Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta Vilniaus miesto savivaldybė, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 650 Lt bauda;

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, panaikintu Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai laisvės atėmimo ir 650 Lt bauda;

3) Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo ir 650 Lt bauda;

4) Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo ir 5 MGL, 620 Lt, dydžio bauda;

5) Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Išteisintas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje;

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartimi 5 MGL dydžio bauda pakeista į 2 parų arešto bausmę;

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartimi nustatyta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 4 metai 1 diena laisvės atėmimo;

6) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, ir paskirta subendrinta 60 parų arešto bausmė;

7) Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, ir paskirta subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė, ir paskirta galutinė bausmė – 11 metų laisvės atėmimo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

G. P. 2025 m. gegužės 4 d., apie 09.20 val., Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) kameroje, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia, ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė E. T. į veido ir galvos sritis, tokiu būdu mušdamas padarė nukentėjusiajam E. T. odos nubrozdinimus ir paviršines žaizdas galvos ir veido srityje bei nosies pertvaros lūžimą kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui.

Šiais veiksmais G. P. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis G. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltę pripažįsta, parodymus duoti sutinka. Kaltinamajame akte nurodytų faktinių aplinkybių neginčija, ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Liudytoja D. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) yra susituokusi su E. T.. Jos sutuoktinis E. T. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime. 2025 metų gegužės 7 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininkui pateikė pareiškimą, kad jos sutuoktinį E. T. sumušė kitas nuteistasis G. P. 2025 m. gegužės 2 d., tačiau nori patikslinti, kad jos pareiškime suklydo su data, patikslina, kad jos sutuoktinį E. T. sumušė 2025 m. gegužės 4 d., apie šį įvykį sužinojo sekančią dieną, kai jai paskambino jos sutuoktinis E. T., kuris pranešė, kad vakar susikonfliktavo su toje pačioje kameroje gyvenančiu kitu nuteistuoju G. P.. Sutuoktinis E. T. pasakojo, kad jis konflikto metu gulėjo lovoje, jie susikivirčijo ir G. P. jam kumščiais pradėjo smūgiuoti į galvą ir veido sritį. Kiek tiksliai jam smūgių sudavė jis jai nesakė, bet jis sakė, kad jam smūgiavo daug kartų. Teigė, kad po įvykio buvo išvežtas į ligoninę. Jam nustatė nosie pertvaros lūžį kitus veido sumušimus, kiek pamena teigė, kad buvo prakirsta lūpa, o daugiau ar dar buvo sumušimų nepamena. Tarp jos sutuoktinio E. T. ir G. P., kiek jai žinoma, dažnai kildavo įvairūs buitiniai konfliktai. G. P. būdavo linkęs prisikabinti, konfliktuoti. Dėl kokios tiksliai priežasties jos sutuoktinį E. T. sumušė G. P. ji negali pasakyti. Šiai dienai jos sutuoktinis E. T. turi problemų su kvėpavimu, būtent dėl lūžusios nosies pertvaros. Kiek jai žinoma, kad įvykio metu jos sutuoktinis E. T. savo kameroje gyveno kartu su G. P. ir kitu nuteistuoju kurio vardo ir pavardės ji nežino (1 t., b. l. 55, 56).

Liudytoja G. Ž., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad dirba Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriuje, bendrosios praktikos slaugytoja. 2025 metų gegužės 4 d, jos pamainos metu, apie 09.40 val., buvo atvestas nuteistasis E. T.. Pamatė, ant jo veido sužalojimus, skundėsi skausmingu kairės pusės veidu ir galvos skausmu. Ji kaip medikė apžiūrėjo jo veido ir galvos sritis. Po minėtos nuteistojo E. T. apžiūros surašė sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymą, kurioje užfiksavo tokius nuteistojo E. T. sužalojimus: kairio skruosto žaizda, apie 2 cm ir viršutinės lūpos žaizda apie 1 cm ilgio, negili. E. T. suteikus med. pagalbą jį paleido. Jam nurodė, jeigu vėliau pablogėtų sveikata ar dar ką skaudėtų kreiptis dar kartą į med. punktą. Tą pačią dieną, po pietų, tikslaus laiko nepamena, pas jas atėjo nuteistasis E. T., kuris skundėsi nosies skausmu. Vizualiai ant nuteistojo E. T. nosies srities matėsi nežymus patinimas. Jis teigė, kad jam skauda nosį, todėl buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl nuteistojo E. T. pervežimo į ligoninę dėl galimo nosies lūžio. Nuteistasis E. T. kuomet lankėsi pas jas kelis kartus, apie sužalojimo aplinkybes nenurodė (1 t., b. l. 65, 66).

