Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-02-28 · Administracinė byla Nr. I-1470-244/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-02-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-01-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-28
Bylos Nr.
I-1470-244/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03026-2012-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Violeta Balčytienė, Liudmila Zaborovska (pran.), Bronius Januška
Pareiškėjas
N. S.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai
Brigita Pauliukevičienė
Kategorijos
  • 6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1470-244/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03026-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 6.3, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Violetos Balčytienės ir Broniaus Januškos, dalyvaujant pareiškėjui N. S., pareiškėjo atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei, atsakovų atstovams Simonai Bočkutei ir Daliai Cirtautienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo N. S. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas N. S. prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2012 m. spalio 31 d sprendimą Nr. (6.5)1-6490; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos 2012 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. PS-1051; 3) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybą paskirti pensiją nuo 2008 m. rugsėjo 8 d.; 4) sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ar Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 87 p. (2012-10-03 redakcija, galiojanti nuo 2009-03-04) neprieštarauja Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 str. 7 d., Konstitucijos 29 str. (b. l. 1-4).

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Užsienio išmokų tarnybos sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nustatytų bendrųjų individualaus administracinio akto reikalavimų. Sprendime abstrakčiai nurodoma, kad vadovautasi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – Įstatymas) ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – Nuostatai), sprendimas nėra grindžiamas objektyviais duomenimis (faktais), nemotyvuotas, nenurodyta, kodėl netekto darbingumo pensija skiriama nuo 2012-02-01 iki 2012-03-31. Prašymą perskaičiuoti netekto darbingumo pensiją pateikė ir tarpininkauti gaunant papildomus dokumentus į Užsienio išmokų tarnybą kreipėsi dar 2008-09-08. Kompetentingų pareigūnų buvo patikintas, kad visas lėšas atgaus nuo šio termino. Užsienio išmokų tarnyba, gavusi jo prašymą, kreipėsi į Rusijos kompetentingas institucijas dėl duomenų apie draudžiamąsias pajamas gavimo. Prašomi dokumentai buvo gauti tik po ketverių metų, tačiau šis delsimas nėra susijęs su jo neveikimu, todėl pagal Įstatymo 56 str. 4 d. ir 7 d. nuostatas, perskaičiuota pensija turi būti mokama nuo prašymo pateikimo dienos.

VSDFV nepateikė argumentų, kodėl netekto darbingumo pensija negali būti perskaičiuota nuo kreipimosi dienos, iš sprendime nurodytų teisės aktų atsisakymo priežastys nesuprantamos. Nesutinka su VSDFV išvada, kad vadovaujantis Valstybinių socialinių draudimo pensijų įstatymo 56 str. 4 d. ir 7 d. nuostatomis, taip pat Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 86 p., 87 p., perskaičiuota pensija skirtina nuo 2012 m. vasario 1 d.

