Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-02-12 · Civilinė byla Nr. 2A-45/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-02-12
Bylos Nr.
2A-45/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Vincas Verseckas, Marytė Mitkuvienė
Atsakovas
valstybės įmonei ,,Valstybės turto fondas“
Kategorijos
  • 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-45/2007Procesinio sprendimo kategorija 50.5.; 51.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. vasario 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vinco Versecko,

sekretoriaujant Violetai Drėmienei,dalyvaujant ieškovo atstovams: Romualdui Mažuoliui, adv. Edgarui Pauliui Staniukaičiui,atsakovo atstovui Antanui Skarbauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo visuomeninės organizacijos Kauno automobilių sporto klubas ,,Viesulas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. sausio 5 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2⁴⁴-163/2004 pagal ieškovo visuomeninės organizacijos Kauno automobilių sporto klubas ,,Viesulas“ ieškinį atsakovui valstybės įmonei ,,Valstybės turto fondas“ dėl turto pagerinimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas visuomeninė organizacija Kauno automobilių sporto klubas ,,Viesulas“ ieškiniu, pareikštu atsakovui VĮ ,,Valstybės turto fondas“, prašė pripažinti, kad laikotarpiais nuo 1995 m. sausio 13 d. iki 1996 m. birželio 5 d. ir nuo 1996 m. gruodžio 17 d. iki 1999 m. gegužės 21 d. privatizavimo objekto – pastatų komplekso, esančio Kaune, Drobės g. 26, pagerinimui ir įrengimui investavo 305 728, 35 Lt, kuriuos prašė atlyginti privatizavimo metu.

