- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-12
- Bylos Nr.
- TS-54-932/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Nuteistasis
- T. M.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 59-91 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
nuteistasis T. M. pateikė teismui skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisijos) 2018 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 59-91 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde nurodo nesuprantantis, dėl kokių priežasčių Komisija nutarė jam netaikyti lygtinio paleidimo, juo labiau, jog jis sutiko su intensyvia priežiūra. Nuteistojo vertinimu, Komisijos nutarimas yra nemotyvuotas ir neteisėtas. Pirmiausia atkreipia dėmesį, jog Komisija, padariusi išvadą, kad nuteistasis ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją. Nuteistasis nurodo, jog minimalią bausmės dalį jau atliko, galiojančių nuobaudų neturi, turi gyvenamąją vietą, socialinės reabilitacijos priemones ir programas vykdo. Mano, jog aplinkybės, susijusios su jo padaryta nusikalstama veika, negali būti pakartotinai vertinamos sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nes tokios aplinkybės jau buvo įvertintos priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Pažymi, jog nuteistajam privalu suteikti šansą pasitaisyti. Jis penkis kartus kreipėsi dėl darbo pataisos namuose, tačiau jokia darbo vieta jam taip ir nebuvo suteikta, dėl ko jis negali tinkamai dengti įsiskolinimo pagal vykdomuosius raštus. Taip pat nurodo, jog Komisija nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad laisvėje yra jo sugyventinė, turinti mažametį sūnų. Pabrėžia, jog lygtinio paleidimo siekia išimtinai dėl to, kad galėtų padėti savo šeimai, mano, jog turėtų būti paleistas lygtinai.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2018 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 59-91 nutarė netaikyti nuteistajam T. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Priimtame nutarime nurodė, jog T. M. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 2 dalį bei 259 straipsnio 1 dalį - 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Iš T. M. ir jo bendrininko nukentėjusiajai solidariai priteista 526,80 Eur nusikaltimu padarytai žalai atlyginti. Bausmės pradžia 2017-01-19, pabaiga 2019-05-19, 1/3 bausmės nuteistasis atliko 2017-10-29, neatliktos bausmės dalis 2018-05-10 - 1 metai ir 9 dienos.
T. M. Komisijai pristatomas 1 kartą, sutinkant su intensyvia priežiūra. Jis anksčiau teistas 16 kartų, šiuo metu vyksta teisminis procesas dėl 2018 m. sausio 3 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio (neįsigaliojusio), kuriuo T. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, nustatytus BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 259 straipsnio 2 dalyje. Nuteistasis pirmą kartą susidūrė su policija, kai jam buvo 14 metų, jo amžius pirmo teistumo metu - 15 metų. Ankstesnių teistumų metu asmeniui 1 kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, 4 kartus buvo lygtinai paleistas (1 kartą pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas ir 1 kartą padarė nusikaltimą). Nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas teistas, baustas administracine tvarka, yra identifikuojamas kaip recidyvistas (BK 27 straipsnis).
Šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra plėšimas, padarytas bendrininkų grupe, nuteistajam būdingas nusikaltimo modelis. Nuteistasis savo kaltę pripažįsta pilnai. T. M. lengvai pasiduodavo kitų linkusių nusikalsti asmenų įtakai. Pasak nuteistojo, pažįstamų, anksčiau vadintų draugais, jau nebeturi, bendrauja tik su vaikystės draugu, kuris išvykęs į užsienį, ir dar vienu senai pažįstamu tėvo draugu. T. M. neneigia buvusį, apie 10-15 metų trunkantį nesistemingą narkotinių medžiagų vartojimą. Vykstančiame teisminės bylos apeliaciniame nagrinėjime nuteistasis kaltinamas tos pačios veikos padarymu, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2018-01-03 neįsiteisėjusiame nuosprendyje yra duomenų, kad kratos metu pas nuteistąjį rastas nedidelis kiekis psichotropinės medžiagos metamfetamino, nuteistojo šlapimo tyrime rasta amfetamino, metamfetamino pėdsakų. Nuteistasis neigia savo agresyvų, smurtinį elgesį apsvaigus nuo narkotikų, tačiau tame pačiame neįsiteisėjusiame nuosprendyje kaltinamas sunkiu kito žmogaus sveikatos sutrikdymu. Narkotikų vartojimo žalą suvokia kaip paties vartotojo sveikatos problemą, buvusio savo narkotinių medžiagų vartojimo nevertina kaip priklausomo, tačiau planuoja jo atsisakyti visiškai. Vilniaus pataisos namuose baigė psichoedukacinę programą „Įžanginė grupė“, skirtą psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims, AN susirinkimų nelanko. Nėra fiksuota nuteistojo narkotinių medžiagų vartojimo atvejų Vilniaus pataisos namuose. Buvęs narkotinių medžiagų vartojimas glaudžiai susijęs su nuteistojo nusikalstama veikla, tolesnis narkotinių medžiagų vartojimas didins nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Nuteistasis teigia sistemingą ir žalingą alkoholio vartojimą nutraukęs maždaug prieš 20 metų, pripažįsta anksčiau turėjęs problemų dėl alkoholio vartojimo. Šios bausmės atlikimo metu įkalinimo įstaigose nėra fiksuota nuteistojo alkoholio vartojimo atvejų.
T. M. nėra socialiai atsiskyręs, jis adaptuojasi prie įvairių socialinių situacijų, siekia atsisakyti artimų pažinčių su kriminalinę patirtį turinčiais asmenimis. Prastas nuteistojo saviveiksmingumas, žema savivertė, negebėjimas savo galios jausmą palaikyti brandžiai. Jis linkęs slopinti savo jausmus, išgyvenimus, kylančius sunkumus išveikti priklausomu (psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos, įtakai pasiduodantis santykis), neapgalvotu, neteisėtu elgesiu. Emocinės gerovės problemos (jausmų slopinimas, priklausomumo tendencijos, galios jausmo palaikymas neteisėta veikla) siejasi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, jų nesprendimas didins nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje.
Nuteistojo socialiniai tarpasmeniniai įgūdžiai išlavėję pakankamai, nors santykyje gynybiškai save saugo nuo jam nenorimų prisiminimų, bendraudamas palaiko žvilgsnio kontaktą, stengiasi išlaikyti taktą ir savikontrolę. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu nestebėta savitvardos, emocinės kontrolės praradimų, smurtinio, agresyvaus elgesio. Asmens bylos dokumentuose (neįsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2018-01-03 nuosprendyje) fiksuota jo nusikalstama smurtinė veika, susijusi tiek su emocinės kontrolės stoka, tiek su siekiu agresyviai kontroliuoti kitus. Nuteistojo mąstymui būdingas konkretumas, problemų sprendimo įgūdžių nelankstumas, ypač situacijose, kuriose reikia brandžiai, įtvirtinančiai pastovėti už save, savo interesus. T. M. linkęs pasiduoti kitų įtakai, leisti būti išnaudojamam, jam sunkiai sekasi identifikuoti kylančias problemas, apmąstyti savo elgesį, numatyti neigiamas pasekmes tiek sau, tiek kitiems, tinkamai interpretuoti kitų žmonių potyrius, išgyvenimus. Nuteistojo išsikelti ateities tikslai sietini su tęstine darbine veikla, prosocialiu gyvenimo būdu. Pats nuteistasis neigia palaikantis bei besivadovaujantis kriminalinės subkultūros nuostatomis, nereiškia diskriminacinių nuostatų. Už savo nusikalstamą elgseną atsakomybę prisiima iš dalies, dalį jos atiduoda kitiems ir aplinkybėms, tačiau pamąsto ir apie savo indėlį, nulėmusį jo patekimą į įkalinimo įstaigą - savo paties naivumą, pasidavimą įkalbinėjimui, pinigų trūkumo sprendimą nusikalstama veikla. Su priežiūros sąlygomis taikosi - Vilniaus pataisos namuose adaptacijos laikotarpiu fiksuota drausminė nuobauda už nurodymų nevykdymą (nuteistasis, atsisakydamas gyventi jam priskirtame būryje, taip bandė tvarkytis su galimomis konfliktinėmis situacijomis). T. M. supranta įstatymų svarbą kaip visuomenėje tvarkos palaikymo priemonę, jų laikymosi būtinumą, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, tačiau visuotinai jomis vadovautis pačiam dar nepavyksta. Nusikalstamą elgesį pateisinančios nuostatos daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, didina riziką nusikalsti ateityje. Šiuo metu nuteistojo motyvacija ateityje nenusikalsti yra pakankama.
T. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka Vilniaus pataisos namuose nuo 2017-11-09. Atlikdamas bausmę Vilniaus pataisos namuose nuteistasis nepažeidė nustatyto režimo reikalavimų, nuobaudų neturėjo, galiojančių taip pat neturi, skatintas nebuvo, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis lankė Naujai atvykusių nuteistųjų adaptacijos programą, psichoedukacines programas „Įžanginė grupė“ (skirta psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims), „Agresijos ir autoagresijos valdymas“, 2017-09-08 baigė elgesio pataisos programą „Elgesys - pokalbis – pasikeitimas“, orientuotoje į motyvacijos spręsti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas, pasekmių įvertinimo stiprinimą, lanko psichokorekcinę Bendravimo grupę, motyvuojasi psichologinėms intervencijoms.
Nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą. Teigia mokęsis Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje ir įgijęs suvirintojo profesiją, tikslios baigimo datos neprisimena, bet teigia, kad mokėsi šiuo laikotarpiu: 2011 m. - 2015 m. (dokumentų, pagrindžiančių mokymąsi minėtose mokymo įstaigose, nepateikė). T. M. pateikė 2016-11-14 Trišalės mokymo sutarties (duomenys neskelbtini), kurią sudarė Vilniaus teritorinė darbo birža, T. M. ir UAB „V.“, kopiją. Pagal šią sutartį Vilniaus teritorinė darbo birža organizuoja mokymus, T. M. įgyja vairuotojo pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius komerciniais tikslais, darbdavys suteikia darbo vietą. 2018-02-21 UAB „V.“ Garantinį raštą (originalą), kad UAB „V.“ tarpininkauja ir garantuoja, kad T. M. bus sudaryta galimybė įsidarbinti įmonėje auto šaltkalviu. 2018-02-21 pažymoje nurodyta, kad tarp UAB „V.“, Lietuvos darbo biržos ir T. M. yra sudaryta trišalė sutartis kvalifikacijai įgyti, mokymai baigti 2017-01-12, T. M. bus priimtas į darbą. Nuteistasis nurodė turintis 13 metų darbo patirtį (baldų surinkimo srityje). Anot jo, jei neišeis į laisvę ir nepradės dirbti UAB „V.“, jam reikės susimokėti už profesinius mokymus (jei nepradės dirbti).