Užsienio išmokų tarnyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, tarpininkaudama su Rusijos įstaigomis, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos ambasados Rusijoje pareigūnais, turėjo ir galėjo pakartotinai kreiptis ir reikalauti laikytis dokumentų pateikimo terminų, greitesnio duomenų gavimo. Nors šios institucijos nepagrįstai ilgą laiką vilkino duomenų išdavimą, tačiau dėl to, jis neturi būti baudžiamas, šiuo atveju dėl institucijų neveikimo prarasti ketverius metus jam priklausiusios ir skirtinos pensijos. Įstatymas nenumato konkretaus perskaičiuotos pensijos skyrimo termino, o poįstatyminis teisės aktas negali riboti asmens teisių jam suteiktų įstatymu. Nuostatų 87 p., kuriuo nustatytas pensijų perskaičiavimo mechanizmas dėl naujai gautų dokumentų, kurių pagrindu pensija perskaičiuojama nuo jos skyrimo dienos, jei pensija paskirta 2009 m. sausio 1 d. ir vėliau prieštarauja Pensijų įstatymui, Konstitucijos 29 str., bei yra akivaizdžiai diskriminacinė kitų pensijos gavėjų atžvilgiu. Toks teisinis reglamentavimas pažeidžia ne tik jo, bet ir kitų asmenų teises, nes Pensijų įstatymas leidžia perskaičiuoti asmenims pensiją, nedetalizuoja skyrimo terminų, tuo tarpu, poįstatyminis aktas - Pensijų skyrimo Nuostatai tokią pat teisę gauti pensiją pagrįstą įstatymo nustatytais dokumentais diskriminuoja pagal tai, kada šiems asmenims yra paskirta pensija. Jei pareiškėjui pensija būtų paskirta nuo 2009 m. sausio 1 d. ir vėlesnių datų, jam perskaičiuotų pensiją net ne nuo kreipimosi dienos, bet nuo pensijos skyrimo dienos.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime į skundą (b. l. 50–54) su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad pareiškėjas 2008-09-08 pateikė prašymą skirti pensiją, o prašymas perskaičiuoti pensiją pateiktas 2012-01-12. Nors pareiškėjas teigia, jog Tarnybos ir VSDFV sprendimai naikintini, nes, esą jie neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, tačiau ir pats pareiškėjas nurodo, jog VSDF valdybos sprendime nurodytos Pensijų įstatymo ir Nuostatų nuostatos, kuriomis vadovaujantis priimtas šis sprendimas. Be to, skundžiamuose sprendimuose yra nurodyta šių sprendimų apskundimo terminai ir tvarka. Skundžiami sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliamiems reikalavimams, todėl pagrindo naikinti teisėtus ir pagrįstus sprendimus nėra. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė prašymo pareikalauti pensijai skirti trūkstamų dokumentų, kuriame būtų nurodytos svarbios priežastys, dėl kurių jis pats negali jų gauti, Tarnyba pagrįstai pakartotinai nesikreipė į Rusijos Federacijos kompetentingą įstaigą dėl šios pažymos, dėl kurios jau buvo kreipęsis pats pareiškėjas, gavimo. Pateikdamas 2009-08-06 prašymą pareiškėjas taip pat neprašė Tarnybos tarpininkauti gaunant pažymą apie jo draudžiamąsias pajamas iš Rusijos kompetentingų įstaigų. Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos Centrinio archyvo išduota 2011-11-17 pažyma Nr. 5/109711, kurią pareiškėjas 2012-01-12 pateikė Užsienio išmokų tarnybai, buvo adresuota pareiškėjui. Ši aplinkybė patvirtina faktą, kad pareiškėjas dėl trūkstamo pensijai skirti dokumento - pažymos apie 1984 - 1992 metų pajamas į Rusijos Federacijos archyvą kreipėsi pats, taigi nebuvo svarbios priežasties, dėl kurios jis pats negali šio dokumento gauti. Užsienio išmokų tarnyba 2012-02-02 raštu Nr. (10.33)G2-3339, kuriuo N. S. buvo išsiųstas 2012 m. sausio 31 d. sprendimas Nr. PS-1051, informavo, kad jis gali kreiptis į Užsienio išmokų tarnybą dėl išsamesnės informacijos apie paskirtos pensijos apskaičiavimą gavimo, o 2012-02-29 rašte Nr. (10.33)S2-6011 (kopija pridedama) pareiškėjui buvo išsamiai išaiškinta, kad nėra teisinio pagrindo pagal jo 2012-01-12 pateiktus papildomus dokumentus apie 1984 - 1992 metais turėtas pajamas skirti pensiją nuo 2008-08-07. Pareiškėjui pensija paskirta nuo 2008-09-08, t. y. iki įsigaliojant Nuostatų 87 punkto nuostatai, numatančiai, kad, jeigu asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas buvo apskaičiuotas Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, gavus duomenis apie pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms (Pensijų įstatymo 55 straipsnis), pensija atitinkamai perskaičiuojama nuo pensijos skyrimo dienos. Todėl manome, jog pareiškėjo reikalavimas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Nuostatų 87 punkto, kuris pareiškėjo atžvilgiu netaikomas, atitikimą Pensijų įstatymo 56 straipsnio 7 daliai ir Konstitucijos 29 straipsniui atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į skundą (b. l. 31–34) su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad skirdama pareiškėjui netekto darbingumo pensiją vadovavosi ginčo teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais bei pareiškėjo pateiktais dokumentais. Pareiškėjas, 2008-09-08 pateikdamas prašymą skirti netekto darbingumo pensiją nurodė, jog jis pats yra užsakęs dokumentus iš Podolsko archyvo. Papildomų prašymų tarpininkauti gaunant pažymą apie pareiškėjo draudžiamąsias pajamas iš Rusijos kompetentingų įstaigų pateikta nebuvo. Pareiškėjas taip pat neprašė tarpininkauti gaunant pažymą apie jo draudžiamąsias pajamas iš Rusijos kompetentingų įstaigų pateikiant ir 2009-08-06 prašymą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nurodė, jog pats yra kreipęsis dėl pažymos apie jo draudžiamąsias pajamas išdavimo, Tarnyba pakartotinai nesikreipė į Rusijos kompetentingą įstaigą dėl šios pažymos išdavimo. Tarnyba 2011-07-26 išsiuntė pareiškėjo užpildytą anketą-užklausą Nr. (10.33)S2-18176 Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos Centrinio archyvo vadovui. Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos Centrinio archyvo išduota 2011-11-17 pažyma Nr. 5/109711 buvo adresuota pareiškėjui. Pareiškėjas šią pažymą Tarnybai pateikė 2012-01-12. Pareiškėjo argumentas, jog Tarnyba turėjo ir galėjo tarpininkauti gaunant pažymą apie pareiškėjo draudžiamąsias pajamas, nors pareiškėjas pats kreipėsi dėl pažymos išdavimo, yra nepagrįstas ir netenkintinas. Nuostatų 87 punktas buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 152, numatant, kad nuostatos dėl valstybinių socialinio draudimo pensijų perskaičiavimo nuo pensijų skyrimo dienos pagal naujus duomenis apie pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms, tais atvejais, kai asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas buvo apskaičiuotas Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, taikomos perskaičiuojant valstybines socialinio draudimo pensijas, paskirtas nuo 2009 m. sausio 1 d. ir vėlesnių datų. Atsižvelgiant į faktą, kad pareiškėjas į Tarnybą dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo kreipėsi 2008-09-08, o netekto darbingumo pensija pareiškėjui buvo paskirta 2008-11-17, Tarnyba 2012 m. sausio 31 d. priėmė sprendimą Nr. PS-1051, kuriuo netekto darbingumo pensija pagal naujus duomenis apie pareiškėjo draudžiamąsias pajamas buvo paskirta nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kai buvo gautas prašymas perskaičiuoti pensiją, pirmos dienos, t.y. nuo 2012-02-01. Tarnyba 2012-02-29 raštu Nr. (10.33)S2-6011 išsamiai informavo pareiškėją, dėl kokių priežasčių netekto darbingumo pensija buvo paskirta nuo 2012-02-01,

