Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2008-05-13 · Civilinė byla Nr. 2A-128-368/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-05-13
Bylos Nr.
2A-128-368/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevičius (pirm.), Liudvika Tupienė, Petras Rimantas Brazys
Ieškovas
L. V., L. V. Radviliškio
Atsakovas
žemės ūkio bendrovės „Šiaulėnų statyba“
Advokatai
Eugenija Povilaitienė, Zenonas Klapatauskas
Kategorijos
  • 16.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas E. Mockevičius Civilinė byla Nr. 2A-128-368/2008Teisėjas A. Mitkus Procesinio sprendimo kategorija16.2.1;44.2.4.2.;44.5.2.16; 121.21.(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUŠiauliai, 2008 m. gegužės 13 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Mockevičiaus,

kolegijos teisėjų Liudvikos Tupienės, Petro Rimanto Brazio,sekretoriaujant Odetai Dulinskaitei,

dalyvaujant ieškovo L. V. atstovui advokatui Zenonui Klapatauskui, atsakovo žemės ūkio bendrovės „Šiaulėnų statyba“ atstovui Juozui Barkauskui, advokatei Eugenijai Povilaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. V. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. V. ieškinį atsakovui žemės ūkio bendrovei „Šiaulėnų statyba“ dėl žalos atlyginimo sužalojus sveikatą.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas L. V. Radviliškio rajono apylinkės teismo prašė priteisti iš atsakovo ŽŪB „Šiaulėnų statyba“ 5394,17 Lt žalos atlyginimo už praėjusius trejus metus, 269,71 Lt palūkanų, nuo 2007-10-07 periodiškai po 149,84 Lt kas mėnesį iki darbingumo procento pasikeitimo, šią sumą indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka, 60000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistų sumų nuo pareiškimo padavimo dienos iki sprendimo pilno įvykdymo.

Ieškovas nurodė, kad pagal 2004-10-05 darbo sutartį nuo tos pačios dienos pradėjo dirbti pas atsakovą staklininku. Prieš pradedant dirbti nebuvo instruktuotas ir apmokytas. Trečią darbo dieną, medžio pjaustymo staklėmis skersuojant (skersai pjaustant) lenteles, ruošinys susiskersavo ir kairė ranka pakliuvo į pjūklo zoną bei traumavo kairės rankos plaštaką. 2004-12-10 Nelaimingo atsitikimo darbe aktu buvo nustatyta, kad nelamingas atsitikimas įvyko dėl darbdavio kaltės: staklių judančios dalys nepilnai uždengtos apsaugomis, jis buvo paskirtas dirbti pavojingą darbą, nors dar nebuvo sulaukęs 18 metų. Tuo buvo pažeisti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16, 19, 27 str. 5d., darbų saugos instrukcijų reikalavimai. Patirtą žalą prašo priteisti remdamasis LR Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinuoju įstatymu. Jo vidutinis darbo užmokestis buvo 399,50 Lt, todėl paskaičiuodamas žalą ima minimalią mėnesio algą- 500 Lt. Jis neteko 50 proc. darbingumo, todėl žalos atlyginimą prašo skaičiuoti pagal minėto įstatymo 13 str. nustatytą formulę. Žalą prašė priteisti, skaičiuojant žalos atlyginimą ieškinio pateikimo dienai, t.y. 2007 metų rugsėjo mėnesį, todėl ją skaičiuoja taip 0,5x0,5x0,44x1356 = 149,84 Lt. Už laikotarpį nuo 2004-10-06 iki 2007-10-06 susidaro 149,84 x 36 = 5394,17 (vėliau - periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki darbingumo procento pasikeitimo) bei 5 procentus metinių palūkanų 269,71 Lt. Nurodo, kad dėl sužalojimo jam padaryta didelė neturtinė žala, įvykio metu jam, dar nepilnamečiui, visam gyvenimu sužalota plaštaka, dėl neįgalumo negali susirasti darbo, patyrė skausmą, pergyvenimus, ateityje reikės dar daryti kelias operacijas, todėl prašė priteisti 60000 Lt neturtinės žalos.

