- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-16
- Bylos Nr.
- 1-167-900/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00728-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- S. S.
- Nukentėjusysis
- V. S., D. K.
- Advokatai
- Drąsutis Narmontas
viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., neteistas, yra kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
S. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2011 m. spalio 29 d. apie 18¹⁶ val. Topolių g. ir įvažiavimo į sodų bendriją „Toliočiai“ sankryžoje, Toliočių k., Šiaulių r., vairuodamas jam priklausantį automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), suko į kairę, prieš tai neįsitikinęs, kad atlikti kairio posūkio manevrą saugu, kaip to reikalauja KET 113 punktas, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą prieš važiuojamųjų dalių sankirtą ir, pažeisdamas KET 161 punkto reikalavimus, nedavė kelio ta pačia kryptimi Toliočių g. tiesiai važiavusiam ir lenkimo manevrą atliekančiam motociklui „Gilera RC 600“, be valstybinio numerio, priklausančiam D. K., kurį vairavo V. S., bei su juo susidūrė, dėl ko motociklo vairuotojui V. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Ikiteisminio tyrimo metu, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus (124-126 b. l.), ir teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis S. S. nepripažino padaręs inkriminuotą nusikaltimą ir paaiškino, kad 2011 m. spalio 29 d. apie 18¹⁵ val. su sutuoktine V. S. automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo iš Šiaulių m. į Toliočių kaime esančią sodų bendriją. Buvo tamsus paros metas. Topolių gatvė, kuria važiavo į sodų bendriją, yra dviejų juostų. Skiriamosios linijos nėra. Viena kelio pusė – duobėtas asfaltas, kita – žvyrkelis. Jis važiavo dešiniąja gatvės puse, padengta asfaltu. Dėl prastos kelio dangos automobilio greitis buvo nedidelis – ne daugiau kaip 30-40 km/val. Topolių g. ir įvažiavimo į sodų bendriją „Toliočiai“ sankryža neapšviesta ir nepaženklinta, yra tik nuoroda, kad galima sukti į sodų bendriją. 2001 m. toje vietoje buvo padaręs avariją, todėl toje vietoje vairuoja itin atsargiai. Artėdamas prie kairėje kelio pusėje esančio įvažiavimo į sodų bendriją, sulėtino greitį ir įjungė kairiojo posūkio signalą. Pasižiūrėjęs per veidrodėlius, jokios transporto priemonės nematė. Kadangi buvo tamsu, tikrai būtų matęs artėjančio motociklo šviesas, jei jos būtų degusios. Sankryžos dar nebuvo privažiavęs, todėl posūkio į kairę nedarė. Nebuvo įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Neprivažiavęs sankryžos, pajuto smūgį į kairę automobilio pusę. Nuo smūgio išdužo šoninis automobilio durelių stiklas ir nedidelis langelis virš sparno; šukių buvo pilnas salonas. Be to, buvo nulaužtas automobilio kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, kuris buvo 1,05 m aukštyje. Nuo smūgio automobilio važiavimo kryptis nepasikeitė. Posūkio į sodų bendriją nebedarė, sustabdė automobilį. Išlipęs, griovyje pamatė motociklą; jo žibintai nedegė. Vairas buvo atsuktas į kelio pusę, ratas – į griovio dugną. Už motociklo ant griovio šlaito gulėjo motociklo vairuotojas. Prie jo pribėgo sutuoktinė V. S.. Ji pasakė, kad nukentėjusysis gyvas. S. S. paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir pranešė apie eismo įvykį. Prieš eismo įvykį Topolių g. buvo tuščia, žmonių nebuvo. Po įvykio buvo privažiavusi moteris su dviračiais, vaikų grupė. Pravažiavo keli automobiliai. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai rulete matavo, fotografavo. Jis buvo įlipęs į griovį, padėjo matuoti. Policijos pareigūnai kelio neuždarė. Įvykio vietos planą gavo 2012 m. liepos mėn. pabaigoje. Kada jis buvo nubraižytas, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu sužinojo, kad motociklas buvo techniškai netvarkingas, o nukentėjusysis neturėjo teisės vairuoti.
Ikiteisminio tyrimo metu (54-59 b. l.) ir teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis V. S. parodė, kad 2011 m. spalio 29 d. apie 17⁰⁰ val. motociklu „Gilera RC 600“ važiavo namo iš Voveriškių į Toločius. Buvo šviesu. Gatvės, kuria važiavo, pavadinimo nežino. Vienoje gatvės pusėje yra duobėtas asfaltas, kitoje – žvyras. Važiavo asfaltu, dešine puse. Kokiu greičiu važiavo, nežino. Gali būti, kad 60 km/val. Gatvėje žmonių nematė. Pasivijo žalsvos spalvos automobilį, modelio nežino. Kai susilygino su automobiliu, iki posūkio į kairę buvo likę apie 10 m. Prisivijęs automobilį, iš karto nelenkė – dar svarstė, ar lenkti. Kad automobilio vairuotojas būtų rodęs posūkio signalą, nepastebėjo. Neteigė, kad kaltinamasis posūkio signalo nerodė. Iš pradžių norėjo lenkti per dešinę pusę, bet neužteko vietos. Tada persirikiavo į kairę pusę, padidino greitį ir pradėjo lenkimo manevrą. Bet automobilis pasuko į kairę, ir jis (V. S.) nebespėjo pravažiuoti. Pajuto smūgį į dešinę koją. Susidūrimas įvyko priešpriešinėje eismo juostoje. Motociklą, kurį vairavo, įsigijo prieš kelis mėnesius iki įvykio. Motociklas gedimų neturėjo, tik laiku nebuvo atlikta techninė patikra (paskutinį kartą techninė apžiūra atlikta 2008 m. birželio 20 d.). Motociklu važinėdavo laukais, pievų keliais. Į kelią nevažiuodavo. Įvykio metu važiavo įsijungęs šviesas. Neneigia, kad motociklo žibintas galėjo būti nesureguliuotas. Važiuodamas matė šviesas tik pora metrų nuo savęs. Kadangi žibintas švietė į apačią, automobilio vairuotojas galėjo jį pamatyti tik prieš pat susidūrimą. Įvykio metu buvo neblaivus (kraujyje rado daugiau kaip 2 promiles alkoholio). Nukentėjusiojo įsitikimu, neblaivumas neturėjo įtakos jo atidumo, dėmesio koncentracijai, nes jis lankė motokrosą, turi didelę vairuotojo patirtį, apsvaigęs nesijautė, kitaip būtų nevairavęs. Kelių eismo taisyklių nepažeidinėjo. Vairuotojo pažymėjimo įvykio metu neturėjo, nes jį pametė.