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. spalio 31d. sprendimo Nr. (6.5)1-6490 ir Tarnybos 2012 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. PS-1051 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2008-09-08 pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su prašymu skirti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją. 2008 m. lapkričio 17 d. Tarnybos sprendimu Nr. D-08-6239 pareiškėjui nuo 2008-08-07 iki 2009-08-31 buvo paskirta 748,43 Lt valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija (toliau - netekto darbingumo pensija). Skaičiuojant šios pensijos dydį, dėl pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių negalint pateikti pažymos apie draudžiamąsias pajamas nuo 1984-01-01 iki 1993-02-15, pagal Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 dalį pareiškėjo draudžiamųjų pajamų koeficientas buvo paskaičiuotas pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį.

2009-08-06 pareiškėjui pateikus prašymą pratęsti netekto darbingumo pensijos mokėjimą 2009 m. rugpjūčio 21 d. Tarnybos sprendimu Nr. D-09-6333 pareiškėjui buvo paskirta 748,43 Lt netekto darbingumo pensija nuo 2009-09-01 iki 2012-01-20. 2012-01-25 Tarnyba priėmė sprendimą Nr. PS-786 skirti 748,43 Lt netekto darbingumo pensiją pareiškėjui nuo 2012-01-21 iki 2012-03-31.

