Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-228-134/2007m.

Teisėjas Artūras Ridikas Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.6.4.1.

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. rugsėjo 18 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. Ž. nuteistas :

- pagal BK 300 str. 2 d – laisvės atėmimu1 metams 5 mėnesiams;

- pagal BK 304 str. 1 d – areštu 20 parų;

- pagal BK 189 str. 1 d – laisvės atėmimu 7 mėnesiams.

Vadovaujanti BK 63 str. 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., bausmes, paskirtas pagal BK 300 str. 2 d. ir 304 str. 1 d. subendrinus apėmimo būdu ir šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su bausme, skirta pagal BK 189 str. 1 d., nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams.

P. R. Ž. 23,60 Lt proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

nenustatytu laiku iš nenustatyto asmens įsigijo žinomai suklastotą vairuotojo pažymėjimą Nr. JD 071054, išduotą G. A. su įklijuota R. Ž. nuotrauka ir tą netikrą pažymėjimą laikė iki 2006 m. kovo 2 d., kol, važiuodamas keliu Šiauliai – Panevėžys, k., Radviliškio rajone, jį išmetė;

2006 m. vasario 22 d., 12 val. 45 min., Panevėžio m., siekdamas gauti dokumentą – įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą LT/AEA 9606950, AB „Lietuvos draudimas“ Panevėžio filialo Panevėžio skyriui atstovaujančiai UAB „Blizgantis dramblys“ pateikė melagingą informaciją – prisistatė ir pasirašė G. A. vardu;

laikotarpyje nuo 2006 m. sausio 25 d. iki 2006 m. kovo 2 d., tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir iš nenustatyto asmens įgijo 14000 lt vertės automobilį „Peugeot Boxer“ valst. Nr., kuris 2006-01-25 buvo pavogtas Jonavos mieste, prie (duomenys neskelbtini) žinodamas, kad tas automobilis gautas nusikalstamu būdu ir tuo automobiliu naudojosi iki 2006 m. kovo 2 d., kol kelyje Šiauliai – P. P. k., Radviliškio r., buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Epizode dėl nusikalstamu būdu įgyto turto įgijimo nuteistasis teigia, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog jis įsigijo automobilį ,,Peugeot Boxer” žinodamas šį automobilį esant pavogtą. Jis policijos pareigūnams pateikė šio automobilio pirkimo-pardavimo dokumentus, įrodančius, kad jis automobilį įsigijo teisėtai. Vykdamas iš turgavietės šiuo automobiliu, jis nesistengė išvengti sulaikymo, nes nematė pareigūnų automobilio. Tai patvirtina liudytojo policijos pareigūno R. B. parodymai, kad jis (apeliantas) nebėgo ir galėjo nematyti pareigūnų. Po sulaikymo jis pareigūnams pateikė savo vairuotojo pažymėjimą ir nurodė, kad automobilio dokumentus paliko pažįstamiems asmenis turguje. Jis nei vienoje apklausoje neteigė, kad automobilis ,,Peugeot Boxr” priklauso ne jam. Policijos pareigūnai R. B., A. B., M. K. tik teisme nurodė aplinkybę, kad jis po sulaikymo tvirtino, jog automobilis ne jo, ikiteisminio tyrimo liudytojai tokių parodymų nedavė, todėl teismas liudytojų parodymus turėjo vertinti kritiškai. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad jis, drausdamas automobilį, draudimo bendrovei pateikė suklastotą vairuotojo pažymėjimą, nes ši aplinkybė susijusi su jo noru mokėti mažesnes draudimo įmokas ir nesusijusi su automobilio įsigijimo aplinkybėmis.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl nuteisimo pagal BK 300 str. 2 d.

