Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. B. ir J. P. apeliacinius skundus dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo

R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimu 5 metams, pagal BK 253 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė R. B. paskirta laisvės atėmimas 6 metams;

J. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams, pagal BK 253 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. ir J. P. nuteisti už tai, kad 2010 m. vasario 11 d. apie 19 val., Raseinių mieste, sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpusiu asmeniu, po skambučio į duris M. Š. jas atidarius, įsibrovė į vidų, naudojo fizinį smurtą M. Š. atžvilgiu, t. y. tyčia ne mažiau kaip penkis kartus suduodant M. Š. į galvą bei įvairias kūno vietas, padarant odos nubrozdinimą kairio riešo sąnaryje, dešinėje plaštakoje, kairės ausies kaušelio-smilkinio riboje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, muštinę žaizdą pakaušyje, kas nukentėjusiajam M. Š. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, surišo jo rankas bei kojas vienkartiniais plastmasiniais dirželiais, burną užklijavo lipnia juosta, tokiu būdu atimant jam galimybę priešintis, taip pat J. P. akivaizdžiai demonstruojant turėtą daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, o tuo pačiu metu R. B. demonstruojant turėtą šaudymui tinkamą 2007 metų Čekijos pramoninės gamybos trumpavamzdį graižtvinį revolverį ALFA modelį 640 Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo ME-Flobert tipo šoviniais, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra D kategorijos šaunamasis ginklas, bei reikalaujant atiduoti visus namuose laikomus pinigus, nuo piršto numovė vieną aukso žiedą 600 litų vertės, o tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, namuose taip pat buvusią L. Š. su mažamečiais vaikais J. P. uždarant vonios kambaryje ir naudojant psichologinį smurtą, taip pat reikalaujant atiduoti visus namuose laikomus pinigus, nuo kaklo nusegant vieną aukso grandinėlę 800 litų vertės, bei ieškant namuose laikomų pinigų, pagrobė iš miegamajame kambaryje buvusios papuošalų dėžutės L. Š. priklausančius papuošalus: dvi aukso grandinėles, kurių vienos vertė 200 litų, bendros 400 litų vertės, du aukso pakabukus ant kaklo (kryželius), kurių vieno vertė 250 litų, bendros 500 litų vertės, vieną aukso pakabuką ant kaklo (su šv. Marijos atvaizdu) 150 litų vertės, vieną aukso pakabuką ant kaklo (su zodiako ženklu-skorpionu) 150 litų vertės, vieną balto-geltono aukso pakabuką ant kaklo (su zodiako ženklu-skorpionu) 300 litų vertės, vieną aukso pakabuką ant kaklo (su Kleopatros galvos atvaizdu) 500 litų vertės, vieną balto-geltono aukso vestuvinį žiedą 300 litų vertės, 1 porą auksinių auskarų 400 litų vertės, geltono-balto aukso žiedą 400 litų vertės, 1 porą auksinių auskarų su žalio akmens akimis 200 litų vertės, 9 vnt. paprasto metalo beverčių žiedų, vieną sidabro žiedą 100 litų vertės, vieną sidabro žiedą 80 litų vertės, vieną sidabro žiedą 50 litų vertės, vieną sidabro žiedą 40 litų vertės, 5 poras sidabrinių auskarų, kurių vienos poros vertė 20 litų, bendros 100 litų vertės, vieną sidabro grandinėlę ant rankos (pintų gijų) 80 litų vertės, o M. Š. priklausantį vieną aukso žiedą (vestuvinis) 300 litų vertės, taip pat pagrobė virtuvėje ant stalo buvusią M. Š. priklausančią rankinę 30 litų vertės ir joje buvusius – L. Š. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Nokia, 100 litų vertės, M. Š. priklausančius 400 litų pinigais įvairiomis kupiūromis bei M. Š. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, taip pat iš L. Š. priklausančios piniginės 350 litų pinigais įvairiomis kupiūromis bei garaže buvusius: L. Š. priklausiusius 20 vnt. 0,5 litro talpos butelių degtinės „Kontinent“, kurių vieno butelio vertė 10 litų, bendros 200 litų vertės, M. Š. priklausiusius 20 vnt. 0,5 litro talpos butelių degtinės „Kontinent“, kurių vieno butelio vertė 10 litų, bendros 200 litų vertės, P. Š. priklausiusius 17 vnt. 0,5 litro talpos butelių degtinės „Kontinent“, kurių vieno butelio vertė 10 litų, bendros 170 litų vertės, iš viso pagrobiant svetimo turto bendros 3600 litų vertės, padarant nukentėjusiajam M. Š. 770 litų turtinę žalą o nukentėjusiajai L. Š. 2830 litų turtinę žalą.