Ikiteisminio tyrimo metu (70-71 b. l.) ir teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji D. K. (nukentėjusiojo V. S. sugyventinė) parodė, kad 2011 m. spalio 29 d. į darbą paskambino dukra ir pranešė, kad automobilis partrenkė tėtį. Dukra apie įvykį sužinojo iš savo draugės Eglės, pas kurią atėjo dvi mergaitės ir papasakojo mačiusios, kaip automobilis nepraleido motociklininko ir jį nutrenkė. Po pokalbio su dukra paskambino į policiją ir paklausė, ar V. S. gyvas. Po to išvažiavo į ligoninę. V. S. buvo sąmoningas. Papasakojo, kad, pamatęs automobilį, norėjo daryti lenkimo manevrą pro dešinę pusę, bet automobilis irgi pasuko į dešinę. V. S. suprato, kad automobilis duoda jam kelią lenkti iš kitos pusės, todėl lenkė pro kairę. Vėliau per dukters draugę Eglę susisiekė su įvykį mačiusiom mergaitėm. Iš jų sužinojo, kad eidamos Toliočių gyvenvietės link išgirdo atvažiuojančio motociklo garsą, o atsisukusios pamatė motociklo šviesas. Mergaitės sakė, kad priekyje važiavusi mašina darė posūkio manevrą, nepraleido motociklininko ir jį nutrenkė. Jai priklausantį motociklą įsigijo pavasarį. Vairuotojo pažymėjimo neturi; žino, kad jo neturi ir nukentėjusysis, bet šis labai retai važinėdavo motociklu. Spėja, kad kaltinamasis nebuvo pakankamai dėmesingas, kadangi vairuodamas kalbėjo telefonu, o psichologai nustatė, kad kalbėjimas telefonu labiau atitraukia vairuotojo dėmesį, negu jį sumažina alkoholis.
Ikiteisminio tyrimo metu (77 b. l.) ir teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja V. S. parodė, kad 2011 m. spalio 29 d. apie 18⁰⁰ val. su sutuoktiniu S. S. jo vairuojamu automobiliu „Ford Galaxy“ važiavo į sodų bendriją „Toliočiai“. Ji sėdėjo šalia vairuotojo, keleivio vietoje. Buvo sutemę. Kelias iš dalies asfaltuotas, vietomis asfaltas ištrupėjęs, iš dalies duobėtas. Greitis buvo apie 50 km/val. Pravažiavo ženklą „Toliočiai“, kuris yra dešinėje kelio pusėje, prie pervažos. Sutuoktinis ruošėsi sukti į kairę. Artėdamas prie posūkio, sulėtino greitį. Kitų transporto priemonių kelyje nebuvo, priešingu atveju atvažiuojančių automobilių šviesos būtų spiginusios į veidrodėlius. Prieš įvykį jokių žmonių nematė. Mašina judėjo tiesiai. Susidūrimas įvyko iki posūkio likus apie 40-50 m. Tuo metu automobilis buvo dešinėje kelio pusėje. Motociklas trenkėsi į vairuotojo dureles, nuplėšė veidrodėlį. Nuo susidūrimo išdužo automobilio durelių stiklas. Dar buvo garsas, panašus į brėžimą. Pamatė, kaip motociklas skrido į kairę, vertėsi ir kairiuoju kampu krito į griovį. Keliu nuriedėjo šalmas. Motociklas atsidūrė kairėje kelio pusėje esančiame griovyje, o vairuotojas nukrito griovio šlaite, toliau už motociklo. Nubėgo prie motociklininko, patikrino pulsą. Nukentėjusysis skundėsi kojos skausmais, nuo jo sklido alkoholio tvaikas. Sutuoktiniui liepė kviesti greitąją medicinos pagalbą. Atvykę policijos pareigūnai tarnybinį automobilį pastatė posūkyje į Toliočius, kad apšviestų įvykio vietą, nes buvo tamsu. Papildomai švietėsi ir žibintais. Pareigūnai matavo, skaičiavo. Kelio neužtvėrė, pravažiavo dar kelios mašinos. Prie vieno iš pareigūnų priėjo mergaitė ir padavė jam telefoną, sakydama, jog skambina nukentėjusiojo žmona. Mergaičių buvo gal 5-6. Viena varėsi dviratį. Kai atvažiavo greitosios medicinos pagalbos automobilis, sutuoktinis padėjo įkelti nukentėjusįjį.
2012 m. liepos 3 d. nukentėjusysis V. S., suvestas į akistatas su įtariamuoju S. S. (91-93 b. l.), liudytoja V. S. (86-88 b. l.), parodė, kad 2011 m. spalio 29 d. apie 17³⁰ val. važiavo motociklu Topolių g. (Toliočių k.). Priekyje matė važiuojantį miniveną. Anot V. S., tuo metu važiavo apie 60 km/val. greičiu. Automobilio greitis galėjo būti apie 40 km/val. Ketino jį aplenkti per dešinę pusę, bet nebuvo vietos, todėl ketinimo atsisakė. Nusprendė aplenkti automobilį iš kairės pusės. Iki posūkio į Toliočių sodų bendriją buvo likę apie 50 m. Važiuodamas priešpriešine eismo juosta, susilygino su užpakaliniu automobilio ratu, o paskui ėmė didinti greitį iki 70 km/val. Staiga pajuto smūgį į dešinę pusę. Lenkdamas važiavo mažiausiai 1,5 m atstumu nuo automobilio šono. Važiavo įsijungęs žibintą. Kodėl automobilio vairuotojas jo nematė, nežino. Galėjo būti, kad įvykio metu motociklo žibintas buvo nesureguliuotas ir švietė į žemę.
Įtariamasis S. S. per akistatą nurodė sutinkąs su nukentėjusiojo parodymais dėl jo (V. S.) veiksmų kelyje. Pažymėjo, kad nesutinka su tuo, jog buvo įjungti motociklo žibintai. Tvirtino nematęs atvažiuojančio motociklo šviesų. Po įvykio motociklo žibintas taip pat nešvietė.