BK 300 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2006-01-20 įstatymo Nr. X-511, įsigal. 2006-02-11 redakcija) numato baudžiamąją atsakomybę už netikros asmens tapatybės kortelės, paso, vairuotojo pažymėjimo ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo pagaminimą arba šių tikrų dokumentų suklastojimą, arba žinomai netikrų ar žinomai suklastotų tikrų šių dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą arba realizavimą. Šios nusikalstamos veikos požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamoji atsakomybė iškyla, padarius bent vieną iš šiame BK straipsnyje numatytų veikų. R. Ž. nuteistas už tai, kad nenustatytu laiku iš nenustatyto asmens įsigijo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą ir jį laikė iki 2006-03-02. BK 300 str. 1 d. redakcija, galiojusi iki 2006-02-11, numatė baudžiamąją atsakomybę tik už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba netikro ar suklastoto dokumento panaudojimą ar realizavimą. Taigi, pagal ankstesnę BK 300 str. redakciją apelianto veika - žinomai netikro vairuotojo pažymėjimo laikymas – nebuvo kriminalizuota. Apelianto skundo pagrindinis argumentas yra tas, kad jis žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą, kuriame nurodyti G. A. asmens duomenys ir įklijuota R. Ž. nuotrauka, išmetė iki 2006-02-11, t.y. iki naujos BK 300 str. redakcijos įsigaliojimo.

Byloje nustatyta, kad R. Ž. 2006-02-22 sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su AB ,,Lietuvos draudimas”, nurodydamas ne savo, o kito asmens – G. A. – asmens duomenis. R. Ž. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad, sudarydamas sutartį, jis pasakė G. A. vardą ir pavardę, kitų šio asmens anketinių duomenų nežinojo nepamena, ar nurodė asmens kodą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. Ž. patvirtino nepažįstantis G. A. ir nežinantis, kaip sutartyje buvo įrašytas jam nepažįstamo žmogaus asmens kodas.

Draudiko atstovas liudytojas R. Č. tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose aiškiai ir kategoriškai nurodė, kad draudėjas pirmiausia turi nurodyti asmens kodą ir tik po to duomenų bazėje randamas asmens vardas ir pavardė. Atvirkštinė tvarka, t,.y. kai sutartį sudarantis asmuo pirmiausia nurodo vardą ir pavardę, o po to duomenų bazėje randamas jo asmens kodas – yra negalima. Kadangi apeliantas teisminio nagrinėjimo metu negalėjo aiškiai ir suprantamai paaiškinti, kaip jis nurodė jam nepažįstamo G. A. asmens kodą, be kurio negalėjo sudaryti sutarties, apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad R. Ž., sudarydamas sutartį 2006-02-22, turėjo netikrą vairuotojo pažymėjimą, iš kurio pateikė G. A. asmens kodą.

Faktą, kad R. Ž. netikrą vairuotojo pažymėjimą laikė iki 2006-03-02, patvirtina liudytojos D. Š., apeliantą sulaikiusių policijos pareigūnų parodymais bei kitais bylos įrodymais nustatytos aplinkybės. Liudytojai R. B., M. K., K.A. B. parodė, kad gavę pranešimą apie vogtą automobilį ,,Peugeot Boxer”, vairuojamą R. Ž., šį automobilį pamatė ties Valdaikėlių ir Dembavos kaimais ir, persekiodami kelyje Šiauliai-Panevėžys, sustabdė Pociūnų kaime. Iš schemos prie liudytojo M. K. apklausos protokolo (1 t., 122 b.l.) matyti, vairuotojo pažymėjimas rastas Dembavos kaime, šalikelėje, apie 100 m atstumu iki vietos, iš kurios pareigūnai pamatė automobilį ,,Peugeot Boxer”. Nuo pažymėjimo radimo vietos iki Pociūnų kaimo, kuriame R. Ž. buvo sulaikytas, yra didesnis nei 3 km atstumas, todėl apeliantas skunde teisingai nurodo, kad buvo sulaikytas apie 3,5 km atstumu nuo vietos, kurioje rastas vairuotojo pažymėjimas. Iš schemos matyti, kad R. Ž. vairuojamas automobilis, važiuodamas iš Radviliškio keliu Šiauliai-Panevėžys Panevėžio kryptimi, pravažiavo (duomenys neskelbtini) kaimą, kuriame rastas vairuotojo pažymėjimas. Kadangi apeliantas teismo posėdžių metu patvirtino vairuotojo pažymėjimą išmetęs, važiuodamas keliu Šiauliai-Panevėžys, todėl akivaizdu, kad aplinkybė, jog nuo pažymėjimo radimo iki R. Ž. sulaikymo vietos yra apie 3,5 km atstumas, visiškai nepatvirtina skunde daromos išvados, kad apeliantas vairuotojo pažymėjimo negalėjo išmesti šioje kelio atkarpoje. Priešingai, bylos įrodymai leidžia daryti būtent tokią išvadą.