Liudytoja Č. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad dirba Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo SVS jaunesniosios specialistės pareigose. 2025 metų gegužės 4 d., apie 09.30 val., budėdama savo poste, išgirdo iš (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) kameros šauksmą ir beldimą. Skubiai nuėjus iki minėtos kameros ir ją atrakinus pastebėjo nuteistąjį E. T., kurio veidas buvo apibrozdintas. Minėto nuteistojo neklausė kas jam nutiko, ji iš kart netrukus informavo SVS vyr. specialistą budinčiai pamainai N. P., kuris atvykęs toliau aiškinosi įvykio aplinkybes. Po to buvo atlikta minėtos kameros apžiūra, draudžiamų daiktų nerasta. Minėtoje kameroje, kiek pamena, be nuteistojo E. T. buvo dar kiti du nuteistieji, kurie, kiek pamena, vienas iš jų buvo Piktelis, vardo nepamena, o kito vardo pavardės neprisimena. Su šiais asmenimis ji taip pat nekalbėjo ir neklausė kas nutiko E. T. (1 t., b. l. 50, 51).

Iš Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo SVS jaunesniosios specialistės Č. M. tarnybinio pranešimo apie nuteistojo ar suimtojo sužalojimą nustatyta, kad 9.30 val. būrio Nr. (duomenys neskelbtini) kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėtas nuteistasis E. T. su apibrozdintu veidu. Nuteistasis vaizdo registratoriumi Nr. 1 užfiksuotame paaiškinime nurodė, kad jį sumušė nuteistasis G. P., o rašytiniame paaiškinime nurodė, kad įvykio aplinkybes nurodys Kriminalinės žvalgybos skyriaus (toliau – KŽS) pareigūnams. Kameroje Nr. 7 atlikta apžiūra-krata, draudžiamų daiktų nerasta. Suteikus medicininę pagalbą, E. T. izoliuotas (1 t., b. l. 12, 13).

Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Sveikatos priežiūros padalinio sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad E. T. nustatyta kairio skruosto žaizda apie 2 cm ir viršutinės lūpos žaizda apie 1 cm ilgio negili (1 t., b. l. 17,18).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti (duomenys neskelbtini) kalėjimo SVS 2025 m. gegužės 13 d. pateikti vaizdo įrašai, kuriuose matomas kalbantis sužalotas nukentėjusysis E. T. (1 t., b. l. 89, 90).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad E. T. konstatuota odos nubrozdinimai, paviršinės žaizdos galvos ir veido srityje, nosies pertvaros lūžimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Nosies pertvaros lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui (1 t., b. l. 95–97).

III. Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinamasis G. P. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo G. P. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino, nurodė, kad su nukentėjusiuoju E. T. ir kitu nuteistuoju gyveno vienoje kameroje. Kilus žodiniam konfliktui tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, G. P. kelis kartus kumščiu sudavė E. T. į veido ir galvos sritį. Analogiškas aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis E. T., patvirtindamas, kad G. P. pradėjo konfliktą žodžiu, o vėliau, staiga priėjęs prie E. T., jam penkis kartus sudavė į veido bei galvos sritį. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. T. konstatuota odos nubrozdinimai, paviršinės žaizdos galvos ir veido srityje, nosies pertvaros lūžimas, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 95–97).