Iš T. M. ir jo bendrininko Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-06-19 nuosprendžiu priteisė nukentėjusiajai 528,80 Eur nusikaltimu padarytai žalai atlyginti. Pagal Vilniaus pataisos namų Buhalterinės apskaitos skyriaus 2018-04-23 pažymą dėl vykdomųjų dokumentų Nr. 42-375, T. M. yra skolingas pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo 17 108,62 Eur (nemoka). Nuteistasis teigia, kad sugyventinė dengia ieškinį (padengė 135 Eur), taip teigia, kad iš jo sąskaitos buvo sumokėta antstoliams. Pagal Vilniaus pataisos namų Buhalterinės apskaitos skyriaus duomenis iš nuteistojo asmeninių lėšų pataisos namuose buvo pervesta antstoliams: 2017-11-29 - 11,29 Eur, 2018-01-09 - 32,19. Vilniaus pataisos namuose nuteistasis gyvena iš 11 Eur pašalpos, pasak nuteistojo, jį finansiškai remia namiškiai - mama ir sugyventinė. T. M. nevedęs, ryšį palaiko su sugyventine, mama ir vaikais (su dviem sugyventinės vaikais ir aštuoniolikmete savo dukterimi), bendrauja telefonu. Nuteistasis lygtinio paleidimo atveju, turės nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvens pas motiną V. M., adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu gyveno ir iki suėmimo. Gautas teigiamas atsakymas dėl nuteistojo apgyvendinimo ir intensyvios priežiūros taikymo. T. M. sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra.
Motyvuojamoji dalis
Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės T. M. priklauso vidutinei rizikos grupei - 78 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro - 45 balai (sumažinti nėra galimybės), dinaminiai veiksniai - 33 balai (yra galimybė sumažinti).
Skundžiamame Komisijos nutarime nurodyta, jog atsižvelgus į pakankamai aukštą nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką - 78 balus, neatliktą gana didelę laisvės atėmimo bausmės dalį, nusikaltimų kiekį ir pobūdį (anksčiau teistas 16 kartų), nusikaltimams būdingą modelį, kartą taikytą bausmės vykdymo atidėjimą, 4 kartus taikytą lygtinį paleidimą, 1 kartą pažeistas lygtinio paleidimo sąlygas, menkai dengiamus ieškinius, gyvenimo stilių ir draugus - lengvai pasiduoda asmenų, linkusių nusikalsti, įtakai, į piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis - buvęs narkotinių medžiagų vartojimas didins nusikalstamo elgesio riziką ateityje, į emocinę gerovę - emocinės gerovės problemas (jausmų slopinimas, priklausomumo tendencijos, galios jausmo palaikymas neteisėta veikla), kurios siejasi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, į mąstymą ir elgesį - priklausomumo, pasidavimo kitų įtakai tendencijas, nebrandžius problemų sprendimo būdus, neigiamų pasekmių nenumatymą, į nuostatas - nusikalstamą elgesį pateisinančios nuostatos daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, didina riziką nusikalsti ateityje, į tai, kad asmuo neskatintas, darytina išvada, jog nuteistasis T. M. nesilaikys įstatymų ir nusikals.
Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo T. M. skundą nepateikė.
Nuteistojo skundas dėl Komisijos 2018 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 59-91 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kuriuo vadovaudamasi Komisija nutarė netaikyti lygtinio paleidimo, nustatyta, kad teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai.
Vertinant galimybę taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, apsvarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, įvertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytas nukentėjusiojo atsiliepimas, jeigu jis buvo gautas.
Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad visų pirma kyla abejonės net ir dėl formalaus pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą buvimo – nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, o pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nuteistasis nepadarė. Nuteistojo T. M. nusikalstamo elgesio rizika vertinama 78 balais, iš jų statiniai veiksniai sudaro 45 balus, dinaminiai - net 33 balus. Akivaizdu, jog nuteistojo rizikos vertinimas yra artimesnis ribai, skiriančiai žemą ir vidutinę ribas ir, įvertinus tai, kad net 33 balai iš 78 yra dinaminiai, laikytina, jog nuteistasis turi ženklias galimybes mažinti kintamus dinaminius veiksnius, kas ateityje būtų pagrindas išvadai, jog nuteistasis deda maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Teismas, susipažinęs su nuteistojo asmens byla, nuteistojo socialinio tyrimo išvada, nustatė, kad T. M. dėl lygtinio paleidimo svarstomas pirmą kartą, asmuo tvirtina nutraukęs visus ryšius su draugais, kurie jam darydavo blogą įtaką, šiuo metu socialinius ryšius palaiko su sugyventine, mama ir vaikais (su dviem sugyventinės vaikais ir aštuoniolikmete savo dukterimi), turi išsikėlęs ateities tikslus, susijusius su darbine veikla. T. M. mokėsi pagal Trišalę mokymo sutartį, kurią sudarė Vilniaus teritorinė darbo birža, T. M. ir UAB „V.“, įgijo vairuotojo pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius komerciniais tikslais. 2018-02-21 UAB „V.“ pateikė garantinį raštą, kad T. M. bus sudaryta galimybė įsidarbinti įmonėje. Atlikdamas bausmę nuteistasis dalyvavo naujai atvykusių nuteistųjų adaptacijos programoje, psichoedukacines programoje „Įžanginė grupė“ (skirtoje psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims), programoje „Agresijos ir autoagresijos valdymas“, 2017-09-08 baigė elgesio pataisos programą „Elgesys - pokalbis – pasikeitimas“, orientuotoje į motyvacijos spręsti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas, pasekmių įvertinimo stiprinimą, lanko psichokorekcinę bendravimo grupę.
Šias anksčiau nurodytas aplinkybes teismas vertina teigiamai, tačiau kartu pažymi, jog T. M. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Išvardintos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tačiau lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.
Be to, kaip nurodyta anksčiau, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra kur kas didesnis nei įstatymo numatytas taikant lygtinį paleidimą, teismas vertina ir tai, jog iš socialinio tyrimo išvados bei kitos medžiagos taip pat nustatyta, kad T. M. sunkiai identifikuoja kylančias problemas, sunkiai numato neigiamas pasekmes, jo mąstymui būdingas problemų sprendimo įgūdžių nelankstumas, T. M. linkęs pasiduoti kitų įtakai, jis negeba savo galios jausmo palaikyti brandžiai. Pastarasis linkęs slopinti savo jausmus, išgyvenimus, kylančius sunkumus išveikti priklausomu - psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, neapgalvotu, neteisėtu elgesiu. Emocinės gerovės problemos (jausmų slopinimas, priklausomumo tendencijos, galios jausmo palaikymas neteisėta veikla) siejasi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, jų nesprendimas gali didinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Nors T. M. supranta įstatymų svarbą, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, tačiau jomis vadovautis pačiam dar nepavyksta.
Kaip itin reikšmingomis aplinkybėmis svarstant lygtinio paleidimo klausimą, vertinama tai, kad praeityje nuteistajam buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas bei 4 kartus taikytas lygtinis paleidimas, kurio sąlygas pažeidė 1 kartą.
Tos aplinkybės, kad nuteistasis turėtų gyvenamąją vietą, planuoja dirbti ir rūpintis artimaisiais, nėra nereikšmingos, jos rodo teigiamas galimybes integruotis į visuomenę, tačiau jos, anaiptol, nėra nulemiančios lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymą. Šiuo atveju teismas įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Šiuo atveju pažymėtina, jog Komisija, priimdama nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, vertino visus pastarąjį charakterizuojančius duomenis, tiek pastarojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek jo ankstesnes nusikalstamas veikas, taip pat nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Tai, kad toks Komisijos sprendimas (šiuo atveju nutarimas) netenkina nuteistojo, dar nereiškia, kad jis yra ydingas ar nepagrįstas.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį T. M. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką gali būti dar labiau sumažinta, dėl ko negalima teigti, kad nuteistasis iš tiesų yra padaręs reikiamas išvadas, t. y. pasitaisė, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, T. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neužtikrintų bausmės, paskirtos už nesunkų ir sunkų nusikaltimus, tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, dėl ko Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 59-91 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam T. M. (beje, toks Komisijos priimtas vieninga narių nuomone) yra teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistojo T. M. skundą dėl Komisijos 2018 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 59-91, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.