Liudytoja D. Š. parodė, kad (duomenys neskelbtini) radusi vairuotojo pažymėjimą apie 8 val., jį tą pačią dieną pateikė Šeduvos PK pareigūnams. Tą pačią dieną policijos pareigūnai atvažiavo pas ją į namus ir apklausė. Iš liudytojos apklausos ir daiktų pateikimo protokoluose įrašytų datų matyti, kad D. Š. buvo apklausta ir vairuotojo pažymėjimą pateikė 2006-03-03, o tai reiškia, kad ji pažymėjimą rado kitą dieną po R. Ž. sulaikymo. Apklausta apeliacinio teismo posėdyje liudytoja patvirtino šias aplinkybes, paaiškindama, kad ji negali nurodyti tikslios vairuotojo pažymėjimo radimo dienos ir tai galėjo būti ir kovo 3 d., todėl darytina išvada, kad apklausos protokole, nurodydama vasario mėnesį, suklydo. Liudytoja taip pat paaiškino, kad pro vietą, kurioje rado vairuotojo pažymėjimą, ji važinėja dažnai, pažymėjimas šalikelėje gulėjo matomoje vietoje, todėl jis negalėjo ilgai išbūti jos nepastebėtas, o tai leidžia daryti išvadą, kad liudytoja pažymėjimą rado netrukus po jo išmetimo.

Apeliantas skunde teisingai nurodo, kad liudytojos D. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad ji vairuotojo pažymėjimą rado (duomenys neskelbtini) kaime 2006-02-03, o pareigūnams pažymėjimą pateikė 2006-03-03 (1 t., 33-34 b.l.). Pirmosios instancijos teisme ši liudytoja nebuvo apklausta, todėl prieštaravimai tarp liudytojos parodymų pašalinti, atlikus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme.

Liudytoja E. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė tik apytiksliai prisimenanti datą, kada D. Š. atnešė vairuotojo pažymėjimą į policijos nuovadą, t.y. ji parodė, kad tai galėjo būti 2006-03-09 (1 t., 123 b.l.). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja E. D. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė tik apytikslią vairuotojo pažymėjimo jai perdavimo datą. Ji tik tiksliai žino, kad tai buvo kovo mėnesio pradžioje- o tai galėjo būti 3 ar 9 dieną, o sakydama , kad tai buvo 9 d. ji nebuvo tikra, kad tai teisinga. Kadangi ši liudytoja tikslios datos neprisiminė, jos parodymai negali būti laikomi paneigiančiais liudytojos D. Š. ir daiktų pateikimo protokolu nustatytą tikslią vairuotojo pažymėjimo radimo ir perdavimo pareigūnams datą –2006-03-03, kaip nepagrįstai teigiama apeliaciniame skunde.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad R. Ž. netikrą vairuotojo pažymėjimą laikė iki 2006-03-02, kol važiuodamas keliu Šiauliai-Panevėžys, (duomenys neskelbtini) k., Radviliškio raj., jį išmetė. Kadangi R. Ž. padarytas nusikaltimas yra trunkamasis ir tęsėsi 2006-02-11 įsigaliojus BK 300 str. 2 d. naujajai redakcijai, numatančiai baudžiamąją atsakomybę už netikro vairuotojo pažymėjimo laikymą, teismas pagrįstai ir teisingai apeliantą pripažino kaltu pagal BK 300 str. 2 d. Teismas, nuteistajam už šį nusikaltimą paskyręs laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, teisingai įvertino BK 54 str. nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai vadovavosi BK 61 str. 1-3 d. numatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis, BK 27 str. 1 d. ir 56 str. 1 d. normomis. Teismas atsižvelgė į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę apie jo šeiminę padėtį ir įvertino šios aplinkybės reikšmę bausmės dydžiui, todėl ši aplinkybė negali būti pagrindu švelninti bausmę Apeliantui pagal BK 300 str. 2 d. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl nekeistina.

Dėl nuteisimo pagal BK 189 str. 1 d.

BK 189 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę už žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą. Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl byloje būtina nustatyti, kad R. Ž. įsigijo ir naudojosi automobiliu žinodamas, kad jis yra vogtas, ir to norėjo. Teismas R. Ž. kaltę grindė dviem netiesioginiais įrodymais : policijos pareigūnų parodymais, kad R. Ž., sulaikytas vairuojantis vogtą automobilį ,,Peugeot Boxer”, neturėjo automobilio dokumentų ir teigė, kad automobilis priklauso ne jam bei aplinkybe, kad nuteistasis, sudarydamas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl šio automobilio, pateikė svetimo asmens duomenis.