Be to, R. B. nuteistas už tai, kad 2010 m. sausio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, Kauno mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nusipirko ir tokiu būdu įgijo šaunamąjį ginklą - 2007 metų Čekijos pramoninės gamybos trumpavamzdį graižtvinį revolverį ALFA modelį 640 Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo ME-Flobert tipo šoviniais, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra D kategorijos šaunamasis ginklas, bei 8 vnt. 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo ME Flobert tipo revolverinius šovinius, priskiriamus D kategorijos šaudmenims, skirtiems pramoninės gamybos graižtviniams 6 mm kalibro žiedinio skėlimo revolveriams, tokiems kaip ALFA modelis 640 Nr. (duomenys neskelbtini), bei po ko minėtą šaunamąjį ginklą ir 8 šaudmenis jis parsinešė į savo namus, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini), kur neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė ginklą ir šaudmenis, po ko minėtą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis jis rūbų kišenėje nešiojosi su savimi, o 2010-02-11 atsigabeno į Raseinių miestą, sodų bendriją (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į M. ir L. Š. priklausantį gyvenamąjį namą bei po įvykdyto plėšimo parsigabeno atgal į Kauno miestą, parsinešė į savo namus, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini), kol 2010-02-12, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje, po vienu iš daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) balkonų, minėtą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis paliko, iššokdamas per balkoną ir bandydamas bėgti nuo jį sulaikančių Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnų.

Be to, J. P. nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 12 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje, po vienu iš daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) balkonų, rado ir tokiu būdu įgijo šaunamąjį ginklą - 2007 metų Čekijos pramoninės gamybos trumpavamzdį graižtvinį revolverį ALFA modelį 640 Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo ME-Flobert tipo šoviniais, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra D kategorijos šaunamasis ginklas, bei 8 vnt. pramoninės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo ME Flobert tipo revolverinius šovinius, tinkamus šaudyti D kategorijos šaudmenis, skirtus pramoninės gamybos graižtviniams 6 mm kalibro žiedinio skėlimo revolveriams, tokiems kaip ALFA model 640 Nr. (duomenys neskelbtini), po ko minėtą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis jis parsinešė į savo namus, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini), kur neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė ginklą ir šaudmenis paslėptus savo gyvenamajame bute, vonios kambaryje, po vonia, iki 2010 m. vasario 15 d., kol šią dieną minėtą šaunamąjį ginklą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnams pateikė jo tėvas J. P..

Nuteistojo įsitikinimu, teismas, pripažinęs jį kaltu pagal BK 180 str. 3 d. ir BK 253 str. 1 d., paskyrė jam per griežtą bausmę. Nors teismas ir nustatė dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tačiau skirdamas bausmę į jas neatsižvelgė, lengvinančių aplinkybių nustatymas įtakos bausmės dydžiui neturėjo. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis ikiteisminiam tyrimui ir teismui netrukdė, davė nuoširdžius parodymus, šias aplinkybes vertino tik formaliai ir paskyrė jam savo dydžiu per griežtą bausmę. Be to, per griežta bausmė jam buvo paskirta ir dėl neteisingai kvalifikuotos jo nusikalstamos veikos.