Liudytoja V. S. akistatos su nukentėjusiuoju metu nurodė nemačiusi atvažiuojančio motociklo. Pasak jos, motociklas važiavo be įjungtų žibintų, nes kitaip būtų jį mačiusi. Girdėjo, kaip kažkas braukia per automobilio kairįjį šoną, todėl motociklas važiavo daug arčiau automobilio. Teigė mačiusi, kaip krenta automobilio galinio vaizdo veidrodėlis ir dūžta lango stiklas. Matė, kad motociklas nuvirto ir ėmė čiuožti į griovį kairėje kelio pusėje, o motociklo vairuotojas vertėsi kūlversčiu ore ir nukrito už motociklo ant griovio šlaito. Motociklas gulėjo griovyje be šviesų. Važiuojant Topolių g., nematė gatve einančių pėsčiųjų.
2012 m. liepos 10 d. nukentėjusiojo V. S. parodymų patikrinimo vietoje protokole su foto lentele ir planu (63-69 b. l.) užfiksuota, kaip V. S. parodė vietą Topolių g. (Toliočių k., Šiaulių r.) važiuojamojoje dalyje ir paaiškino, kad šioje vietoje pamatė ta pačia kryptimi priekyje važiuojantį automobilį (nukentėjusiojo nurodyta vieta nuo įvažiavimo į sodų bendriją „Toliočiai“ nutolusi 400 m atstumu); parodė vietą Topolių g. važiuojamojoje dalyje, kurioje automobilis važiavo, kai jis jį pamatė (atstumas nuo nurodytos vietos iki įvažiavimo į sodų bendriją 209 m); parodė vietą, ties kuria priartėjo prie automobilio ir nutarė jį aplenkti iš dešinės (atstumas nuo V. S. nurodytos vietos iki įvažiavimo į sodų bendriją 119 m); parodė vietą, kur jo vairuojamas motociklas susilygino su automobilio užpakaliniu ratu; paaiškino, kad tuo metu jau buvo įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir važiavo žvyruota gatvės puse; automobilis, pasak nukentėjusiojo V. S., važiavo savo eismo juosta (atstumas nuo nurodytos vietos iki įvažiavimo į sodų bendriją 83 m); parodė vietą, kurioje važiavo tuo metu, kai pajuto smūgį į dešinę motociklo pusę (atstumas nuo jo nurodytos vietos iki įvažiavimo į sodų bendriją lygus 10,70 m).
Ikiteisminio tyrimo metu (84-85 b. l.) ir teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas K. P. parodė, kad 2011 m. rudenį, tikslios datos neprisimena, iš Šiaulių apskrities VPK gavo pranešimą apie Toliočių k. (Šiaulių r.) įvykusį eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas motociklo vairuotojas. Į įvykio vietą atvyko du policijos ekipažai. Be jo (K. P.), įvykio vietoje buvo dar trys policijos pareigūnai. Nuo pranešimo apie įvykį iki atvykimo į vietą praėjo 10-15 min. Kai atvažiavo, buvo tamsu. Atvykę pamatė gatvėje stovintį automobilį ir griovyje gulintį motociklą. Motociklo vairuotoją jau buvo išsivežęs greitosios medicinos pagalbos automobilis. Kaltinamojo automobilis stovėjo viduryje gatvės. Jis, kaip važiavo, taip ir sustojo. Tokią išvadą padarė, apžiūrėję įvykio vietą ir apklausę vairuotoją bei kartu važiavusią liudytoją. Automobilio vairuotojas, liudytoja teigė, kad motociklo šviesos nedegė, todėl jo nepastebėjo. Apklausę vairuotoją ir liudytoją, susidarė vaizdą, kad motociklo vairuotojas nepasirinko saugaus greičio. Eismo įvykis įvyko gyvenvietėje, kur leidžiamas 50 km/val. greitis. Gali būti, kad sudarydamas eismo įvykio vietos schemą, netiksliai nurodė, kad leidžiamas važiavimo greitis yra 70 km/val. Griovys, kuriame gulėjo motociklas, buvo toliau už posūkio. Motociklo žibintai nedegė, priekinis žibintas buvo nutrūkęs. Posūkis neveikė, lemputė nebuvo išdužusi, kabėjo. Motociklui nebuvo atlikta techninė apžiūra, nebuvo valstybinių numerių. Kelio neužtvėrė, nes eismas buvo neintensyvus. Gal ir pravažiavo koks automobilis. Ar jis galėjo pakeisti pėdsakus, nežino. Kiek prisimena, stiklo šukės buvo išsibarsčiusios kairėje kelio pusėje ties viduriu. Kelio skiriamosios juostos nėra. Išmatavo kelkraščių ir važiuojamosios kelio dalies plotį. Matuoti padėjo kaltinamasis. Ar jis matavo teisingai, neprisimena. Gali būti 2-5 cm. paklaida. Eismo įvykio vietos schemą jis braižė įvykio vietoje. Paprastai, sudarydami eismo įvykio schemą, iš pradžių nusibraižo juodraštį, paskui perbraižo, kad vairuotojai susipažintų ir pasirašytų. Su eismo įvykio schema jį turi supažindinti tyrėjas. Kai atvažiavo į įvykio vietą, be kaltinamojo ir su juo važiavusios sutuoktinės, buvo dar keli jaunuoliai. Klausinėjo, ar kas nors ką nors matė, bet neatsirado nė vieno tiesioginio įvykio liudininko. Atsiimti motociklo atvyko nukentėjusiojo giminaitis. Tyrėjas leido atiduoti sudaužytą motociklą. Automobilio vairuotojas buvo blaivus.