Nurodė, kad Kauno miesto valdyba 1995 m. sausio 13 d. negyvenamojo pastato, statinio, patalpos nuomos sutartimi Nr. 323/p ieškovui išnuomojo negyvenamuosius pastatus, statinius, patalpas – 1B2/p, 4F1/p, 5F1/p, 6F1/p, 7G1/p, 11G1/p, 2I1/p, 3I1/p, 8I1/m, 9I1/p, 10I1/p, 12I1/p, 13I1/p, esančius Kaune, Drobės g. 26 (t. 1, b. l. 9-19). Kadangi išsinuomoti pastatai ir statiniai dėl prastos būklės negalėjo būti naudojami be kapitalinio remonto, juose nebuvo įrengti inžineriniai tinklai, Kauno miesto savivaldybės turto skyrius 1996 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 43-1331 sutiko, kad ieškovas savo lėšomis atliktų nuomojamų negyvenamųjų patalpų kapitalinį remontą ir įrengtų inžinerinius tinklus (t. 1, b. l. 26). Šio rašto pagrindu Kauno apskrities valdytojo administracijos Valstybinės statybos inspekcijos Kauno miesto skyrius 1996 m. birželio 5 d. ieškovui išdavė leidimą rekonstruoti minėtus pastatus Nr. 254-9-96 (t. 1, b. l. 27-28), o 1996 m. rugsėjo 9 d. – leidimą Nr. 49-2-96 statyti inžinerinius tinklus – vandentiekio, kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos (t. 1, b. l. 30). Kauno miesto valdybos 1996 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. 1263 pagrindu tarp tų pačių šalių 1996 m. gruodžio 17 d. buvo sudaryta ginčo turto panaudos sutartis Nr. 323/p (t. 1, b. l. 25). Kauno miesto savivaldybės turto skyrius 1997 m. birželio 2 d. ieškovui išdavė leidimą Nr. 183 savo lėšomis neatlygintinai atlikti nuomojamų negyvenamųjų pastatų stogų rekonstrukciją bei įsirengti priestatą (laiptinę) prie pastato 1B2/p (t. 3, b. l. 139). Ankstesnio 1996 m. birželio 5 d. leidimo rekonstruoti ginčo pastatus Nr. 254-9-96 pagrindu ieškovui 1999 m. gegužės 20 d. išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 376-4-99 (t. 1, b. l. 29). Atlikti statybos darbai įstatymo nustatyta tvarka 1999 m. gegužės 21 d. buvo priimti eksploatuoti valstybinės priėmimo komisijos (t. 1, b. l. 31-34). Kauno miesto savivaldybė, vadovaudamasi Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. 1005, 1999 m. sausio 8 d. perdavimo ir priėmimo aktu ginčo pastatus perdavė atsakovui (t. 1, b. l. 35). Vyriausybės 2000 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 258 administracinis pastatas, ūkiniai pastatai, sandėlys, dirbtuvės, garažas, esantys Kaune, Drobės g. 26, buvo įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą, nurodant balansinę likutinę vertę - 21 740 Lt. Ieškovo teigimu, per naudojimosi ginčo patalpomis laikotarpį, nuo 1995 m. iki 1999 m. gegužės 21 d. šių patalpų rekonstrukcijai ir remontui išleido 483 363 Lt. Teigė, kad VĮ ,,Projektų ekspertizė“ Kauno filialo atliktos statinių techninės ir ekonominės ekspertizės aktas Nr. 20-019-K patvirtina, jog ieškovas atliko statybos montavimo darbų už 934 828 Lt (t. 1, b. l. 36-37). Ieškovas nurodė, kad 2001 m. balandžio 2 d. kreipėsi į atsakovą dėl privatizavimo objekto pagerinimo išlaidų atlyginimo objekto privatizavimo metu, tačiau atsakovas 2003 m. balandžio 10 d. išdavė pažymą Nr. 3-6-3, kuria patvirtino, kad ieškovas ginčo objekte atliko statybos ir remonto darbų už 177 634, 65 Lt (t.1, b. l. 39), motyvuodamas tuo, kad gali būti atlygintos tik išlaidos, patirtos patalpų nuomos laikotarpiu, tai yra iki 1996 m. gruodžio 17 d. Ieškovo teigimu, atsakovo atsisakymas pripažinti atlygintinomis likusią dalį išlaidų – 305 728, 35 Lt, pažeidžia CK 6.501 straipsnio ir panaudos sutarties Nr. 323/p 5.4 punkto nuostatas, numatančias, kad jeigu panaudos gavėjas šalių susitarimu pagerina patalpas, tai jis turi teisę į padarytų tuo tikslu būtinųjų išlaidų atlyginimą pinigais arba medžiagomis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas ar sutartis numato kitokias sąlygas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas laikė nepagrįstu ieškovo reikalavimą pripažinti jo teisę į per laikotarpius nuo 1995 m. sausio 13 d. iki 1996 m. birželio 5 d. ir nuo 1996 m. gruodžio 17 d. iki 1999 m. gegužės 21 d. ginčo objekto pagerinimui ir įrengimui investuotų 305 728, 35 Lt (483 363 Lt - 177 634, 65 Lt) atlyginimą. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad ieškovas neįrodė, jog nurodytais laikotarpiais turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) Kauno miesto savivaldybės sutikimą atlikti naudojamo turto pagerinimus ir statybos leidimą vykdyti naujo statinio statybą, statinio kapitalinį remontą bei statinio rekonstravimą (1964 m. CK 316 str. 1 d., 2000 m. CK 6.501 str. 1 d., nuomos sutarties Nr. 323/p 5.4 p., VĮ ,,Valstybės turto fondas“ 2000 m. spalio 19 d. ir 2002 m. lapkričio 29 d. sprendimais Nr. 2 ir Nr. 3 patvirtintos nuomininko nuomos metu privatizavimo objektui (statiniui) pagerinti padarytų išlaidų atlyginimo objekto privatizavimo metu tvarkos 2 p.). Kauno miesto savivaldybės turto skyriaus 1996 m. gegužės 22 d. raštą Nr. 43-1331, kuriame nuomotojas nurodė neprieštaraująs, kad ieškovas savo lėšomis atliktų nuomojamų negyvenamųjų patalpų kapitalinį remontą bei įrengtų inžinerinius tinklus, teismas vertino kaip nuomotojo sutikimą leisti ieškovui atlikti nuomojamo turto pagerinimo darbus. Todėl sprendė, kad laikotarpiu nuo nuomos sutarties Nr. 323/p sudarymo – 1995 m. sausio 13 d., iki minėto nuomotojo rašto Nr. 43-1331 priėmimo, ieškovo turėtos nuomojamų patalpų pagerinimo išlaidos negali būti atlygintos, kadangi padarytos neturint nuomotojo sutikimo. Taip pat teismas nurodė, kad 1996 m. gegužės 22 d. nuomotojo sutikimo atlikti negyvenamųjų patalpų kapitalinį remontą Nr. 43-1331 galiojimas pasibaigė 1996 m. gruodžio 17 d. sudarius panaudos sutartį, o panaudos davėjo sutikimo, išduoto pagal panaudos sutartį, atlikti ginčo objekto pagerinimo darbus, ieškovas neturėjo, dėl ko teismas pripažino neatlygintinomis išlaidas, kurias ieškovas turėjo laikotarpiu nuo 1996 m. gruodžio 17 d. iki 1997 m. birželio 2 d., vykdydamas privatizavimo objekto pagerinimo ir įrengimo darbus (1964 m. CK 316 str. 1 d., panaudos sutarties Nr. 323/p 5.2 p., Statybos įstatymo 23 str. 1 d.). Teismas sprendė, kad Kauno miesto savivaldybės turto skyriaus 1997 m. birželio 2 d. ieškovui išduotas leidimas Nr. 183 savo lėšomis neatlygintinai atlikti naudojamų ginčo negyvenamųjų pastatų stogų rekonstrukciją bei įsirengti priestatą (laiptinę) patvirtina, jog ieškovui (panaudos gavėjui) buvo leista atlikti neatlygintinus pagerinimus, todėl minėtas leidimas negali būti vertinamas kaip panaudos davėjo leidimas, suteikiantis teisę panaudos gavėjui reikalauti neatlygintinai naudojamam daiktui pagerinti turėtų išlaidų atlyginimo. Be to, teismas nurodė, kad valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Kauno miesto skyrius tik 1999 m. gegužės 20 d. išdavė leidimą Nr. 376-4-99 rekonstruoti pastatus 1B2/p, 7G1/p, 11G1/p, 14I1/p (buvę 5F1/p, 6F1/p) (t. 1, b. l. 29; t. 2, b. l. 145), todėl laikotarpiu nuo 1996 m. gruodžio 31 d. iki 1999 m. gegužės 20 d. vykdytus darbus teismas laikė savavaline statyba, kas yra kliūtimi pripažinti statinį tinkamu naudoti, o pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra viena iš būtinų sąlygų pripažinti atlygintinomis išlaidas, padarytas privatizuojamam objektui pagerinti (VĮ ,,Valstybės turto fondas“ 2000 m. spalio 19 d. ir 2002 m. lapkričio 29 d. sprendimais Nr. 2 ir Nr. 3 patvirtintos nuomininko nuomos metu privatizavimo objektui (statiniui) pagerinti padarytų išlaidų atlyginimo objekto privatizavimo metu tvarkos atitinkamai 21.4 ir 25.4 p.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti. Nurodo šiuos motyvus:

Teismas neatsižvelgė į 1995 m. sausio 13 d. nuomos sutarties Nr. 323/p ir 1996 m. gruodžio 17 d. panaudos sutarties Nr. 323/p 5.2 punktų nuostatą, jog nuomininkas gali be nuomotojo rašytinio leidimo atlikti patalpų pagerinimo darbus, tuo tarpu rašytinį leidimą buvo būtina gauti tik atliekant patalpų perplanavimą ir pertvarkymą.Nepagrįsta teismo išvada, kad nuomininkas turi teisę į išlaidų atlyginimą tik tuo atveju, jeigu nuomojamas turtas pagerinamas nuomotojui leidus, nes 1964 m. CK 306 straipsnio pirmoji dalis nustatė nuomotojui (turo savininkui) pareigą savo sąskaita daryti kapitalinį išnuomoto turto remontą, jeigu ko kita nenumato įstatymas ar sutartis, o to paties straipsnio antroji dalis nustatė sąlygą, kad jeigu nuomotojas nevykdo pareigos savo sąskaita daryti kapitalinį išnuomoto turto remontą, nuomininkas gauna teisę arba padaryti kapitalinį remontą, numatytą sutartyje ar neatidėliojamai reikalingą ir išieškoti remonto kainą iš nuomotojo. Beje, teismas pripažino, jog apeliantui perduoti naudotis ginčo objektai buvo prastos būklės, dėl ko be kapitalinio remonto negalėjo būti naudojami.Aiškindamas šalių santykius, susiklosčiusius nuomos ir panaudos sutarčių pagrindu, teismas turėjo vadovautis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, o ne vien remtis pažodiniu sutarčių teksto aiškinimu. Be to, CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja sutartį aiškinti ekonomiškai silpnesnės, prisijungusios šalies naudai, tai yra apelianto naudai.Teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas, vykdydamas statybos darbus, neturėjo statybos leidimo, nes toks leidimas Nr. 376-4-99 buvo išduotas 1999 m. gegužės 20 d., nurodant, jog jis išduodamas 1996 m. gruodžio 31 d. leidimo Nr. 254-9-96 pagrindu. Todėl teismo išvada, kad iki 1999 m. gegužės 20 d. apelianto vykdyti darbai laikytini savavališka statyba, pažeidžia protingumo principą, juo labiau, kad 1999 m. gegužės 21 d. buvo pasirašytas aktas dėl atliktų statybos darbų priėmimo naudoti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos motyvus:

Vadovaujantis CK 6.501 straipsnio pirmąja dalimi, 6.629 straipsnio antrąja dalimi, tiek nuomos, tiek panaudos atveju teisės nuomininkui bei panaudos gavėjui reikalauti daiktui padarytų pagerinimų išlaidų atlyginimo atsiradimui būtinas nuomotojo ar panaudos davėjo leidimas tokiems pagerinimams atlikti. Nuomininko, pagerinusio nuomojamą turtą, išlaidų atlyginimą nustato nuomos ir panaudos sutarčių 5.4 punktai, numatantys privalomą išankstinį nuomotojo pritarimą tokiems atlygintiniems darbams. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas nuo 1995 m. sausio 13 d. iki 1996 m. birželio 5 d. ir nuo 1996 m. gruodžio 17 d. iki 1999 m. gegužės 21 d. vykdė statybos darbus neturėdamas nuomotojo (panaudos davėjo) leidimo ir tuo buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo ribas apeliacine tvarka sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Byla nagrinėjama neperžengiant ieškovo apeliaciniame skunde nurodytų ribų.

Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą atlyginti į privatizavimo objektą (pastatų komplektą) jo pagerinimui ir įrengimui investuotų išlaidų sumą – 305 728,35 Lt laikė nepagrįstu dėl to kad ieškovas neįrodė, jog laikotarpiais nuo 1995 01 13 iki 1996 06 05 ir nuo 1996 12 17 iki 1999 05 21 turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) sutikimą atlikti turto pagerinimus ir statybos leidimą vykdyti naujo statinio statybą, kapitalinį remontą bei rekonstravimą.

Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, savo apeliaciniame skunde nurodo, kad:

1. Teismas neatsižvelgė į 1995 01 13 nuomos sutarties Nr. 323/p 5.2 p., kuriame numatyta, kad Nuomininkas gali be Nuomotojo raštiško leidimo atlikti darbus, pagerinančius patalpas. Analogiška išvada buvo įtvirtinta ir 1996 12 17 panaudos sutarties Nr. 323/p 5.2 p. Todėl ieškovas turėjo teisę be pastatų savininko raštiško leidimo vykdyti pastatų pagerinimo darbus.

2. Teismas savo sprendimą grindė 1964 m. red. CK 316 str. 1 d., tačiau šio kodekso 306 str. nustatė nuomotojui pareigą savo sąskaita daryti kapitalinį išnuomoto turto remontą.