Apeliantas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, visiškai nepasisakė dėl jo sveikatos būklės. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra sužalotas nuo 2010 m. vasario 12 d. ir iki šiol dar nepasveiko, t. y. jau daugiau kaip aštuonis mėnesius negali vaikščioti. Nors jis ikiteisminio tyrimo metu prašė išreikalauti jo ligos istoriją ir paskirti teismo medicinos ekspertizę dėl sveikatos būklės ir sužalojimo pasekmių nustatymo, tačiau šio klausimo niekas nesprendė ir jis buvo nuteistas kaip visiškai sveikas, jokių sveikatos sutrikimų neturintis žmogus. Mano, kad skirdamas bausmę teismas bent jau iš humaniškumo tyrėjo užklausti medicinos ekspertus, ar jis apskritai gali atlikti laisvės atėmimo bausmę. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra jaunas žmogus – jam tik 29 metai, turi šeimą, padaryti nusikaltimą ryžosi tik dėl finansinių sunkumų, labai gailisi nusikaltęs.

Teismo posėdyje nuteistieji R. B. ir J. P., jų gynėjos bei nukentėjusioji L. Š. prašė apeliacinius skundus patenkinti. Prokurorė prašė nuteistųjų skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų R. B. ir J. P. apeliaciniai skundai atmestini.

Nuteistojo R. B. 2010 m. lapkričio 26 d. prašymas laikytinas pastarojo apeliacinio skundo papildymu, ir atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 4 p. pažymėta, jog baudžiamojo proceso įstatymai nenumato apeliantų teisės paduotus apeliacinius skundus pakeisti ar papildyti, ir nurodyta, kad visi apeliacinio skundo pakeitimai ir papildymai grąžinami apeliantui, šis R. B. prašymas nenagrinėtinas.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistųjų nusikalstamus veiksmus ir jiems teisingai paskyrė bausmes.

Dėl nuteistųjų R. B. ir J. P. kaltės padarius Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. numatytą nusikaltimą

Nors nuteistasis R. B. skunde nurodo apiplėšimo metu ginklo neturėjęs, jo nenaudojęs ir nematęs, kad ginklą būtų turėję kiti asmenys, o J. P. nurodo nusikaltimo metu prieš M. Š. fizinio skurto nenaudojęs, nepasisavinęs miegamajame kambaryje buvusių juvelyrinių dirbinių ir ginklu niekam negrasinęs, apeliantų kaltė padarius BK 180 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką įrodyta nukentėjusiųjų M. Š., L. Š. parodymais, pačių nuteistųjų R. B. ir J. P. parodymais, kitais ištirtais, nuosprendyje aptartais ir motyvuotai, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatos, įvertintais įrodymais.