Žemesnės instancijos teismas

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. Iš atsakovo ieškovui priteisė 3600 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo valstybei 124,20 Lt žyminio mokesčio. Priteisė iš ieškovo atsakovui 500 Lt išlaidų už advokato pagalbą.

Teismas nurodė, kad ieškovas, atlikdamas darbdavio pavestą darbą, susižalojo kairę ranką, todėl buvo gydomas. Įvykis buvo pripažintas draudiminiu, todėl ieškovui nuo susižalojimo dienos iki 2005-04-14 buvo mokama ligos pašalpa, o nuo 2005-04-15 iki 2008-04-28 paskirta netekto darbingumo periodinės kompensacija, kuri iki šiol mokama. Be to, ieškovui mokama neįgaliojo šalpos pensija. Teismas nurodė, kad ieškovas dėl nelaimingo atsitikimo darbe neteko dalies darbingumo ir dėl to prarado pajamas, todėl šių pajamų kompensavimo tvarką nustato LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas. Pažymėjo, kad LR DK 283 str. l d. nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas kompensuoja dėl draudiminių įvykių negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims. Ieškovas neteko 50 procentų darbingumo, dėl šio netekto darbingumo negautos pajamos jam kompensuojamos, todėl ieškovo reikalavimą priteisti 5394,17 Lt žalos atlyginimo už trejus metus ir 149,84 Lt periodinių išmokų, atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį nustato teismas (LR DK 250 str. l d.). Pažymėjo, kad Staklininko saugos ir sveikatos instrukcijos 1.4 punkte nustatyta, kad staklininko darbus leidžiama atlikti ne jaunesniems kaip 18 metų asmenims, tačiau įvykio dieną ieškovui buvo tik 17 metų. Atmetė ieškovo teiginius, kad darbo sutartyje ir instruktažų žurnaluose yra suklastoti jo parašai. Pažymėjo, kad Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą prejudicinės galios neturi, tačiau teismas iš esmės sutiko su jo išvadomis, jog nėra reglamentuota, kokiomis dar apsaugomis turėjo būti uždengtos staklės, kad jomis būtų galima naudotis pagal paskirtį. Nustatė, kad staklės apsaugotos apsauga iš viršaus, jos darbinis - pjaunamasis paviršius yra apačioje, jį uždengus būtų neįmanoma dirbti. Jei šis plotas būtų uždengtas slankiojančia apsauga, tai nebūtų apsaugoję nuo nelaimingo atsitikimo, nes pasak ieškovo, sužalojimas įvyko suskersavus ruošiniui, t.y. pjovimo eigoje. Konstatavo, kad šios išvados iš esmės paneigia 2004-12-10 nelaimingos atsitikimo darbe akte nurodytus pažeidimus, esą diskinis pjūklas nebuvo pilnai uždengtas apsaugų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, paskirdamas 18 metų nesulaukusį asmenį dirbti prie pavojingo įrengimo, pažeidė Staklininko saugos ir sveikatos instrukcijos 1.4 punktą, todėl iš dalies yra atsakingas už ieškovo susižalojimą. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį (LR CK 6.250 str. l d.) atsižvelgiama į tai, kad atsakovas instruktavo ieškovą dėl darbo saugos, ieškovui iki 18 metų buvo likę tik keli mėnesiai, atsakovas priėmė į darbą ieškovą norėdamas suteikti jam galimybę užsidirbti. Tuo pačiu atsakovas, priimdamas 18 metų nesulaukusį žmogų dirbti su pavojingu įrengimu suprato, kad šiam reikalingi įgūdžiai. Nustatant atlygintinos žalos dydį teismas atsižvelgė ir į ieškovo neatsargumą. Konstatavo, kad ieškovas dirbdamas pažeidė Staklininko saugos ir sveikatos instrukcijos reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad ieškovas dėl šio nelaimingo atsitikimo patyrė didžiulį fizinį skausmą, santykinai ilgai gydėsi, apie mėnesį laiko jam buvo leidžiami nuskausminamieji vaistai, būdamas jauno amžiaus tapo neįgalus, kad dar po dviejų sėkmingų operacijų pirštai lankstysi, taip pat atsižvelgė į tai, kad sužalota kairė ranka, o ieškovas yra dešinys, atsižvelgė į atsakovo veiksmus tuoj pat po įvykio. Laikė, kad atsakovas ieškovui jau sumokėjo 1400 Lt žalos atlyginimo, šią pinigų suma iš karto išskaičiavo iš priteistinos sumos.