Liudytojai policijos pareigūnai R. B., M. K., K.A. B. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad, jiems sustabdžius R. Ž., vairuojantį automobilį ,,Peugeot Boxer”, jis neturėjo automobilio įsigijimo dokumentų ir teigė, kad automobilis priklauso draugams, kurie prašė tą automobilį parvaryti. Apklausti apeliacinės instancijos posėdyje; liudytojai A.K. B. ir M. K. patvirtino, kad nuteistasis, jį sulaikius, sakė, kad automobilis yra ne jo, o ikiteisminio tyrimo metu apie tai nesakė, nes to nebuvo klausiami. Apylinkės teismas, remdamasis tokiais liudytojų parodymais, padarė nepagrįstą išvadą, kad R. Ž. policijos pareigūnams neigė, kad automobilis yra jo asmeninė nuosavybė. Tačiau vertinant tokį nuteistojo elgesį, būtina atsižvelgti į aplinkybes, kurioms esant, jis buvo sulaikytas. Pagal liudytojų policijos pareigūnų parodymus, R. Ž. buvo išsigandęs; tą patį nurodo ir nuteistasis, skunde teigdamas, kad buvo išsigandęs pareigūnų išsitraukto ginklo. Vienas iš R. Ž. sulaikiusių pareigūnų – K.A. B. teisme patvirtino nuteistojo nurodytą aplinkybę parodydamas, kad jis buvo išsitraukęs tarnybinį ginklą ir laikė jį rankose. Pagal liudytojo R. B. parodymus, nuteistasis pasakė, kad automobilis ,,Peugeot Boxer” yra ne jo po to, kai jis nuteistajam paaiškino, kad šis automobilis buvo pavogtas. Įvertinus nuteistojo išgąstį sulaikymo metu, policijos pareigūno jam pateiktą informaciją, kad jo vairuojamas automobilis yra vogtas, jo teiginio, kad šis automobilis priklauso jo draugams, negalima laikyti pasakytu laisvanoriškai, todėl vienareikšmiškai patvirtinančiu jo kaltę įsigijus žinomai vogtą daiktą.

Nuteistasis R. Ž. nei vienoje apklausoje nenurodė fakto, kad ne jis yra automobilio savininkas. Viso proceso metu nuosekliai teigė, kad jis automobilį ,,Peugeot Boxer” pirkimo-pardavimo dokumentais įsigijo Panevėžio miesto turguje 2006 m. vasario mėn. nežinodamas, kad šis automobilis yra vogtas. Ši jo versija bylos įrodymais nepaneigta. Įvykio vietoje R. Ž. policijos pareigūnams automobilio įsigijimo dokumentų nepateikė ir paaiškino juos palikęs pas draugą automobilių turguje. Nuteistasis buvo sulaikytas įvykio dieną, t.y. 2006-03-02 ir buvo suimtas iki 2006-04-07 (1 t., 128; 140-141; 144-147 b.l.). Pasibaigus suėmimui, nuteistasis tyrėjams pateikė automobilio įsigijimo dokumentus : transporto priemonės registracijos liudijimą (techninį pasą) ir pažymą apie transporto priemonės pardavimą (1 t., 51-52; 67-72 b.l.). Dokumentų turėjimas patvirtina nuteistojo teiginį, kad jam buvęs automobilio savininkas pardavė automobilį ir perdavė jo dokumentus. Šis faktas taip pat rodo, kad, pirkdamas automobilį, R. Ž. neturėjo pagrindo manyti, jog šis automobilis yra pavogtas iš teisėto savininko.