Iš nukentėjusiojo M. Š. parodymų matyti, kad jis nuo pat pirmosios apklausos nuosekliai nurodė esmines jo ir jo žmonos L. Š. apiplėšimo aplinkybes. Apklausiamas teisiamajame posėdyje M. Š. parodė, kad įvykio dieną jam grįžus į namus, po kelių minučių kažkas pabeldė į duris. Atidaręs duris, jis pamatė J. P., kurio nepažinojo. Tuomet kažkas patraukė durų rankeną, jis „gavo“ smūgį ir nugriuvo ant žemės. J. P. ir asmuo, vardu M., įbėgo į vidų, prasidėjo grumtynės. Grumtynių metu vaikinai jį spardė, griovė ant žemės, o paskui įrėmė į koją pistoletą. Pirmą smūgį jam sudavė M., o mušė abu vaikinai. Kieno rankose buvo šautuvas, jis nematė. Jam pargriuvus, vyriškiai ant galvos užmetė striukę ir surišo rankas bei kojas. Iš jo nieko nereikalavo, tik paklausė, kur padėti pinigai. Jam bandant išsilaisvinti, kažkuris iš vaikinų uždėjo ant galvos jo slidininko kepurę, pro kurią jis viską gerai matė. Iš pradžių vaikinai buvo dviese, J. P. nuvedė L. Š. į vonios kambarį. Po kurio laiko jis pro striukės plyšį pamatė dar vieną pro šalį einantį žmogų, kuris buvo su kauke. Minėtas vyriškis nesmurtavo, tačiau jam kilo įtarimų dėl pastarojo ūgio ir išvaizdos. Jį saugojusiam vaikinui nuėjus į svetainę, jis bandė pasprukti, tačiau buvo pastebėtas. Tuomet M. pistoletu trenkė jam per galvą ir šaliku pririšo prie radiatoriaus. Kol jie stumdėsi, jo žmona L. Š. iššoko pro langą. Tada visi pabėgo per rūsį. Jam buvo padaryti nuostoliai: pagrobtas vestuvinis 300 Lt vertės žiedas, 30 Lt vertės rankinė, 400 Lt įvairiomis kupiūromis, vairuotojo pažymėjimas, 20 vnt. po 0,5 l butelių degtinės „Kontinental“. Kadangi dalis daiktų buvo grąžinta, o už kitus atsiskaitė R. B. mama, nurodė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsisakantis. Atsakydamas į prokuroro klausimus, nukentėjusysis M. Š. paaiškino R. B. atpažinęs iš jo ūgio ir išvaizdos. Parodė, kad R. B. įėjo į namą, kelias sekundes pastovėjo ir nuėjo link namo rūsio. Jis buvo su pirštinėmis ir rankose laikė daiktą, panašų į sidabrinį pistoletą. Apiplėšimo metu jis matė du ginklus – juodą ir sidabrinį. Jam bandant pabėgti, į galvą buvo suduota pistoleto rankena. Du vaikinai jį spardė, po įvykio buvo mėlynės ir nubrozdinimai ant veido, rankų, kojų, teko siūti galvą (t. 3, b. l. 40). Netikėti nukentėjusiojo M. Š. parodymais kolegija neturi pagrindo, nes šiuos parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nurodė ir nukentėjusioji L. Š.. Teisiamajame posėdyje ji parodė, kad 2010 m. vasario 11 d. 7.30 val. į jos namo duris pabeldę J. P. ir M. paklausė, kur yra jos vyras M. Š.. M. Š. apie 19 val. grįžus į namus, tuoj pat pasigirdo skambutis į duris ir ji išgirdo triukšmą. Atėjusi ji pamatė savo vyrą gulintį ant žemės, tuo metu J. P. ją nuvedė į dušą, kur ji susikvietė ir vaikus. J. P. buvo be kaukės, rankose turėjo juodą pistoletą. Pastarasis jai sakė, kad nieko nedarys, tik prašė pinigų. J. P. taip pat liepė jai nusiimti ir jam atiduoti žiedą bei grandinėlę. Po to atėjo M. ir paklausė, kur pinigai, nuo stalo susirinko centus. Tuo momentu, kai M. ją paliko be priežiūros, ji pabėgo. Matė vieną šautuvą – jį rankose turėjo J. P., o M. turėjo „chamutus“, kurie buvo panaudoti jos vyro surišimui. Jos vyrui buvo sužalota galva, užklijuota burna ir surištos kojos. Iš vyro pasakojimo sužinojo, kad jam trenkė šautuvu. M. rankose buvęs daiktas buvo panašus į ginklą, kuris tikrai nebuvo juodos spalvos, o iš kišenių buvo išlindę „chamutai“. Jai buvo padaryta 2830 Lt žala, tačiau nuo ieškinio atsisako, nes dalis papuošalų grąžinta, o likusią žalą atlygino R. B. mama (. 3, b. l. 40-42).

Tai, kad 2010 m. vasario 11 d. apie 19 val. į jos su vyru namus įsibrovę asmenys sumušė jos sutuoktinį M. Š. ir grasindami daiktu, panašiu į pistoletą, pagrobė įvairių aukso ir sidabro gaminių, pinigus, kelias dėžes degtinės, vyro rankinę su pinigais ir mobiliojo ryšio telefonu, L. Š. nurodė ir savo 2010 m. vasario 11 d. protokole-pareiškime (t. 1, b. l. 5).