Ikiteisminio tyrimo metu (78-80 b. l.) liudytoja apklausta nepilnametė K. U. parodė, kad 2011 m. spalio mėn. pabaigoje, tikslios datos neprisimena, apie 18⁰⁰ val. su drauge K. J. ėjo iš Vijolių k. Kamilė priekyje važiavo dviračiu, o ji iš paskos ėjo pėsčiomis. Eidama pamatė šviesą. Atsisukusi pastebėjo atvažiuojantį motociklą. Jis važiavo maždaug 100 km/val. greičiu. Motociklas važiavo kelio viduriu. Likus keliems metrams iki kairėje pusėje esančio posūkio, motociklininkas pasitraukė į kairę kelio pusę. Ji, regis, matė keliu važiuojantį automobilį, bet nėra tikra, nes matomumą užstojo dviračiu važiuojanti draugė. Išgirdo smūgio garsą. Praeidama pro kairėje kelio pusėje esantį keliuką, pamatė už keliuko stovintį automobilį, truputį didesnį už lengvąjį, iš kurio išlipo vyras ir moteris. Matė gulintį ant gatvės šalmą, tačiau motociklo nematė. Iš automobilio išlipusi moteris nubėgo prie griovyje gulinčio motociklininko. K. U. su drauge įvykio vietoje nepasiliko.
Ikiteisminio tyrimo metu (81-83 b. l.) liudytoja apklausta nepilnametė K. J. parodė, kad 2011 m. spalio mėn. pabaigoje, tikslios datos neprisimena, apie 18⁰⁰ val. su drauge K. U. ėjo iš Vijolių k. Ji (K. J.) važiavo dviračiu priekyje, o K. U. ėjo iš paskos. Likus iki įvažiavimo į Toliočių sodų bendriją apie 100 m, pro jas pravažiavo automobilis, truputį didesnis už lengvąjį. Privažiavęs posūkį į sodų bendriją, automobilis, šiek tiek pasisukęs į kairę pusę, sustojo. Ar buvo įjungtas posūkio signalas, neprisimena. Automobilis sustojo maždaug kelio viduryje. Ji suprato, kad automobilio vairuotojas ketina daryti kairiojo posūkio manevrą, bet kažkodėl šio manevro nedarė. Matė ta pačia kryptimi kelio viduriu atvažiuojantį motociklą su šviesomis. Motociklas važiavo apie 90 km/val. greičiu. Artėdamas prie stovinčio automobilio, motociklas ėmė didinti greitį, ketino automobilį aplenkti. Likus iki transporto priemonių 5-10 m, automobilis ėmė judėti į kairę. Įvyko susidūrimas: motociklas priekine dalimi trenkėsi į automobilio kairę pusę, maždaug ties veidrodėliu, nuo smūgio motociklininkas nukrito į į griovį kairioje kelio pusėje. Automobilis šiek tiek pavažiavo į priekį ir dešinėje kelio pusėje sustojo. Iš automobilio išlipo vyras ir moteris. Moteris nubėgo prie motociklininko. K. J. su drauge įvykio vietoje nepasiliko.
Nepilnametės K. U. ir K. J. ikiteisminio tyrimo teisėjo nebuvo apklaustos liudytojomis (BPK 186 str.). Jos taip pat neatvyko duoti parodymų nagrinėjant bylą teisme, nors dėl šios priežasties kelis kartus buvo skelbiamos pertraukos. Iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2013 m. balandžio 13 d. gautas raštas Nr. 8-1932/1.16, kuriuo rekomenduojama nepilnametės K. U. liudytoja neapklausinėti. Todėl teismo posėdyje tik perskaityti nepilnamečių liudytojų parodymai (BPK 276 str. 1 d. 1-2 p.; 280 str. 3 d.), galimybės užduoti joms klausimų nebuvo.
Iš 2011 m. spalio 29 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, eismo įvykio vietos plano bei foto lentelių (4-9 b. l.) matyti, kad įvykio vieta yra už 300 m nuo Topolių g. 3 esančio namo, Toliočių k., Šiaulių r. Apžiūros protokole ir eismo įvykio vietos plane pažymėta, jog Topolių g. važiuojamosios dalies plotis 7,5 m; važiuojamąją dalį sudaro dvi priešingos krypties važiavimo eismo juostos, ženklinimo nėra. Važiuojamosios kelio dalies būklė ir tipas eismo įvykio metu sausas žvyrkelis, vietomis – asfaltas; dešinio kelkraščio plotis 0,7 m, kairio kelkraščio plotis 0,5 m. Kelio dešinėje ir kairėje pusėse yra grioviai, kurių gylis atitinkamai 2,5 m ir 2,7 m. Po eismo įvykio automobilis „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo priekiu į Šiaulių miškų urėdijos pusę; priekinė automobilio ašis nuo dešinio važiuojamosios kelio dalies krašto nutolusi 1,8 m atstumu, užpakalinė ašis – 1,9 m atstumu; motociklas „Gilera RC 600“ guli už įvažiavimo į sodų bendriją „Toliočiai“, kairėje šalikelėje, apvirtęs ant kairiojo šono 1,2 m atstumu nuo kelkraščio; kairėje važiuojamosios kelio dalies pusėje išsimėčiusios motociklo detalės, stiklo šukės, nuolaužos. Iš eismo įvykio vietos plano matyti, kad kelio ilgio atžvilgiu šukių išsidėstymo vietą nuo įvažiavimo į sodų bendriją skiria ne mažesnis kaip 7 m atstumas.
2011 m. spalio 29 d. protokole apie transporto priemonės (automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą (10-11 b. l.) užfiksuoti tokie automobilio „Ford Galaxy“ sugadinimai: kairės pusės priekinis sparnas, kairės pusės priekinės durelės, kairės pusės šoninis galinio vaizdo veidrodėlis, išdaužtas kairės pusės priekinių durelių stiklas.
2011 m. lapkričio 21 d. automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole (19-31 b. l.) nurodyta, kad išdužęs automobilio „Ford Galaxy“ kairės pusės priekinių durelių stiklas ir automobilio kairiojo šono priekinis stiklas, nulaužtas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, ant kairės pusės priekinių durelių ir priekinio sparno matyti įbrėžimai; įlenkti kairysis priekinis sparnas ir kairės pusės priekinių durelių priekinė dalis; ant priekinio kairės pusės sparno ir priekinio bamperio kairiojo šono užpakalinės dalies yra raudonos spalvos dažų pėdsakų; ant priekinio bamperio kairiojo šono yra tamsesnės, nei bamperis, spalvos įstriži (nuo automobilio viršutinės dalies link apačios ir nuo užpakalinės dalies link priekinės) nubrėžimai; ant kairės pusės priekinio ratlankio yra 4 įbrėžimai išoriniuose kraštuose ir 12 įbrėžimų ratlankio viduryje bei juodos spalvos pėdsakas; ant kairės pusės priekinių durelių vidinės apdailos užfiksuoti įbrėžimai.