Į bylą yra pateikti įrodymai, jog atsakovas pripažino, kad perduoti pastatai yra labai prastos būklės ir be kapitalinio remonto negali būti naudojami.

3. Teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovas neturėjo leidimo vykdyti statybos darbus. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Kauno m. skyrius 1999 05 20 d. išdavė leidimą Nr. 376-4-99. Šis leidimas buvo išduotas 1996 06 05 leidimo Nr. 254-9-96 pagrindu. Dėl to teismo išvada, kad visi statybos darbai vykdyti iki 1999 05 20 yra laikytini savavaline statyba nėra pagrįstas. Atlikti statybos darbai buvo priimti naudoti 1999 05 21.

4. Taip pat teismas nepagrįstai laikė neatlygintomis suspausto oro tiekimo vamzdynų restauravimo išlaidas. Ieškovas šį turtą sutvarkė ir teisiškai registravo atsakovo vardu.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad dalis atliktų statybos darbų laikotarpiu nuo 1996 12 31 iki 1999 05 20 nėra savavalinė statyba, nes 1999 05 20 leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 376-4-99 (b. l. 29 t. 1) išduotas leidimo Nr. 254-9-96, išduoto 1996 06 05 pagrindu (b. l. 27 t. 1), todėl laikytinas jo tęsiniu. Atlikti statybos darbai buvo priimti naudoti 1999 05 21 (b. l. 31 t.2), tai taip pat patvirtina, kad statyba nebuvo savavalinė.

Tačiau, šiems pagerinimams atlikti turėtas išlaidas atsakovas pripažino atlygintinomis.

Patikslinęs savo reikalavimus, ieškovas prašė pripažinti, kad jis per laikotarpius nuo 1995 01 13 iki 1996 06 05 ir nuo 1996 12 17 iki 1999 05 21 į privatizavimo objektą (ginčo pastatų kompleksą) jo pagerinimui ir įrengimui investavo 307 728,35 Lt, kurie turi būti atlyginti privatizavimo metu.

Laikotarpiu nuo 1995 01 13 iki 1996 12 17 ieškovas pastatais naudojosi 1995 01 13 nuomos sutarties Nr. 323/p pagrindu (b. l. 9 t.1). Šios sutarties 5.2 p. šalys nustatė, kad be ,,nuomotojo“ raštiško leidimo neperplanuoti ir nepertvarkyti nuomojamų patalpų, išskyrus darbus, pagerinančius patalpų (inžinierinių tinklų, pvz. apšildymo, vandentiekio, kanalizacijos, elektros, ryšių ir t.t. sumontavimas, sienų, langų, durų apšiltinimas ir pan.) Sutarties 5.3 p. nustatyta, kad einamąjį remontą ,,Nuomininkas“ atlieka savo lėšomis, o taip pat ,,Nuomininko“ lėšomis atliekamas remontas susijęs su jo veikla.

Ieškovas nurodytos nuomos sutarties 5.2 p. aiškina, kad jis be ,,Nuomotojo“ raštiško leidimo gali atlikti patalpų pagerinimo darbus, išskyrus patalpų perplanavimą ir pertvarkymą, todėl laiko, kad jokio papildomo leidimo jam iš ,,Nuomotojo“ nereikėjo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas vykdė ne tik apšvietimo, elektros ar ryšių montavimo darbus, bet ir kitus kapitalinio remonto darbus, kurių atlikimui jis privalėjo gauti raštišką ,,Nuomotojo“ leidimą. 1996 05 22 raštu Nr. 43-1331 (b. l. 26 t.1) ,,Nuomotojas“ nurodė, jog neprieštarauja, kad ieškovas savo lėšomis atliktų ginčo patalpų kapitalinį remontą. Tokiu būdu faktiškai nuo 1996 05 22 ieškovas turėjo ,,Nuomotojo“ leidimą savo lėšomis atlikti išsinuomotų patalpų kapitalinį remontą.