Asmens parodymo atpažinti protokolas liudija, kad nukentėjusioji L. Š. iš bendrų veido bruožų atpažino J. P. kaip plėšime dalyvavusį asmenį, kuris uždarė ją su vaikais vonios kambaryje (t. 1, b. l. 93-95).

Be minėtų įrodymų nuteistųjų R. B. ir J. P. kaltė apiplėšus M. Š. bei L. Š. įrodyta ir kitais teisiamajame posėdyje ištirtais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais.

Kaip matyti iš nuteistojo R. B. teisme duotų parodymų, apiplėšti nukentėjusiuosius sugalvojo jis ir tą padaryti įkalbėjo J. P.. Nusikalstamoje veikoje taip pat sutiko dalyvauti J. P. draugas M. 2010 m. vasario 11 d. į įvykio vietą jis, t. y. R. B., važiavo iš kaimyno L. J. P. pasiskolintu automobiliu „Chrysler Voyager“, o J. P. ir M. važiavo M. automobiliu „VW Golf“. Apie 19 val., kai M. Š. jau buvo namuose, J. P. ir M., kurie buvo be kaukių, paskambino durų skambučiu ir, durims atsivėrus, įėjo į vidų. Tada jis (R. B.) greitai iššoko iš automobilio, pridengė veidą megztinio rankove ir greitai puolė paskui juos. Įėjęs į namo vidų, J. P. ir L. Š. bei jos vaikų nematė, matė tik prie ant grindų gulėjusio M. Š. pasilenkusį M., rišantį pastarajam rankas. Kadangi išeiti iš namo jam nepavyko, nes neatsidarė durys, jis, žinodamas, kad ten yra išėjimas, nubėgo į rūsį. Išbėgdamas iš namo atsidarė garažo duris ir išsinešė dvi dėžes degtinės. Kuris kokių veiksmų imsis, jie iš anksto sutarę nebuvo. Sidabrinės spalvos revolverį jis buvo įsigijęs 2010 m. sausio mėn. Šilainių turguje iš nepažįstamo asmens. Ginklo viduje buvo 8 šoviniai. M. nusikaltimo metu ginklus norėjo turėti, kad būtų saugiau, tačiau apie naudojimąsi jais jie nekalbėjo. Po įvykio M. jam grąžino sidabrinės spalvos ginklą, o dujinis liko pas jį. Naudoti smurtą jis (R. B.) suplanavęs nebuvo, norėjo M. Š. tik pagąsdinti. Iš J. B. ir M. sužinojo, kad jie paėmė aukso ir sidabro dirbinių bei pinigų. Iš tų pinigų M. jam davė 110 Lt, kuriuos pareigūnai rado jo kišenėje sulaikymo metu (t. 3, b. l. 37-38).