2011 m. spalio 29 d. protokole apie transporto priemonės (motociklo „Gilera RC 600“) apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą (38-39 b. l.) nurodyti tokie motociklo sugadinimai: sudaužytas priekinis ir įskilęs galinis žibintai, sugadintas spidometro skydelis, akumuliatoriai, ratų apsaugos, nulenkta pavarų perjungimo svirtis ir kojinio stabdžio kojelė.
2011 m. gruodžio 9 d. motociklo „Gilera RC 600“ apžiūros protokole (42-50 b. l.) nurodyta, kad motociklo priekinis žibintas ir prietaisų skydelis iškritę iš tvirtinimo vietų, laikosi tik ant laidų; suskilęs priekinio dešinio žibinto gaubtas, sulaužytas priekinis aerodinaminis gaubtas, apgadintas priekinis purvasaugis bei bagažinė, nulaužtas užpakalinis kairės pusės posūkio žibintas, nulenkta pavarų perjungimo svirtis ir stabdžių pedalas.
VĮ „Regitra“ 2011 m. lapkričio 12 d. rašte Nr. (1.23)-24-611 (95 b. l.) nurodyta, kad 2011 m. kovo 17 d. iš Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro sunaikinimui gautas V. S. „B“ kategorijos vairuotojo pažymėjimas Nr. LF (duomenys neskelbtini). Sunaikinimo pagrindas – nuo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pabaigos praėjo daugiau kaip vieneri metai, per tą laiką V. S. dėl vairuotojo pažymėjimo nesikreipė.
Iš asmens blaivumo testo (alkotesterio rodmenų) (96 b. l.) matyti, kad 2011 m. spalio 29 d. 18⁴² val. alkotesteriu patikrinus S. S. girtumą nustatyta, kad jis blaivus.
2011 m. spalio 29 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 215 (98 b. l.) teigiama, kad 2011 m. spalio 29 d. 19²⁵ val. atlikus S. S. apžiūrą nustatyta, kad jis blaivus.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto 2011 m. lapkričio 8 d. išvadoje Nr. T-A 1396/11 (04) (102 b. l.) nurodyta, kad 2011 m. spalio 29 d. 18⁵⁵ val. paimtame V. S. kraujo mėginyje rasta 2,06 promilių etilo alkoholio.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto 2012 m. sausio 30 d. išvadoje Nr. G 264/12 (04) (106-107 b. l.) teigiama, kad V. S. padaryti šie sužalojimai: kairės krūtinės ląstos pusės IV-IX šonkaulių lūžiai, dešinės krūtinės ląstos pusės V šonkaulio lūžis, kairio raktikaulio lūžis, stuburo krūtininės dalies IV slankstelio keterinės ataugos lūžis, V ir VI slankstelių kūnų lūžiai, V-VII slankstelių skersinių ataugų lūžiai, dešinės pėdos I ir V pirštų pamatinių pirštikaulių lūžiai, III padikaulio lūžis, II piršto išnirimas, galvos smegenų sukrėtimas. V. S. padaryti sužalojimai (išskyrus galvos smegenų sukrėtimą) vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje pažymėta, kad nėra galimybės nustatyti, kurie sužalojimai padaryti kontakto su automobiliu metu, o kurie – krentant nuo motociklo.
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistės E. G. 2012 m. birželio 1 d. išvadų Nr. 11-1160 (12) (113-119 b. l.) 2-5 punktuose nurodyta, kad motociklo ir automobilio susidūrimas kelio ilgio atžvilgiu įvyko prieš eismo įvykio vietoje užfiksuotas šukes, o kelio pločio atžvilgiu – kairėje kelio važiuojamosios dalies pusėje, priešpriešinio eismo juostoje, ne didesniu kaip 0,35 m atstumu nuo menamos ašinės kelio linijos. Motociklas prieš pat susidūrimą važiavo ne mažesniu kaip 41 km/val. greičiu. Iš užfiksuotų duomenų apskaičiuoti automobilio važiavimo greitį prieš pat susidūrimą neįmanoma. V. S., važiuodamas šiame kelio ruože didžiausiu leistinu 70 km/val. greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio tik tuo atveju, jeigu iškilus grėsmei eismo saugumui nuo susidūrimo vietos buvo ne mažesniu kaip 48 m atstumu.
Išvadų 1 punkte nurodyta, kad 2011 m. spalio 29 d. apie 18¹⁶ val. Toliočių k., Šiaulių r., įvykusio eismo įvykio eiga (mechanizmas) buvo tokia: motociklo „Gilera RC 600“ vairuotojas V. S., važiuodamas Topolių g. važiuojamosios dalies kairiąja puse priešpriešinio eismo juosta Šiaulių miškų urėdijos link ne didesniu kaip 0,35 m atstumu nuo menamos ašinės kelio linijos, lenkė ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Ford Galaxy“, vairuojamą S. S.. Automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojui atliekant kairiojo posūkio manevrą į kairėje pusėje esantį įvažiavimą į sodų bendriją „Toločiai“, motociklas „Gilera RC 600“, būdamas vertikalioje padėtyje, dešiniu šonu kontaktavo su priekyje jo ta pačia kryptimi kairio posūkio kreive judėjusio automobilio „Ford Galaxy“ kairės pusės priekinėmis durelėmis, sparnu, bamperiu. Motociklo ir automobilio kontaktas iš pradžių buvo slystamas, po to – smūginis. Kontakto metu tarp motociklo dešiniojo šono ir automobilio kairiojo šono buvo nedidelis smailus (iki 10⁰) kampas. Po smūgio automobilis toliau judėjo į priekį smailiu kampu iš kairės į dešinę, o motociklas tęsė judėjimą į priekį smailiu kampu į kairę kairėje kelio pusėje už įvažiavimo į sodų bendriją „Toliočiai“ esančios šalikelės link, kur nuvirto ant kairiojo šono.