Teismas pažymėjo, kad palūkanos nustatomos įstatymu arba šalių susitarimu (LR CK 6.37 str. l d.). LR CK 6.210 str. l d. nustatytos 5 procentų metinės palūkanos už pinigines prievoles praleidus terminą. Neturtinės žalos priteisimą sprendžia tik teismas, todėl prievolė atsiras tik įsiteisėjus teismo sprendimui. Todėl atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 5 procentus metinių palūkanų.

Teismas nurodė, kad ieškovas buvo visiškai atleistas nuo žyminio mokesčio, todėl iš dalies patenkinus ieškinį iš atsakovo valstybei priteisė žyminio mokesčio dalį, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 1, 2d.). Pažymėjo, kad bylinėdamasis teisme atsakovas patyrė 2000 Lt išlaidų už advokato pagalbą, kurios neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad byla nėra sudėtinga, o pasirengus jai parengiamajame posėdyje (LR CPK 415 str. 2d.) buvo išnagrinėta per kitą posėdį, byloje nebuvo apklausinėjami liudytojai, neatliekamos ekspertizės, nebuvo sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai, atsižvelgdamas į sunkią ieškovo turtinę padėtį, iš jo priteisė dalį šio mokesčio atsakovui (LR CPK 98 str. l d.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas L. V. prašo panaikinti 2007 m. gruodžio 27 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Priteisti iš atsakovo ŽŪB „Šiaulėnų statyba“ ieškovui žalos atlyginimą už praėjusius trejus metus 5394,17 Lt ir nuo 2007-10-07 periodiškai po 149,84 Lt kas mėnesį iki darbingumo procento pasikeitimo, šią sumą indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, 60000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistų sumų nuo pareiškimo padavimo dienos iki sprendimo pilno įvykdymo.

Apeliacija grindžiama tokiais argumentais:

1. Nurodo, kad praėjo daugiau kaip 3 metai, žala iki šiol neatlyginta. Žalą prašo atlyginti pagal LR Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinąjį įstatymą, nes ieškovas dirbo nelegaliai, darbo sutartyje suklastotas jo parašas, o įvykis netirtas daugiau kaip treji metai. Žalos atlyginimas turi būti mokamas pagal minėto įstatymo 13 str., žala išieškoma ne 2004 m., o 2007 m. rugsėjo mėnesį, todėl žalos atlyginimas skaičiuojamas šiai dienai.

2. Nurodo, kad paskirta 199,50 Lt neįgaliojo šalpos pensija, kurią teismas skaitė pakankama žalai atlyginti, atlygina tik menką dalį žalos. Net ir priteisus prašomą 149, 84 Lt sumą bei atsižvelgiant į neįgaliojo šalpos pensiją kas mėnesį, susidarytų vos 349,24 Lt suma už kurią būtų neįmanoma net skurdžiai pragyventi. Todėl teismas privalėjo remtis ir protingumo bei teisingumo kriterijais.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismas, sumažindamas neturtinės žalos atlyginimą iki menkos sumos, nepagrįstai rėmėsi prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, neatliktu daugiau kaip per 3 metus ir pateiktu prieš teismui priimant sprendimą ir todėl nespėtu apskųsti, bei paties atsakovo atliktu profesinės rizikos vertinimu jau po nelaimingo atsitikimo, nors privalėjo juos vertinti kritiškai. Teismas be jokio pagrindo abejoja nelaimingo atsitikimo darbe aktu, surašytu patyrusio specialisto, nes šio akto atsakovas neginčijo, aktas yra galiojantis. Jeigu teismui buvo neaišku, kad nebuvo naudotos reikiamos apsaugos, būtina buvo iškviesti liudytoją, surašiusį aktą. Teismas atsižvelgė į ieškovo neatsargumą kurio nenustatė aktas.

4. Teismas, mažindamas neturtinės žalos atlyginimą ieškovo pripažįstama gauta 1400 Lt suma, neatsižvelgė, kad į šią sumą įeina negautas uždarbis 100 Lt, nepanaudotų atostogų kompensacija 100 Lt ir išeitinė pašalpa 800 Lt , viso 1000 Lt. Atsakovas ketvirti metai neatlygina žalos, todėl priteistini delspinigiai.