Teisiamajame posėdyje nuteistasis J. P. patvirtino, kad apvogti M. Š. jam pasiūlė R. B., o jis sudalyvauti vagystėje pasiūlė M. ir pastarasis taip pat sutiko. Parodė, kad prieš važiuojant į Raseinius, R. B. davė M. du ginklus: juodos spalvos dujinį pistoletą ir sidabrinės spalvos revolverį. Į Raseinius jie su M. važiavo M. automobiliu „VW Golf“, o jiems kelią rodė vienas automobiliu „Chrysler Voyager“ važiavęs R. B. Kai važiuojant į Raseinius jis M. automobilio daiktinėje rado du – juodą ir sidabrinį šaunamuosius ginklus, M. jam paaiškino, kad ginklai reikalingi dėl saugumo. Anksti ryte M. Š. namuose jie nerado, duris atidariusi L. Š. paaiškino, kad jos vyro nėra namuose. Kai jie atvažiavo apie 19 val., kieme jau stovėjo M. Š. automobilis. M. jis (J. P.) pasakė, kad užteks tik dujinio ginklo, sidabrinio šautuvo neprireiks, nes jie nieko neketino sužaloti. M. Š. atvėrus namo duris, M. sudavė M. Š. ir pastarasis atbulas nugriuvo ant žemės. Jis (J. P.) buvo išsitraukęs dujinį šautuvą. L. Š. ir jos vaikus jis uždarė vonios kambaryje, nuo stalo paėmė telefonus ir juos sumetęs į puodą, užpylė vandeniu bei liepė L. Š. atiduoti auksinį žiedą nuo rankos ir auksinę grandinėlę nuo kaklo. Po kelerių minučių jis nuėjo į antrąjį namo aukštą, tačiau nieko ten nerado, tuomet nuėjo į garažą. Eidamas iš virtuvės, pamatė ant grindų gulintį surištą M. Š.. Garaže radęs dėžę degtinės, nunešė ją į šalia buvusį R. B. automobilį. Išgirdę M. šaukiant, kad moteriškė pabėgo, jie grįžo į Kauną. Kaune susitiko pas D. B., pasidalino pinigus po 110 Lt. Vėliau gėrė degtinę su jo drauge, M. ir D. B.. Tą pačią naktį iš R. B. sugyventinės sužinojo, kad R. B. suimtas. Po balkonu, pro kurį iššoko R. B., radęs sidabrinės spalvos revolverį, jį parsinešė į namus ir paslėpė. Atsakydamas į teisėjos klausimus, paaiškino iš nukentėjusiųjų paėmęs rankinę, kurioje buvo 100 Lt, vieną dėžę degtinės, auksinę grandinėlę ir žiedą, kas paėmė kitus daiktus, nematęs. Nusikaltimo vykdymo metu jis rankose turėjo dujinį šautuvą, kuriuo niekam negrasino, ir, važiuojant autostrada į Kauną, išmetė pro automobilio langą. Kitą ginklą M. grąžino R. B. (t. 3, b. l. 38-39).

Aplinkybę, kad 2010 m. vasario 11 d. jos sugyventinis R. B. buvo išvykęs kaimyno L. automobiliu, patvirtino ir R. B. sugyventinė J. T.. Ji taip pat parodė, kad tą patį vakarą jie buvo svečiuose, vartojo alkoholinius gėrimus. Kartu buvo J. P. ir D. B.. Apie 3 val. jiems grįžus į namus, kažkas pradėjo daužyti duris. R. B. išsigandęs iššoko pro balkoną ir susižalojo kojas. Paskambinusi į policiją sužinojo, kad jos sugyventinį išsivežė kriminalinės policijos pareigūnai. Nurodė mačiusi jų su R. B. namuose ant spintos sidabrinės spalvos ginklą. Apie dingusią rankinę ji sužinojo iš nukentėjusiųjų, vėliau paskambinusi J. P. draugė pasakė, kad rankinė su pagrobtais papuošalais yra pas D. B. (t. 3, b. l. 43-44).

Liudytojas L. J. P. teisiamajame posėdyje patvirtino paskolinęs savo kaimynui R. B. automobilį „Chrysler Voyager“ (t. 3, b. l. 44), liudytojas D. B. patvirtino, kad J. P. pas jį paliko mėlynos spalvos rankinę (t. 3, b. l. 43), liudytojas D. S. parodė iš D. B. namų M. prašymu pastarajam atnešęs vyrišką ant peties kabinamą rankinę, o po to kartu su M. jo automobiliu „VW Golf“ važiavęs į (duomenys neskelbtini) prospekte esantį lombardą, kuriame M. parodė savo dokumentus ir pardavė žiedą bei grandinėlę (t. 3, b. l. 42-43). Tai, kad 2010 m. vasario mėnesį į lombardą buvo atėję du asmenys, kurių vienas turėjo asmens dokumentą ir iš jo buvo supirkti papuošalai, o kitas jam tik „palaikė kompaniją“, patvirtino ir liudytoja apklausta IĮ „M.“ darbuotoja M. J.. Ji taip pat parodė, kad supirktą auksą – grandinėlę ir žiedą paėmė iš Raseinių atvykę tyrėjai (t. 3, b. l. 42).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Š. priklausantis gyvenamasis namas, esantis Raseiniuose, sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir teritorija prie jo. Namo prieškambaryje ant grindų plytelių rastos dėmės, panašios į kraujo, rasta ant žemės prie drabužių kabyklos numesta juoda striukė, plastmasiniai balti vienkartiniai tvirtinimo dirželiai, prieškambaryje taip pat rasti dujinio šautuvo šoviniai ir tuščia dėtuvė. Prieškambario spintos lentynėlėje rasti du rulonėliai lipnios juostos, vieno rulonėlio galas nuplėštas (t. 1, b. l. 6-20).

