V. V. pateikė skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą, tačiau Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartimi advokato V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nuosprendžio atsisakyta priimti ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui. Apylinkės teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą konstatavo, kad apeliacinis skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimų, kadangi apeliacinis skundas paduotas advokato V. V. vardu, o byloje nėra raštiško nuteistojo sutikimo.

3. Skunde apygardos teismui nuteistojo J. K. gynėjas advokatas V. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartį ir priimti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti J. K. gynėjo advokato V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 2 d. nuosprendžio.

3.1. Advokatas V. V. skunde nurodo, kad nepažeisdamas procesinių terminų, registruotu laišku Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą išsiuntė apeliacinį skundą dėl J. K. atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo. Gynėjo teigimu, jis nesuderinęs pozicijos dėl apeliacinio skundo padavimo su klientu, savo valia minėto skundo nebūtų galėjęs paduoti. Skunde nurodoma, kad 2024 m. vasario 21 d. nuteistasis J. K. išreiškė savo valią ir norą skųsti jo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, jį siuntė el. p. tiek savo gynėjui, tiek teismui, tačiau dėl galimai techninės klaidos, teismas raštiško sutikimo negavo.

3.2. Skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika baudžiamojoje byloje Nr. 2K-485-788/2015, kurioje išaiškinta, kad nepaisant to, kad nuteistojo gynėjas pateikia apeliacinį skundą nesant raštiško nuteistojo sutikimo, šis pažeidimas nelaikytinas esminiu, jei jis ištaisytas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Skundo autoriaus manymu, šis pažeidimas gali būti ištaisytas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

3.3. Skunde pažymima ir tai, kad advokatas V. V. susitarimo pagrindu gynė J. K., nuo pat ikiteisminio tyrimo momento, susitarime yra nurodyta, jog advokatas užtikrins J. K. gynybos interesus visų instancijų teismuose. Be to, skundo autoriaus manymu, pirmosios instancijos teismas nustatęs apeliacinio skundo trūkumus turėjo sudaryti galimybę apeliantui pašalinti juos įstatymo nustatyta tvarka, o ne formaliai atmesti apeliacinį skundą kaip neatitinkantį BPK 312 straipsnio 1 dalies, 5 dalies reikalavimų. Toks teismo formalus sprendimas rodo, jog teismas yra šališkas ir neobjektyvus. Jau minėtoje teismų praktikoje išaiškinta, kad teismų padarytos klaidos neturi sukelti gynybai neigiamų pasekmių, o sprendimas palikti skundą nenagrinėtą, neužtikrintų sąžiningo ir teisingo proceso reikalavimų.

Advokato V. V. skundas atmetamas.

4. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su advokato V. V. skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nutarties, įvertinęs pateiktus duomenis, konstatuoja, kad atsisakydamas priimti advokato V. V. apeliacinį skundą, apylinkės teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją remiantis skundo motyvais, nėra pagrindo.

5. BPK reglamentuoja skundų padavimo tvarką. Teismas, patikrinęs, ar skundas atitinka įstatymo reikalavimus, t. y. ar nepraleistas apskundimo terminas, ar jis yra dėl skundžiamo procesinio dokumento ir jo teisėtumo, ar pasirašytas ir pan., sprendžia, priimti jį ir nagrinėti iš esmės, ar atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

6. BPK 312 straipsnio 1 dalis numato, jog apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio bet kokiais pagrindais ir motyvais turi teisę paduoti prokuroras, nuteistasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jų gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis ir jo atstovas. Minėto straipsnio 5 dalyje numatyta, jog nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjai turi teisę paduoti apeliacinį skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, valiai. Iš byloje esančio 2024 m. vasario 27 d. Kauno apylinkės teisme gauto nuteistojo J. K. gynėjo advokato V. V. skundo matyti, kad jis pasirašytas advokato V. V., tačiau kartu su skundu nepateiktas nuteistojo raštiškas sutikimas skundui pateikti. Pažymėtina, jog šios aplinkybės nėra ginčijamos ir pateiktame apeliaciniame skunde. Todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pateiktas apeliacinis skundas neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartimi pagrįstai atsisakyta jį priimi ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui.

7. Skunde nurodomos aplinkybės, jog be nuteistojo valios, advokatas V. V. nebūtų galėjęs savavališkai pateikinėti apeliacinio skundo, teigiama, jog su ginamuoju buvo aptarta pozicija bei jis išreiškė sutikimą pateikti apeliacinį skundą advokato vardu. Įstatyme numatyta sąlyga kuomet gynėjas gali paduoti apeliacinį skundą ir nesant raštu išreikštos nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, valios, t. y., tais atvejais, kai byla buvo nagrinėjama kaltinamajam nedalyvaujant. Iš bylos duomenų matyti, jog baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta dalyvaujant kaltinamajam J. K., todėl pagrįstai nustatyta, jog šiuo atveju kartu su apeliaciniu skundu privalėjo būti pateiktas ir nuteistojo J. K. raštiškas sutikimas.

8. Skunde cituojama teismų praktika baudžiamojoje byloje Nr. 2K-485-788/2015, kurioje išaiškinta, kad nepaisant to, kad nuteistojo gynėjas pateikia apeliacinį skundą nesant raštiško nuteistojo sutikimo, šis pažeidimas nelaikytinas esminiu, jei jis ištaisytas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Apygardos teismas susipažinęs su nurodyta teismų praktika atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju, šis trūkumus buvo ištaisytas bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, t. y. pirmosios instancijos teismas nesudaręs galimybių apeliantui pašalinti šio trūkumo įstatymo nustatyta tvarka, priėmė apeliacinį skundą, o apeliacinės instancijos teismas bylos parengimo nagrinėti teismo posėdyje stadijoje šio apeliacinio skundo trūkumo taip pat nenustatė. Priešingai nei šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas nustatęs apeliacinio skundo trūkumus, atsisakė jį priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

9. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas formaliai bei tai, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį buvo šališkas ir neobjektyvus. Pastebėtina, jog šie teiginiai grindžiami išimtinai dėl nepalankaus sprendimo, tačiau tai nerodo teismo šališkumo. Neabejojama, jog tarp J. K. ir advokato V. V. sudarytas susitarimas ginti jį viso baudžiamojo proceso metu, tačiau tai nereiškia, jog tokiu atveju nėra būtina laikytis įstatymo keliamų reikalavimų pateikiant apeliacinį skundą. Atkreiptinas dėmesys, jog nors skunde nurodoma, kad J. K. savo valią ir norą skųsti jo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį siuntė elektroniniu paštu tiek savo gynėjui, tiek teismui ir dėl galimai techninės klaidos teismas šio raštiško sutikimo negavo, tačiau nėra pateikta jokių tai patvirtinančių duomenų, pavyzdžiui elektroninio laiško išsiuntimo kopijos.

10. Kartu su skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nutarties, advokatas V. V. pateikė raštišką nuteistojo J. K. sutikimą teikti apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 2 d. priimto nuosprendžio jo atžvilgiu, iš esmės ištaisydamas šį skundo trūkumą. Visgi, atkreiptinas dėmesys, jog nors skundžiamoje nutartyje ir nėra nurodyta, tačiau aukštesnysis teismas akcentuoja, jog ištaisius skundo trūkumus, skundą galima paduoti iš naujo apylinkės teismui, kartu išreiškiant motyvuotą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (BPK 102 straipsnio 1 dalis).

11. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 29 d. nutartis yra pagrįsta, ir jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti advokato V. V. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 29 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Algirdas Remeika