Išvadų 6 punkte teigiama, kad motociklo vairuotojo V. S. veiksmai – atlikdamas lenkimo manevrą, nepasitraukė kairiau ir nepaliko saugaus tarpo iš dešinės, kad eismas būtų saugus, – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir lėmė šio eismo įvykio kilimą. Automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojo S. S. veiksmai – atlikdamas kairiojo posūkio manevrą, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą prieš važiuojamųjų dalių sankirtą, taip keldamas grėsmę eismo saugumui, – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.
Išvadų 7 punkte pažymėta, kad automobilio vairuotojas šioje kelio eismo situacijoje, prieš atlikdamas posūkio manevrą į kairę, privalėjo įjungti kairiojo posūkio signalą, iš anksto pasitraukti kuo arčiau menamos ašinės linijos, įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir tik tada atlikti kairiojo posūkio manevrą, o jį atlikdamas, turėjo neįvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą prieš važiuojamųjų dalių sankirtą. Motociklo vairuotojas, prieš pradėdamas lenkti, turėjo įsitikinti, ar važiuojančio priekyje ta pačia eismo juosta automobilio vairuotojas nerodo kairio posūkio signalo ir tik tada atlikti lenkimo manevrą. Jeigu priekyje važiavęs automobilio vairuotojas rodė kairiojo posūkio signalą ir buvo persirikiavęs prie menamos ašinės linijos posūkiui į kairę, motociklo vairuotojas privalėjo nepradėti lenkimo manevro, o apvažiuoti automobilį iš dešinės pusės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis automobilis pasuks ir atlaisvins kelią. Jeigu motociklas jau važiavo priešpriešine eismo juosta lenkdamas automobilį, motociklo vairuotojas, iškilus grėsmei eismo saugumui (kai automobilis pradėjo sukti į kairę, sudarydamas kliūtį motociklui), privalėjo stabdyti motociklą.
Teisiamajame teismo posėdyje specialistė E. G. paaiškino, kad į jos kompetenciją neįeina vertinti, kokią įtaką autoįvykiui turi transporto priemonių vairuotojų fiziologinės būsena. Preziumuoja, kad vairuotojai blaivūs. Kadangi automobilio sugadinimai prasideda priekinėje dalyje, vadinasi, automobilis prieš susidūrimą važiavo iš dešinės į kairę. Jeigu automobilis būtų važiavęs tiesiai, sugadinimai prasidėtų nuo užpakalinės dalies ir pereitų į priekį. Automobilis iki susidūrimo važiavo ne didesniu kaip 3,71 m atstumu nuo dešinio krašto. Kelio važiuojamosios juostos plotis, kelio plotį padalinus pusiau, yra 3,75 m. Tad prieš susidūrimą automobilis važiavo prie pat ašinės kelio linijos arba priešpriešinio eismo juostoje. Iš išsibarsčiusių šukių, automobilio ir motociklo sugadinimų, transporto priemonių padėties po įvykio nustatė, kad susidūrimo metu automobilis buvo priešpriešinėje eismo juostoje ne didesniu kaip 35 cm atstumu nuo menamos ašinės kelio linijos. Tikslios susidūrimo vietos nustatyti negalima. Susidūrimo metu automobilis buvo nežymiai smailiu kampu pasisukęs į kairę. Kad automobilis buvo pasisukęs, sprendžia iš to, jog tarp motociklo ir automobilio pirmiausia buvo slystamas kontaktas, paskui – smūginis. Kad buvo slystamas kontaktas, liudija ant priekinio bamperio padaryti nubraukimai. Vadinasi, kad motociklas neužsikabino už automobilio, o slydo. Jei automobilis būtų važiavęs tiesiai, o motociklas pasukęs į dešinę, tuomet pirmiausia būtų smūginis kontaktas. Jeigu motociklo rankena būtų užsikabinusi už automobilio durelių ir sukibę ratai, motociklas būtų nuvirtęs ant kairio šono, o ne nublokštas. Po susidūrimo automobilis nežymiai pasisuko į dešinę. Motociklo masė per maža, kad pakeistų automobilio kryptį, todėl galima manyti, kad automobilio vairuotojas pats pasuko į dešinę. Pagal eismo įvykio plane užfiksuotą motociklo padėtį nustatė, kad motociklininkas irgi važiavo šiek tiek pasisukęs į kairę. Taigi susidūrimo metu abu eismo dalyviai nežymiai (iki 20⁰ kampu kelio pločio atžvilgiu) buvo pasisukę į kairę. Iš pateiktų duomenų negalima nustatyti, kuris vairuotojas pirmas pradėjo atitinkamą manevrą. Įvertinusi motociklo ir automobilio sugadinimus, padarė išvadą, kad abiejų vairuotojų veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą. Prieš pradėdamas kairiojo posūkio manevrą automobilio vairuotojas turėjo pasitraukti kuo arčiau menamos ašinės kelio linijos, bet neįvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą. Susidūrimas įvyko neprivažiavus Topolių g. ir įvažiavimo į sodų bendriją sankryžos. Kadangi automobilio vairuotojas įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą prieš važiuojamųjų dalių susikirtimo linijas, šie jo veiksmai techniniu požiūriu lėmė eismo įvykio kilimą. Prieš atlikdamas lenkimo manevrą saugų tarpą iš šono turėjo palikti motociklo vairuotojas. Jis to nepadarė. Paros laikui, kad įvyko avarija, neteikė dėmesio. Atlikdama tyrimą, neturėjo duomenų, ar motociklo žibintas degė ir ar buvo tinkamai sureguliuotas. Išvada kardinaliai pasikeistų, jeigu būtų nustatyta, kad motociklo žibintas nedegė, buvo nukreiptas žemyn. Remdamasi eismo įvykio vietos apžiūros protokolu ir planu, išvadoje nurodė, kad buvo tamsus paros metas. Gali būti, kad apžiūros protokole ir plane nurodytas paros metas (tamsu) tada, kai atvyko policijos pareigūnai.