Poėmio protokolas liudija, kad 2010 m. vasario 18 d. iš R. G. IĮ (duomenys neskelbtini), esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), buvo paimti geltono metalo grandinėlė ir žiedas, kuriuos gera valia atidavė M. J. (t. 1, b. l. 31).

Iš 2010 m. vasario 18 d. daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji L. Š. pateikė papuošalus, kuriuos jai padavė J. T. (t. 1, b. l. 35-36). Šie daiktai buvo apžiūrėti (t. 1, b. l. 37-39, 40-42) ir grąžinti nukentėjusiajai (t. 1, b. l. 43).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) akivaizdu, kad M. Š. sužalojimai: odos nubrozdinimai kairio riešo sąnaryje, dešinėje plaštakoje, kairės ausies kaušelio – smilkinio riboje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, muštinė žaizda pakaušyje padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, koja, kokiais tai aplinkos daiktais ir pan., mažiausiai penkių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje 6-8 paros iki tyrimo pradžios. M. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Minėtos išvados aprašomojoje dalyje pažymėta, jog M. Š. teigimu 2010 m. vasario 11 d. apie 19 val. du nepažįstami vyriškiai ranka sudavė į veidą, įspyrė į kairės ausies sritį, plastmasinėmis juostelėmis surišo rankas, kojas, bandant bėgti pistoleto rankena sudavė per galvą, spardė į įvairias kūno vietas (t. 1, b. l. 110).

Atlikus nuteistojo J. P. tėvo 2010 m. vasario 15 d. pateikto ginklo – revolverio „Alfa“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 8 vnt. šovinių balistinį tyrimą, nustatyta, kad tyrimui pateiktas 2007 m. Čekijos pramoninės gamybos trumpavamzdis graižtvinis revolveris ALFA model 640 Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo ME- Flobert tipo šoviniais, yra šaudymui tinkamas D kategorijos šaunamasis ginklas. Aštuoni tyrimui pateikti pramoninės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo ME- Flobert tipo revolveriniai šoviniai yra šaudymui tinkami D kategorijos šaudmenys, skirti pramoninės gamybos graižtviniams 6 mm kalibro žiedinio skėlimo revolveriams, tokiems kaip revolveris ALFA model 640 Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 100-103).

Byloje esantis prokurorės nutarimas dėl tyrimų atskyrimo rodo, kad bendrininkų grupėje su R. B. ir J. P. dalyvavusiam M. S. pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, buvo paskelbta jo paieška ir ikiteisminis tyrimas iš baudžiamosios bylos Nr. 82-1-00069-10 dėl plėšimo L. Š. ir M. Š. atžvilgiu panaudojat šaunamąjį ginklą ir neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais M. S. atžvilgiu atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 3).

Atsakydama į R. B. skundo argumentą, kad jis apiplėšimo metu ginklo nenaudojo, taip pat J. P. skundo argumentus, kad jis nusikaltimo metu nenaudojo smurto prieš M. Š., ginklu niekam negrasino, neėmė miegamajame kambaryje buvusių papuošalų, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ir daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 str. 2 d.). Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, jis gali būti išankstinis ir staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Pagal susiformavusią teismų praktiką, bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų, nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą. Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų.