Kitas įrodymas, kuriuo teismas grindė nuteistojo kaltę, yra byloje nustatyta aplinkybė, kad R. Ž., prisistatydamas automobilio ,,Peugeot Boxer” valdytoju ir sudarydamas civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarė, draudimo bendrovei pateikė ne savo, o svetimo asmens – G. A. anketinius duomenis. Nuteistasis neneigė šios aplinkybės, tačiau paaiškino savo elgesio priežastis. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu jis parodė iš draugų sužinojęs, kad draudžiant civilinę atsakomybę dėl automobilio su tranzitiniais numeriais, draudimo įmokos suma mažesnė nei draudžiant civilinę atsakomybę dėl automobilio su užsienio valstybės numeriais. Jo pirktas automobilis ,,Peugeot Boxer” buvo ne su tranzitiniais, o Prancūzijos Respublikos numeriais ir tos pačios valstybės automobilio dokumentais, tačiau jis, nenorėdamas mokėti didesnės draudimo įmokos, draudikui nenurodė automobilio užsienietiškų numerių. Tačiau manė, kad elgiasi neteisėtai, todėl sutartį sudarė, nurodydamas ne savo, o kito asmens duomenis. Iš draudimo sutarties Nr. 03/50391310 matyti, kad joje automobilio valstybinis numeris nenurodytas (1 t., 30 b.l.). Draudimo įmonės darbuotojas liudytojas R. Č., sudaręs draudimo sutartį, pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad automobilis ,,Peugeot Boxer” buvo be valstybinių numerių. Draudimo sutarties turinys ir liudytojo parodymai patvirtina R. Ž. teiginius, kad jis draudikui nenurodė automobilio užsienietiško valstybinio numerio, t.y. sąmoningai nuslėpė nuo draudiko tam tikrus automobilio duomenis. Taigi, nuteistojo argumentas, kad jis manė besielgiąs neteisėtai ir todėl sutartį sudarė kito asmens vardu, yra įtikinamas. Todėl aplinkybė, kad R. Ž. civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarė, nurodydamas ne savo, o kito asmens duomenis, taip pat nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad apeliantas žinojo įsigijęs ir naudojęs vogtą automobilį. R. Ž. pateiktoje pažymoje apie transporto priemonės pardavimą nurodyta automobilio pardavimo data - 2006-02-27 yra vėlesnė nei civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties dėl automobilio ,,Peugeot Boxer” liudijime nurodyta sutarties sudarymo data – 2006-02-22. Nuteistasis apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad automobilio pardavėjas transporto priemonės registracijos liudijimą jam atidavė automobilio perdavimo dieną, o pažymą apie transporto priemonės pardavimą – po keleto dienų. Jis neprisimena, ar turėjo pažymą apie automobilio pardavimą draudimo sutarties sudarymo metu. Liudytojas R. Č. parodė, kad sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo pateikti tik automobilio techninį pasą. Iš šių parodymų matyti, kad R. Ž. civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį galėjo sudaryti, pateikęs draudikui tik transporto priemonės registracijos liudijimą (techninį pasą) ir nepateikdamas jokių kitų automobilio nuosavybę patvirtinančių dokumentų. Todėl laikytina, kad ši sutartis sudaryta R. Ž. nurodytomis aplinkybėmis, t.y. iki pažymos apie transporto priemonės pardavimą gavimo iš automobilio pardavėjo. Tai paaiškina aplinkybę, kodėl draudimo sutartyje nurodyta ankstesnė nei automobilio įsigijimo dokumente data.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” 3.1.8 p. išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Iš šioje byloje esančių įrodymų negalima daryti neginčijamos ir vienareikšmiškos išvados, kad R. Ž. įsigijo automobilį ,,Peugeot Boxer” ir juo naudojosi žinodamas, kad šis automobilis buvo pavogtas. Todėl nuosprendžio dalis dėl R. Ž. nuteisimo pagal BK 189 str. 1 d. naikintina, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). R. Ž. išteisinus pagal BK 189 str. 1 d., naikinamas ir bausmės, paskirtos už šią veiką, subendrinimas su bausmėmis už kitas veikas pagal BK 63 str. 4 d.

Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę pagal BK 304 straipsnio 1 dalį atsižvelgė į tai, kad jis praeityje teistas ir turi neišnykusį teistumą, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir paskyrė bausmę, kuri yra artima baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytam bausmės minimumui, todėl nėra per griežta ir mažinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 3 d. nuosprendžio dalį, kuria R. Ž. nuteistas pagal BK 189 str. 1 d. ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį : R. Ž. pagal BK 189 str. 1 d. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Panaikinti pagal BK 189 str. 1 d. paskirtos bausmės subendrinimą su kitomis nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 63 str. 4 d. . Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 d. 5 dalies 2 punktu, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 304 straipsnio 1 dalį apėmimo būdu ir skirti galutinę subendrintą bausmę- laisvės atėmimą 1 metams 5 mėnesiams. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.