Iš pateiktų duomenų negalėjo apskaičiuoti tikslaus motociklo važiavimo greičio. Išvadoje nurodytas motociklo važiavimo greitis (ne mažesnis kaip 41 km/val.) yra orientacinis. Tikėtina, kad motociklininkas važiavo didesniu greičiu. Tyrimo metu buvo pateikti duomenys, kad eismo įvykio vietoje didžiausias leistinas greitis 70 km/val. Jeigu būtų kitoks greičio ribojimas, pvz., ne 70 km/val., o 50 km/val., atstumas, kuriam esant motociklininkas būtų turėjęs techninę galimybę išvengti eismo įvykio stabdydamas motociklą, būtų mažesnis. Tačiau tai nekeistų išvados dėl kaltės. Išvada keistųsi, jei būtų nustatyta, kas pirmas pradėjo manevrą. Duomenų apie motociklo plotį nebuvo pateikta. Motociklo aukštis irgi nebuvo išmatuotas. Iš nuotraukų matyti, kad motociklo rankena buvo tokiame aukštyje, kaip yra durelių viršus, nes matyti nubraukimai. Aukštis esmės nekeičia. Jokių slydimo žymių ant kelio neužfiksuota, todėl negali nustatyti, kurioje vietoje nuvirto motociklas. Motociklininkas kažkuriuo momentu atsiskyrė nuo motociklo, judėjo ir nukrito atskirai. Motociklo padėtis po įvykio neužfiksuota. Jei būtų nustatyta, kur tiksliai jis nuvirto, išvada dėl susidūrimo vietos nesikeistų, kadangi, kaip minėjo, susidūrimo vietą nustatė pagal transporto priemonių sugadinimus, motociklo ir automobilio padėtį po eismo įvykio, išsibarsčiusias šukes.
Kaltinamojo gynėjas advokatas D. N. teisiamajame posėdyje pateikė duomenis iš tinklapių http://astronomija.lt ir http://en.wikipedia.org, patvirtinančius, kad eismo įvykio dieną, t. y. 2011 m. spalio 29 d., saulė tekėjo 8²¹ val., leidosi - 17⁵⁴ val. Automobilio „Volkswagen Sharan“ (esminių skirtumų tarp automobilių „Volkswagen Sharan“ ir „Ford Galaxy“ nėra) ilgis – 4,620 mm, plotis – 1,810 mm.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Šiame BK straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant kaltininko veiksmus, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus. Tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika priežastiniu ryšiu yra susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis KET, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-151/2011, 2K-402/2012 ir kt.).
Kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamasis pažeidė KET 113, 161 punktų reikalavimus.
KET 113 punktas reikalauja sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje; jeigu sukti leidžiama keliomis eilėmis, vairuotojas privalo sukti taip, kad nekliudytų sukančiajam gretima eile.
KET 161 punkte numatyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti – ir lenkiančioms transporto priemonėms.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis teigė, kad gerai žinojo kelio ypatumus, laiku (artėdamas prie įvažiavimo į sodų bendriją) rodė kairįjį posūkį, lėtino greitį ir ketino sukti į sodų bendriją vedantį kelią įsitikinęs, jog tai daryti yra saugu (priešpriešiais ar iš paskos važiuojančių transporto priemonių nematė).
Iš internetinio kalendoriaus nustatyta, kad eismo įvykio dieną (2011 m. spalio 29 d.) saulė leidosi 17⁵⁴ val. Eismo įvykis įvyko 18¹⁶ val., t. y. pasibaigus astronominei dienai, todėl teismas sprendžia, kad tuo laiku buvo tamsu (juo labiau važiuojančiam automobiliu). Kaltinamasis ir keleivė tvirtino, kad motociklo šviesų nesimatė. Nukentėjusysis ir nepilnametės liudytojos nurodė visiškai kitaip: pasak mergaičių, motociklo šviesos matėsi iš toli, t. y. jos labai ryškiai švietė; pasak nukentėjusiojo, motociklo žibintas švietė, bet į apačią, todėl jis matė pora metrų į priekį. Tačiau neatmetė galimybės, jog dėl nedideliu atstumu sklindančios šviesos kaltinamasis motociklą galėjo pastebėti tik prieš pat susidūrimą. Teismas neturi pagrindo labiau tikėti nepilnamečių liudytojų parodymais, kurios būdamos neprisiekusios ir neapklaustos ikiteisminio tyrimo teisėjo ir/arba bylą nagrinėjančio teisėjo davė nukentėjusiajam palankius parodymus, negu nukentėjusiojo, kuris įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teismo posėdyje buvo apklaustas tiesiogiai ir kuris davė sau nepalankius (atitinkamai kaltinamajam palankius), parodymais.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis nedetalizavo, kokiu atstumu nuo įvažiavimo į sodų bendriją įjungė kairįjį posūkį. Vykstant ikiteisminiam tyrimui, nurodė posūkio signalą įjungė, kai iki įvažiavimo liko apie 50 m. Kaip minėta, parodymų patikrinimo metu nukentėjusysis parodė, kad kaltinamojo vairuojamą automobilį pasivijo ir lenkimo manevrą pradėjo, kai iki posūkio liko 83 m; per akistatas su kaltinamuoju ir liudytoja V. S. parodė, kad - likus apie 50 m; teisiamajame posėdyje parodė, kad - likus apie 10 m. Nukentėjusiojo parodymai nenuoseklūs: vienu atveju jie sutapo su kaltinamojo paaiškinimais (likus 50 m.), kitais dviem atvejais ženkliai skyrėsi į didesnę ar mažesnę pusę (atitinkamai likus 83 m. ir 10 m.). Nukentėjusysis neteigė, kad kaltinamasis nerodė posūkio signalo – jo teigimu, įjungto posūkio signalo nepastebėjo. Taigi byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad nukentėjusysis lenkimo manevrą pradėjo anksčiau, negu kaltinamasis parodė kairio posūkio signalą.
KET 93 punktas nustato, kad signalą rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės, tačiau pagal KET 141.2. ir 141.3. punktų reikalavimus, prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo, kad lenkimui būtina juostos atkarpa laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms. KET 142 punkte įtvirtinta taisyklė, kad tuo atveju, jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins važiuojamąją juostą.
Specialistė, atsakydama į suformuluotus klausimus: kurio iš eismo dalyvių ir kokie veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga, nulėmusi šį eismo įvykį; kaip turėjo elgtis transporto priemonių vairuotojai esant susidariusioms aplinkybėms, davė sąlygines išvadas (jeigu [...], tai [...]). Apklausiama teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad iš pateiktų duomenų negalima nustatyti, kuris vairuotojas pirmas pradėjo atitinkamai posūkio arba lenkimo manevrą, o tai svarbu išvadoms.