Nuo 1996 12 17 ieškovas neatlygintinai naudojosi ginčo patalpomis pagal panaudos sutartį Nr. 323 p. (b. l. 25 t. 1). Panaudos sutartyje išdėstytos analogiškos nuomos sutarčiai sąlygos dėl patalpų pagerinimo bei remonto darbų (sutarties 5.2; 5.3 p. b. l. 25 t. 1).

Ieškovas vykdė patalpų remonto bei statybos darbus tiek nuomos ir panaudos laikotarpiu. Ieškovo paskaičiavimu laikotarpiu nuo 1995 01 13 iki 1996 06 05 ir nuo 1996 12 17 iki 1999 05 21 pastatų pagerinimui ir įrengimui investavo 483 363,49 Lt. 2004 10 20 ekspertizės aktu nustatyta, kad 483 363,49 Lt suma į ginčo patalpų remontą ir pagerinimą investuota per 1995-1999 m. laikotarpį ir yra pagrįsta juridinę reikšmę turinčiais dokumentais (kasos išlaidų orderiais, mokėjimo pavedimais, čekiais, sąsk. faktūromis ir kt.).

2000 03 06 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 258 ginčo pastatai buvo įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašus. Dėl to ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl turėtų pastatų pagerinimo išlaidų – 483 363 Lt atlyginimo objekto privatizavimo metu. Atsakovas pripažino atlygintinomis išlaidomis 177643,65 Lt (išlaidos, kurios buvo padarytos po 1996 06 05 turint nuomotojo sutikimą ir statybos leidimą) (b.l. 38, 39 t. 1). Kitaip tariant, atsakovas nepripažino atlygintinomis ieškovo turėtų pastatų pagerinimo išlaidų, kurios buvo investuotos į pastatų remontą neturint ,,Nuomotojo“ sutikimo bei statybos leidimo.

Taip pat atsakovas nurodė, kad atliktų pagerinimų, naudojantis patalpomis pagal panaudos sutartį atlyginimo privatizuojant objektą, tuo metu galiojantys įstatymai nenumatė.

LR Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo (toliau – Turto privatizavimo įstatymas) (1997 11 04 red. Nr. VIII-480) 10 str. 13 p. nustatyta, kad nuomos metu dėl privatizuojamo objekto (statinio) pagerinimo padarytas išlaidas pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą nuomininkui Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka atlygina potencialus pirkėjas, įsigyjantis privatizavimo objektą.

Nuomos ir panaudos sutarčių, pagal kurias ieškovui naudotis buvo suteiktos ginčo patalpos bei pagerinimo darbų atlikimo metu galiojo 1964 m. redakcijos LR civilinis kodeksas. Šio kodekso (1964 m. red.) 316 str. nustatė, kad jeigu nuomininkas, nuomotojui leidus, nusinuomotą turtą pagerina, tai jis turi teisę į padarytų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas numato ką kitą.

Padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu jie atskiriami be žalos nusinuomotam turtui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti. Pagerinimų, nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos nusinuomotam turtui, vertė neprivalo būti atlyginama. Tos pačios nuostatos taikomos ir panaudos sutarties pagrindu naudojantis patalpomis. Tačiau Turto privatizavimo įstatyme nėra numatytas pagerinimo išlaidų atlyginimas esant panaudai.

Kaip jau buvo minėta, tiek įstatymai, tiek ir šalių sudarytos sutartys nustatė tik tų pagerinimų išlaidų atlyginimą, kurie padaryti nuomotojui leidus. Dalį pagerinimų išlaidų, kurioms ieškovas turėjo nuomotojo leidimą, atsakovas atlygino. Dėl likusios išlaidų dalies – 305 728,35 Lt atlyginimo ieškovas nepateikė įrodymų, kad turėjo turto savininko (nuomotojo panaudos davėjo) leidimą atlygintiniems pagerinimams atlikti.