2012-01-12 pareiškėjas pateikė Tarnybai Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos Centrinio archyvo 2011-11-17 pažymą Nr. 5/109711 apie pareiškėjo draudžiamąsias pajamas nuo 1984 m. iki 1992 m., dirbant kariniame dalinyje Nr. 36859 Kaune. Atsižvelgiant į naujus duomenis apie pareiškėjo draudžiamąsias pajamas, 2012 m. sausio 31 d. Tarnybos sprendimu Nr. PS-1051 pareiškėjui buvo paskirta 1 087,38 Lt netekto darbingumo pensija nuo 2012-02-01 iki 2012-03-31.

Pareiškėjas nurodo, kad Tarnyba nesiėmė veiksmų dėl uždelsto Rusijos kompetentingų institucijų atsakymo apie pareiškėjo draudžiamąsias pajamas pateikimo, nors turėjo ir galėjo tai padaryti. Pareiškėjas nesutinka su Tarnybos 2012 m. sausio 31d. sprendimu Nr. PS-1051, nes, pareiškėjo nuomone, netekto darbingumo pensija buvo nepagrįstai paskirta nuo 2012-02-01 iki 2012-03-31, o ne nuo 2008-08-07.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas, 2008-09-08 pateikdamas prašymą skirti netekto darbingumo pensiją nurodė, jog jis pats yra užsakęs dokumentus iš Podolsko archyvo (b. l. 36).

Atsakovė Tarnyba teigia, kad papildomų prašymų tarpininkauti gaunant pažymą apie pareiškėjo draudžiamąsias pajamas iš Rusijos kompetentingų įstaigų pateikta nebuvo, kad pareiškėjas taip pat neprašė tarpininkauti gaunant pažymą apie jo draudžiamąsias pajamas iš Rusijos kompetentingų įstaigų pateikiant ir 2009-08-06 prašymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad Tarnybos vyriausioji specialistė A. V. 2011-07-26 priėmė iš pareiškėjo anketą-užklausą dėl tarnybos laikotarpių patvirtinimo, išsiuntė anketą Rusijos Federacijos gynybos ministerijos Centrinio archyvo vadovui ir paprašė pateikti duomenis apie pareiškėjo darbo užmokestį laikotarpiu nuo 1984-01-01 iki 1993-02-15. Tarnyba šiame užklausyme nurodė, kad atsakymą atsiųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai (b. l. 41-42). Tačiau 2011 m. lapkričio 11 d. archyvo pažyma Nr. 5/109711 buvo atsiųsta pareiškėjui (b. l. 25-26 (vertimas iš rusų kalbos b. l. 69-70)). Pareiškėjas šią pažymą Tarnybai pateikė 2012-01-12.

Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 dalis nustato, kad jei už valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintą laiką asmuo dėl svarbių priežasčių ar dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių negali pateikti duomenų apie pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį. To paties straipsnio 7 dalyje yra numatyta, kad kai asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas buvo apskaičiuotas 4 dalyje nustatyta tvarka pagal atitinkamo laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį arba jo dalį, gavus duomenis apie to laikotarpio pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas pagal šias pajamas.

Nuostatų 86 punktas nustato, kad atsiradus aplinkybėms, dėl kurių pensija didinama (pateikus papildomus dokumentus apie stažą, draudžiamąsias pajamas, turėtas iki pensijos paskyrimo, ir kitus), išskyrus Nuostatų 128 ir 129 punktuose numatytus atvejus, naujo dydžio pensija skiriama nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį pensininkas padavė prašymą padidinti pensiją (su visais kitais būtinais dokumentais), pirmosios dienos.

Nuostatų 87 punktas numato, kad jeigu asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas buvo apskaičiuotas Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, gavus duomenis apie pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms, pensija atitinkamai perskaičiuojama nuo pensijos skyrimo dienos pagal naujus duomenis apie stažą ir draudžiamąsias pajamas ar pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms.

Šis Nuostatų punktas buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 152 (Žin., 2009, Nr. 27-1055), nustatant, kad nuostatos dėl valstybinių socialinio draudimo pensijų perskaičiavimo nuo pensijų skyrimo dienos pagal naujus duomenis apie pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms, tais atvejais, kai asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas buvo apskaičiuotas Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, taikomos perskaičiuojant valstybines socialinio draudimo pensijas, paskirtas nuo 2009 m. sausio 1 d. ir vėlesnių datų.