Kadangi byloje nustatyta, kad nuteistieji ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, nusikaltimą padarė bendrais aktyviais veiksmais, jie visi žinojo apie turimus ginklus, kurių vienas neabejotinai buvo šaunamasis ginklas, J. P. ir R. B. ginklus nukentėjusiesiems akivaizdžiai demonstravo, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad nusikaltimą – plėšimą panaudojant šaunamąjį ginklą – R. B. ir J. P. padarė bendrininkų grupėje su nuo tyrimo pasislėpusiu asmeniu. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad BK 180 str. 3 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė ir tam, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą, kolegija daro išvadą, kad nuteistųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 3 d. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 18 p. teismams išaiškinta, jog tų asmenų, kurie žinojo apie šaunamąjį ginklą ir numatė jo panaudojimo galimybę, taip pat tų, kurie apie tai nežinojo, tačiau, panaudojant jį, tam neprieštaravo ir tęsė savo nusikalstamus veiksmus, veika kvalifikuojama kaip plėšimas panaudojant šaunamąjį ginklą.

Kadangi R. B. ir J. P. savo kaltės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., padarymo neginčija, kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais, neviršydama apeliacinių skundų ribų.

Dėl nuteistiesiems R. B. ir J. P. paskirtų bausmių

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. B. ir J. P. bausmes, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė.

Skirdamas bausmę nuteistajam R. B. teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė vieną apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimus, nusikalto neišnykus teistumui, būdamas teistas ir už analogiškas nusikalstamas veikas (t. 2, b. l. 78-79, 82-117, 118), išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, kas rodo susiformavusias jo antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, buvo nusikaltimų organizatorius, yra ne kartą baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 122-124), seniūnijoje charakterizuojamas patenkinamai (t. 2, b. l. 128). Nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikaltimus jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kolegijos nuomone, esant minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kitos rūšies bausmės nei terminuotas laisvės atėmimas R. B. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad R. B. už padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos: pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. jis nuteistas laisvės atėmimu 5 metams, kai sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 6 metai, pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. nuteistas laisvės atėmimu 2 metams, kai šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., apeliantui už abu nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos teisingai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad nuteistajam R. B. už padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės, taip pat galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, jos atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, todėl švelninti bausmes apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Kadangi iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas apeliantui bausmę teismas atsižvelgė į visas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, pastarojo skundo argumentas, kad teismas tinkamai neįvertino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat to, kad jis netrukdė ikiteisminiam tyrimui ir teismui, davė nuoširdžius parodymus, atmetamas kaip nepagrįstas.

Atsakant į nuteistojo R. B. skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra sužalotas, nuo 2010 m. vasario 12 d. vis dar negali vaikščioti, ir neužklausė medicinos ekspertų, ar jis apskritai gali atlikti laisvės atėmimo bausmę, atkreipiamas dėmesys, kad R. B. teismui prašymo skirti jam medicininę ekspertizę neprašė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, joje esantys medicininiai pažymėjimai (t. 2, b. l. 19, 61) teismui abejonių dėl galimumo R. B. atlikti paskirtą bausmę abejonių nesukėlė. Kartu atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad asmens, patekusio į laisvės atėmimo įstaigą, sveikata yra tikrinama, todėl nuosprendžio vykdymo metu iškilus nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos klausimui, šis klausimas galės būti sprendžiamas BPK 359 str. ir 362 str. tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95/2010).

Skirdamas bausmę nuteistajam J. P. teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė du nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas apysunkių, o kitas – sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalto neišnykus teistumui už analogišką nusikaltimą (t. 2, b. l. 194-196, 199-201, 202, 203), kas rodo, jog pastarasis išvadų iš teistumo nepadarė, taip pat atsižvelgė į tai, kad J. P. yra baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 206), seniūnijoje charakterizuojamas patenkinamai (t. 2, b. l. 210). Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikaltimus jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kolegijos nuomone, esant minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus J. P. laisvės atėmimo bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. ir BK 253 str. 1 d. sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai (bausmių vidurkiai atitinkami yra 6 metai ir 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų), t. y. nėra aiškiai per griežtos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., apeliantui už abu nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos teisingai.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad dar labiau švelninti nuteistajam J. P. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę pastarojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

nutaria:

atmesti nuteistųjų R. B. ir J. P. apeliacinius skundus.