5. Ieškovui padaryta didelė neturtinė žala. Dėl darbdavio darbo ir saugos darbe grubaus įstatymų nesilaikymo įvyko sunkus nelaimingas atsitikimas, kurio metu nepilnamečiui nepataisomai, visam gyvenimui sužalota plaštaka, tapo neįgaliu, sužalotas negali gauti darbo, nes pilnaverčiu darbininku būti niekada negalės, patyrė skausmą, pergyvenimus, turėjo išlaidų važinėjant dėl gydymo ir ekspertizės, pateko į sunkią turtinę padėtį, nes gauna tik mažą apie 200 Lt šalpos pensiją, iš kurios pragyventi ir net egzistuoti neįmanoma, tėvas miręs, motina tik pradėjo dirbti užsienyje, ieškovas turi kitų sveikatos problemų ir nėra kas jį išlaikytų. Ieškovui reikėtų daryti keletą plaštakos operacijų, tačiau tam reikia kelių dešimčių tūkstančių litų. Ieškovui tenka ketvirti metai ieškoti teisingumo. Atsakovas yra pajėgi įmonė, galinti pilnai atlyginti žalą. Įvykis buvo tiriamas daugiau kaip trejus metus, tikintis, kad žalos nereikės atlyginti. Teismas priteisė tik menką - vos vieną aštuonioliktąją dalį prašomos sumos. Neturtinę žalą ieškovas vertina 60000 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas ŽŪB „Šiaulėnų statyba“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. LR DK 283 str. 1 d. nustato, kad darbuotojui, kuris dėl nelaimingo atsitikimo darbe, profesinės ligos neteko darbingumo ir dėl to prarado pajamas, jų kompensavimo tvarką nustato LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas. Šio įstatymo 2 str. 1 d. nustato, kad įstatymų nustatytais atvejais nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas kompensuoja dėl draudiminių įvykių negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims. Darbdavio pareigos atlyginti turtinę ar neturtinę žalą šis įstatymas nenumato.

2. Nurodo, kad nelaimingo atsitikimo metu galiojo LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas, priimtas 2003 m. lapkričio 11 d. Nr. IX-1819, įsigaliojęs nuo 2004 m. sausio 1 d.

Šalies argumentai

3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad dirbo nelegaliai, darbo sutartyje suklastotas jo parašas. Šiems teiginiams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu.

4. Ieškovas nėra visiškai nedarbingas, jo netektas darbingumas sudaro 50 procentų, gauna ne tik 199,50 Lt šalpos pensiją, bet ir netekto darbingumo periodinę kompensaciją, apie kurią neužsimena nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde.

5.Pagrindiniai reikalavimai civilinei atsakomybei dėl neturtinės žalos padarymo kilti, yra žala, žalą padariusio asmens neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių, bei kaltė. Atsakovo kaltė nėra nustatyta.

6.Ieškovas pirmos instancijos teisme Radviliškio rajono apylinkės prokuroro 2007-12-04 nutarimo neginčijo ir neprašė duoti jam laiko nutarimui apskųsti. LR CPK 314 str. draudžia apeliacinį skundą grįsti naujais argumentais, kurių šalys nenurodė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl nepagrįstai apeliantas teigia, kad nespėjo šio nutarimo apskųsti.

7. Ieškovas pirmos instancijos teisme neprašė kviesti liudytoju aktą surašiusį inspektorių, todėl pagal LR CPK 314 str. apeliacinį skundą grįsti naujais argumentais, kurių nenurodė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neturi teisės.