Taigi, teisiamajame posėdyje neginčijamai nustatyta, kad G. P. 2025 m. gegužės 4 d., apie 09.20 val., Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) kameroje, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia, ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė E. T. į veido ir galvos sritis, tokiu būdu mušdamas padarė nukentėjusiajam E. T. odos nubrozdinimus ir paviršines žaizdas galvos ir veido srityje bei nosies pertvaros lūžimą kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo G. P. padaryta nusikalstama veika, atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

IV. Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tai yra, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnio 1 dalis). G. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį G. P.. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 113). Psichiatrinis gydymas – nesigydė (1 t., b. l. 124), priklausomybės ligų gydymas – ambulatoriškai konsultuotas gydytojo psichiatro, diagnozė – (duomenys neskelbtini); skyriuje negydytas (1 t., b. l. 124). Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad skirti teismo psichiatrijos ekspertizę G. P. nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. l. 133).

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

Teismas, skirdamas G. P. bausmę, atsižvelgia į nusikaltimo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į jo pasekmes, į kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismo vertinimu, G. P. kriminalinė praeitis rodo pastarojo polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms. Kaltinamasis praeityje yra teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai, tačiau ankstesniais teismų sprendimais paskirtos bausmės neatgrasė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kadangi, aptariamu atveju, kaltinamasis nesunkų nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo poelgis nebuvo atsitiktinis, jis ne pirmą kartą naudojo fizinį smurtą prieš kitus asmenis, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo – nužudymo, padarymą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad švelnesnių rūšių bausmės – laisvės apribojimas ar areštas, šiuo atveju nepasiektų bausmės tikslų.

Teismas sprendžia, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios terminas, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, skirtinas 1 metai 6 mėnesiai.

BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Įvertinus G. P. daromų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, ankstesnius neišnykusius teistumus už tyčines nusikalstamas veikas, bei tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė atlikdamas ilgalaikę terminuotą laisvės atėmimo bausmę, teismas sprendžia, jog šiuo atveju kaltinamasis G. P. pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi kaltinamasis G. P., neatlikęs Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, padarė naują nusikalstamą veiką, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bendrintina su Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – 3 metais 2 mėnesiais 25 dienomis, prie šios neatliktos bausmės dalies pridedant dalį (8 mėnesius) šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir skiriant galutinę bausmę – 3 metus 10 mėnesių 25 dienas laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. 2026 m. balandžio 2 d.

V. Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 154,62 Eur žalos atlyginimo bei buvo pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 73–74). Ieškinio dydis pagrindžiamas byloje esančiais duomenimis – gydymo paslaugų apskaitos išrašu (1 t., b. l. 75), todėl dėl ieškinio dydžio ir pagrįstumo teismas neturi pagrindo abejoti.

Byloje aukščiau aptartais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamojo neteisėtais smurtiniais veiksmais prieš nukentėjusįjį, civiliniam ieškovui buvo padaryta žala, kurios dydis yra pagrįstas byloje pateiktais duomenimis, todėl Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 154,62 Eur žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, priteisiant 154,62 Eur padarytai žalai atlyginti iš kaltinamojo G. P..

VI. Dėl teisinės pagalbos išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. kovo 18 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“. Pažymoje nurodyta, kad advokatė Angelė Fominienė teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam G. P.. Nurodoma, kad iš viso valstybės naudai priteistinos 453,92 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Baudžiamojoje byloje kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas privalomais pagrindais, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, kuomet kaltinamasis yra suimtas arba atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, taip pat į kaltinamojo G. P. turtinę padėtį bei tai, kad jis realiai neturi jokių darbinių ar kitų pajamų, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymoje nurodoma suma dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai nepriteistina.

VII. Kiti klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo kardomoji priemonė nepaskirta.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir G. P. paskirti sumažintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dalinio sudėjimo būdu, subendrinti su Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies – 3 (trijų) metų 2 (dviejų) mėnesių 25 (dvidešimt penkių) dienų, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 8 mėnesius, ir skirti G. P. subendrintą bausmę – 3 (tris) metus 10 (dešimt) mėnesių 25 (dvidešimt penkias) dienas laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2026 m. balandžio 2 d.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, G. P. pripažinti recidyvistu.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį 154,62 Eur (vieno šimto penkiasdešimt keturių eurų 62 ct) žalai atlyginti tenkinti, ir jo naudai 154,62 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus 62 ct) priteisti iš kaltinamojo G. P..

Neišieškoti iš kaltinamojo G. P. valstybės patirtų proceso išlaidų už advokatės Angelės Fominienės kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).