Pagal teismų praktiką, vertinant specialisto išvadą ar ekspertizės aktą turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas (liečiamumas) ir leistinumas, bet ir pateiktos ekspertui ar specialistui medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas, ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas, jų ištyrimo visapusiškumas, pan., ir tik tada sprendžiama dėl jos įrodomosios vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2/2005).
Eismo įvykio tyrimą atliekančiai specialistei, be kita ko, buvo pateiktas 2011 m. spalio 29 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su eismo įvykio vietos planu. Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūnas K. P. patvirtino, kad įvykio vietoje buvo daromas įvykio vietos plano juodraštis. Anot liudytojo, vėliau iš juodraščio duomenys perkeliami į originalą, o su juo eismo įvykio dalyvius turi supažindinti ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas. Vien tai, kad su eismo įvykio vietos planu įtariamasis (kaltinamasis) nebuvo supažindintas, nesumenkina šio įrodymo įrodomosios vertės. Kita vertus, pagrįstų abejonių kelia duomenų, užfiksuotų eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir įvykio vietos plane, patikimumas. Atliekant eismo įvykio vietos apžiūrą, Topolių g., kurioje įvyko eismo įvykis, nebuvo užtverta ir ja pravažiavo keli automobiliai. Negalima atmesti, kad dėl to galėjo pasikeisti gatvės važiuojamojoje dalyje po eismo įvykio išsibarsčiusių automobilio stiklo šukių, automobilio ir motociklo detalių išsidėstymas. Eismo įvykio vietoje matavimai buvo atlikti rulete, kurios vieną galą laikė įtariamasis (kaltinamasis). Dėl to galėjo atsirasti išmatavimų paklaida.
Kaip matyti iš specialisto išvados ir ją pateikusios specialistės E. G. paaiškinimų, kaltinamojo vairuojamas automobilis prieš susidūrimą važiavo dešiniąja Topolių g. puse, priekyje motociklo, prie pat menamos ašinės linijos ir judėjo kairiojo posūkio kreive į kairėje kelio pusėje esantį įvažiavimą į sodų bendriją. Pagal specialisto išvadą transporto priemonių susidūrimas kelio ilgio atžvilgiu įvyko prieš eismo įvykio vietoje užfiksuotas šukes, o kelio pločio atžvilgiu – kairėje kelio važiuojamosios dalies pusėje, priešpriešinio eismo juostoje, ne didesniu kaip 0,35 m atstumu nuo menamos ašinės kelio linijos. Iš eismo įvykio vietos plane užfiksuotos (neaišku, kaip tiksliai) išsibarsčiusių šukių padėties (kelio ilgio atžvilgiu nuo šukių išsidėstymo vietos iki įvažiavimo į sodų bendriją yra ne mažesnis kaip 7 m atstumas), automobilio ir motociklo sugadinimų, transporto priemonių padėties po įvykio (nelogiška, kad specialistė atsižvelgė į motociklo padėtį po įvykio, nes, kaip pripažino, ji plane nėra užfiksuota) specialistė sprendė, kad susidūrimo metu automobilis buvo priešpriešinėje eismo juostoje ne didesniu kaip 35 cm atstumu nuo menamos ašinės kelio linijos ir nežymiai smailiu kampu (iki 10⁰) pasisukęs į kairę.
Byloje taip pat nėra duomenų, kokia kairio posūkio trajektorija važiavo automobilis, iš kurios vietos kelio ilgio bei pločio atžvilgiu pradėjo daryti kairio posūkio manevrą, kokiu atstumu nuo susidūrimo vietos buvo motociklas, kaltinamajam pradėjus važiuoti kairio posūkio link. Todėl negalima nustatyti, kada iškilo grėsmė eismo saugumui, jei kaltinamasis, kaip teigiama specialisto išvadoje, pradėjo važiuoti kairio posūkio kreive dar prieš važiuojamųjų dalių sankirtą.
Be to, specialistė, teikdama išvadą, nevertino tokių itin reikšmingų bylos aplinkybių, kaip antai: paros laiko, kada įvyko eismo įvykis (šviesu, tamsu), transporto priemonių būklės (ar degė motociklo žibintai, jeigu taip – tai kaip), vairuotojų fiziologinės būsenos (blaivus, neblaivus), nors pripažintina, kad neblaivumas per se nereiškia, jog dėl įvykio kaltas būtent neblaivus vairuotojas.
Ištyręs ir įvertinęs įrodymus, teismas konstatuoja, kad jie nepaneigia kaltinamojo versijos, o abejonės, kurių, išnaudojus visas galimybes, neįmanoma pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai (lot. in dubio pro reo). Patikimų įrodymų, kad nukentėjusysis lenkimo manevrą pradėjo anksčiau, nei kaltinamasis parodė kairiojo posūkio signalą, kas yra laikoma sukimo manevro pradžia, byloje nėra, todėl pareigos duoti kelią jį lenkiančiam motociklui kaltinamasis neturėjo. Net kaltinamajam išvažiavus į priešpriešinio eismo juostą ne didesniu kaip 0,35 m atstumu nuo menamos ašinės kelio linijos (nota bene: asfaltuota ir žvyruota kelio pusės idealiai netapačios, pvz., vienai siaurėjant, kita – platėja, ir atvirkščiai), negalima remtis specialistės išvados 6 punkto antra pastraipa, teigiančia, kad kaltinamojo veiksmai (išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą [...]) lėmė autoįvykio kilimą, nes, minėta, duodama išvadą specialistė nevertino paros laiko, kada įvyko eismo įvykis, motociklo būklės. Nesant įrodymų, kokie priešingi teisei kaltinamojo veiksmai tapo pagrindine eismo įvykio priežastimi, jis negali būti pripažintas padariusiu inkriminuotą nusikaltimą, todėl išteisinamas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Daiktiniai įrodymai: 2011 m. lapkričio 21 d. kaltinamajam grąžintas automobilis „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (33 b. l.), 2011 m. gruodžio 9 d. nukentėjusiajai grąžintas motociklas „Gilera RC 600“, be valstybinio numerio (52 b. l.), paliekami teisėtiems savininkams S. S. ir D. K. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas
n usprendžia:
S. S. dėl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti S. S., motociklą „Gilera RC 600“, be valstybinio numerio, – D. K..
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.