8.Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad į 1400 Lt sumą, gautą iš darbdavio įvykus nelaimingam atsitikimui, yra įskaičiuotas jo negautas uždarbis, išeitinė kompensacija ir nepanaudotų atostogų kompensacija. Pinigus bendrovės pirmininkas apeliantui sumokėjo iš karto po įvykio, dar neapskaičiavus uždarbio bei kompensacijų ir neatleidus ieškovo iš darbo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimas panaikintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas L. V., atlikdamas darbdavio pavestą darbą, susižalojo kairę ranką, todėl buvo gydomas. Įvykis buvo pripažintas draudiminiu įvykiu pagal LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, todėl ieškovui nuo susižalojimo dienos 2004-10-07 iki 2005-04-14 buvo mokama ligos pašalpa, o nuo 2005-04-15 iki 2008-04-28 paskirta netekto darbingumo periodinės kompensacija ( b.l. 43), kuri iki šiol mokama. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. LR DK 283 str. 1 d. nustatyta, kad darbuotojui, kuris dėl nelaimingo atsitikimo darbe, profesinės ligos neteko darbingumo ir dėl to prarado pajamas, jų kompensavimo tvarką nustato LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas, kurio 2 str. 1 d. numatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas kompensuoja dėl draudiminių įvykių negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims. Nelaimingo atsitikimo metu galiojo LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas, priimtas 2003 m. lapkričio 11 d., Nr. IX-1819, įsigaliojęs nuo 2004 m. sausio 1 d. VSDFV Radviliškio skyriaus duomenimis ieškovas L. V. ŽŪB „Šiaulėnų statyba“ dirbo nuo 2004-10-05 iki 2005-08-23, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad dirbo nelegaliai, kad darbo sutartyje suklastotas jo parašas, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimu dalyje dėl neturtinės žalos dydžio, kai ieškovui priteista 3600 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Žala ieškovo sveikatai padaryta jam vykdant darbines pareigas. Saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra vienas iš darbo santykių teisinio reglamentavimo principų (LR DK 2 str. 1 d. 5 p.). Realus nurodyto principo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pagrindinius teisinius darbuotojų saugos ir sveikatos (t. y. darbo aplinkos, darbo vietų, darbų organizavimo) reikalavimus, darbdavio pareigą garantuoti darbuotojų saugą ir sveikatą, šios pareigos įgyvendinimo kontrolę bei atsakomybę už jos pažeidimą. LR DK yra pagrindinis norminis teisės aktas, reglamentuojantis darbo santykius. Civilinė teisė darbo santykiams taikoma tiek, kiek galima pagal LR DK. Darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu (LR DK 250 str.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (LR CK 6.250 str. 2 d.). Neturinę žalą LR CK 6.250 str. 1 d. apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. LR CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis. Jį nustato teismas. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (LR CK 1.5 str.) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (LR CK 6.250 str. 2 d.).

Nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama tiek į žalą padariusio asmens kaltę, tiek į nukentėjusiojo asmens neatsargumą. Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp darbdavio veiksmų ir jo pareigos užtikrinti sveikas ir saugias darbo sąlygas įvykdymo. Viešojo intereso prasme darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Kai ne visi saugos reikalavimai įvykdomi, turi būti vertinama, kiek jie objektyviai buvo žalos priežastis ir lėmė neigiamas pasekmes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad darbdavys paskirdamas 18 metų nesulaukusį ieškovą dirbti prie pavojingo įrengimo pažeidė Staklininko saugos ir sveikatos instrukcijos 1.4 punktą ir todėl tarp darbdavio saugos darbe norminių aktų pažeidimo ir nukentėjusiojo sužalojimo bei atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tai, kad darbdavys neužtikrino saugių darbo sąlygų, konstatuota 2004 m. gruodžio 10 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 02, kuriame nurodyta, jog nelaimingas atsitikimas, sukėlęs ieškovo sveikatos sužalojimą, įvyko dėl to, jog darbo priemonės neatitiko saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų ir tokiu būdu buvo pažeisti Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.8 punkto reikalavimai ir LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 str. 1 d. reikalavimai. Nelaimingo atsitikimo darbe akte taip pat konstatuota, kad darbas buvo atliekamas nustatyta tvarka neapmokyto ir neatestuoto saugos ir sveikatos darbe klausimais asmens ir tokiu būdu buvo pažeisti LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 str. 5 d. reikalavimai (b.l. 5-6). 2004-11-17 Nr. V7-1285 Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo pažymoje apie traumos sunkumą nurodyta, jog nukentėjusysis L. V. atgabentas 2004-10-07, 17.40 val., jam diagnozuota kairė plaštakos dalinė amputacija medžio apdirbimo staklėmis, o nurodytoji trauma priskiriama prie sunkių (b.l. 13). Kritiškai vertintina pirmosios instancijos teismo išvada, jog remiantis Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, yra paneigiami 2004-12-10 nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyti pažeidimai, kai buvo konstatuota, jog diskinis pjūklas nebuvo pilnai uždengtas apsaugų. Įrodymai civilinėje byloje, tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių , turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Tie duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis (LR CPK 177 str.1 d., 2 d.). Prokuratūros nutarimu nustatytos aplinkybės nėra įtrauktos į aplinkybių sąrašą, kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 182 str.). Pažymėtina, kad Radviliškio rajono apylinkės prokuratūra, priimdama nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, rėmėsi liudytojos, surašiusios nelaimingo atsitikimo darbe aktą, parodymais, tačiau pastaroji nebuvo apklausta teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme. Nelaimingo atsitikimo darbe akto šalys neginčijo, aktas yra galiojantis. Taigi, remiantis šiomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad darbdavys turi atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą (LR DK 250 str.,LR CK 6.250 str.). Esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Medikai nukentėjusiojo nelaimingo atsitikimo darbe metu patirtą traumą įvertino kaip sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl patirtos traumos diagnozuota kairės plaštakos dalinė amputacija (b.l. 13). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra išdavusi ieškovui nuo 2006-04-28 iki 2008-04-28 neįgaliojo pažymėjimą iš kurio matyti, kad jam nustatytas 50 proc. darbingumo netekimas (b. l. 8). Ieškovui buvo padarytas sunkus savo laipsniu ir pobūdžiu sveikatos sutrikdymas, jis nuo 2004-10-07 iki 2005-04-14 gydėsi (b.l. 43), patyrė fizinį skausmą, būdamas jauno amžiaus tapo neįgalus, patirtos sveikatos sutrikdymo pasekmės yra tęstinės, ilgalaikės, pilnai nepašalinamos, truksiančios visą gyvenimą. Tai neabejotinai sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nepilnavertiškumo jausmą. Po patirtos traumos pablogėjo ieškovo galimybės susirasti gerai apmokamą darbą, atsirado neigiamos pasekmės bendraujant su bendraamžiais. Kaip nurodė pats ieškovas, po dviejų sėkmingų operacijų pirštai galės lankstytis. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes. Piniginė kompensacija už neturtinę žalą negali nukentėjusiojo asmens grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, todėl tokia kompensacija yra siekiama maksimaliai sušvelninti negatyvias pasekmes. Remiantis nurodytais argumentais, atsižvelgiant į konstatuotą byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, į ginamos vertybės specifiką, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2 d.), ieškovui iš atsakovo priteistos neturtinės žalos atlyginimas padidintinas iki 12000 Lt, o priteistas žyminis mokestis iki 360 Lt.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo. Palūkanos nustatomos įstatymu arba šalių susitarimu (LR CK 6.37 str. l d.). LR CK 6.210 str. l d. yra nustatytos 5 procentų metinės palūkanos už pinigines prievoles praleidus terminą. Neturtinės žalos priteisimą sprendžia tik teismas, todėl prievolė atsiras tik įsiteisėjus teismo sprendimui.

Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priėmė sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovui L. V., kuris atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinė pagalbos išlaidų (b.l. 4), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 500 Lt išlaidų už advokato darbą priteisimo iš ieškovo atsakovo naudai yra panaikintina (LR CPK 96 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta, pagrįsta ir paliktina galioti.

Iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 360 Lt žyminio mokesčio ir 4,72 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., ).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

n usprendžia:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį dėl 500 Lt bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo L. V. priteisimo panaikinti.

Priteistą iš atsakovo ŽŪB „Šiaulėnų statyba“ ieškovui L. V. neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 12000 Lt (dvylikos tūkstančių litų).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo ŽŪB „Šiaulėnų statyba“ valstybei bylinėjimosi išlaidas – 360 Lt (tris šimtus šešiasdešimt litų) žyminio mokesčio ir 4,72 Lt (keturis litus 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.

Kolegijos pirmininkas Egidijus MockevičiusTeisėjai Liudvika TupienėPetras Rimantas Brazys