Teismas daro išvadą, kad pagal anksčiau minėtas Pensijų įstatymo ir Nuostatų normas bei atsižvelgiant į faktą kad pareiškėjas dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo į Užsienio išmokų tarnybą kreipėsi 2008-09-08 ir ši pensija pareiškėjui buvo paskirta 2008 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. D-08-6239 nuo 2008-09-08 (nuo teisės į šią pensiją atsiradimo dienos), Užsienio išmokų tarnyba 2012 m. sausio 31 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. PS-1051, kuriuo netekto darbingumo pensiją pagal naujus duomenis apie pareiškėjo draudžiamąsias pajamas paskyrė nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kai buvo gautas prašymas perskaičiuoti pensiją pirmos dienos, t. y. nuo 2012-02-01. Įpareigoti Užsienio išmokų tarnybą pagal pareiškėjo prašymą ir 2012-01-12 pateiktus papildomus dokumentus perskaičiuoti pareiškėjo netekto darbingumo pensiją nuo 2008-09-08 (jos paskyrimo dienos) nėra teisinio pagrindo.

Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos Centrinio archyvo išduota 2011-11-17 pažyma Nr. 5/109711, kurią pareiškėjas 2012-01-12 pateikė Užsienio išmokų tarnybai, buvo adresuota pareiškėjui (Lietuvos Respublikos Ambasados Rusijos Federacijoje 2012-01-01 raštas Nr. 5.1.4-12, kuriuo pareiškėjui persiųsta minėta pažyma, taip pat adresuotas pareiškėjui). Ši aplinkybė patvirtina tą faktą kad pareiškėjas dėl trūkstamo pensijai skirti dokumento - pažymos apie 1984 - 1992 metų pajamas į Rusijos Federacijos archyvą kreipėsi pats, taigi atsakovai pagrįstai teigia, kad nebuvo svarbios priežasties, dėl kurios jis pats negalėjo šio dokumento gauti.

Viešojo administravimo subjektas, taikydamas viešosios teisės normas, turi vadovautis pagrindiniu viešosios teisės principu: leidžiama tik tai ir tik tiek, kiek tai tiesiogiai numatyta jų kompetencijos ribas apibrėžiančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Teisės aktuose, tarp jų Viešojo administravimo įstatyme, įtvirtinta nuostata per atitinkamus terminus priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkančio turinio sprendimą dėl asmens prašymo (skundo) nėra viešojo administravimo subjekto diskrecijos teisė, o pareiga. Teismas daro išvadą, kad priimdami skundžiamus sprendimus atsakovai nepažeidė įstatymo reikalavimų, neviršijo kompetencijos, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

Atmestini pareiškėjos skundo motyvai, kad skundžiamas VSDF valdybos Užsienio išmokų tarnybos 2012 m. sausio 31d. sprendimas Nr. PS-1051 nėra grindžiamas objektyviais duomenimis (faktais), kad nėra paaiškinta, kodėl netekto darbingumo pensija negali būti perskaičiuojama nuo kreipimosi dienos, ir kad iš nurodytų teisės aktų nesuprantamos atsisakymo priežastys. Užsienio išmokų tarnyba 2012-02-02 raštu Nr. (10.33)G2-3339, kuriuo N. S. buvo išsiųstas 2012 m. sausio 31 d. sprendimas Nr. PS-1051, informavo, kad jis gali kreiptis į Užsienio išmokų tarnybą dėl išsamesnės informacijos apie paskirtos pensijos apskaičiavimą gavimo, o 2012-02-29 rašte Nr. (10.33)S2-6011 pareiškėjui buvo išsamiai išaiškinta, kad nėra teisinio pagrindo pagal jo 2012-01-12 pateiktus papildomus dokumentus apie 1984 - 1992 metais turėtas pajamas skirti pensiją nuo 2008-08-07.

Taip pat netenkintinas ir pareiškėjo reikalavimas sustabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 87 punktas (2012-10-03 aktuali redakcija, galiojanti nuo 2009-03-04) neprieštarauja Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnio 7 daliai ir Konstitucijos 29 straipsniui.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 dalis nustato, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Teisėjų kolegijai abejonių dėl minėtų normų konstitucingumo nekyla, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Atmesti pareiškėjo N. S. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėBronius JanuškaLiudmila Zaborovska