Kaip jau buvo nurodyta, nuomotojas 1996 05 22 raštu Nr. 43-1331 (b. l. 26 t.1) nurodė, kad neprieštarauja dėl remonto atlikimo ieškovo lėšomis. 1997 06 02 leidimu Nr. 183 (b. l. 139 t. 2) taip pat buvo leista ieškovui atlikti pastatų stogų rekonstrukciją ir kt. ieškovo lėšomis neatlygintinai. Šis leidimas išduotas panaudos sutarties galiojimo metu ir juo panaudos davėjas išreiškė savo poziciją dėl pagerinimo išlaidų neatlyginimo.

1999 01 08 pasikeitė ginčo turto savininkas, t. y. pastatus iš Kauno m. savivaldybės perėmė Valstybinė įmonė Valstybės turto fondas. Panaudos santykiai tarp šalių tęsiasi tomis pačiomis sąlygomis. Šis turto savininko pasikeitimas neįtakoja pagerinimo išlaidų atlyginimo. Kaip jau buvo nurodyta teisę gauti privatizavimo objekto (statinio) pagerinimo išlaidas numato Turto privatizavimo įstatymo 10 str. 13 p. Išlaidų atlyginimo tvarką reglamentuoja Valstybės turto fondo valdybos sprendimais Nr. 2 ir Nr. 3 patvirtinta tvarka, pagal kurią išlaidų sumą turi patvirtinti objekto pripažinimo tinkamu naudoti aktas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas naudojosi pastatų kompleksu, esančiu Drobės g. 26 Kaune, kurį sudarė viso 13 įvairių statinių. Į bylą yra pateiktas aktas tik dėl vieno statinio, ind. 14G p dirbtuvės-garažai, kuris rekonstruotas ir pripažintas tinkamu naudoti (b. l. 31-34, t. 1). Dėl šių išlaidų atlyginimo nėra ginčo, jas atsakovas pripažino atlygintomis,

Dėl likusių statinių remonto bei jų tinkamumo naudoti nėra pateikta įrodymų. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ieškovui buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, kiek į kiekvieną pastatą investuota lėšų, kokios investuotų lėšų sumos yra suderintos ir kokioms sumoms gauti leidimai atlikti remontą.

Tačiau ieškovas tokių įrodymų nepateikė, nurodė, kad reikalaujama atlyginti pagerinimų suma yra bendros ieškovo turėtos išlaidos. Nesant konkrečių duomenų nėra galimybės nustatyti ir konkrečias pagerinimo išlaidų sumas, išleistas kiekvienam pastatui, kurias ieškovas turėjo atlikdamas darbus, kurie buvo suderinti su turto savininku ir kuriems ieškovas turėjo atitinkamus leidimus vykdyti statybos darbus.

Atsakovas nurodė, kad gali būti privatizuojamas ne visas pastatų kompleksas (13 statinių) bet ir po vieną statinį, todėl būtina žinoti, kiek į kiekvieną statinį investuota pagerinimų, nes juos turi atlyginti pirkėjas.

Iš pateiktų į bylą įrodymų matyti, kad ieškovas atliko remonto darbus, kurie buvo reikalingi tik jo veiklai vystyti, tai suspausto oro tiekimo sistemos, montavimo darbai, metalo plokštės ratų suvedimo duobės įrengimas ir kt. Tokių pagerinimo darbų išlaidų atlyginimas nėra numatytas.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog reikalaujamai atlyginti pagerinimo išlaidų sumai – 305 728,35 Lt, jis atliko pagerinimo darbus turėdamas turto savininko leidimą. Dėl to šias išlaidas pripažinti atlygintomis nėra pagrindo. Nesant turto savininko leidimo atlikti pagerinimus, ieškovas tai darydamas veikė savo rizika.

Be to pažymėtina, kad ieškovas neatlygintinai ilgą laiką daugiau kaip dešimt metų naudojasi ginčo pastatų kompleksu, todėl jo atliktų pagerinimų lėšos žymiai sumažėjo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo jį naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 326 str. pirmosios dalies 1 punktu

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėMarytė MitkuvienėVincas Verseckas