- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-29
- Bylos Nr.
- AN2-6-851/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02391-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aiva Survilienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Aiva Survilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal V. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-23 nutarties, kuria Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir V. C. skundas netenkintas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1 . Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Institucija) 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. NZT-ANR_N-436-2018 V. C. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį paskirta 300 eurų bauda už tai, kad 2017 m. lapkričio 29 d. atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir žemės sklypas), žemės naudojimo patikrinimą, bei surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog žemės sklypas, naudojamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, yra aptvertas tvora. Dalis tvoros, juosiančios žemės sklypą, įrengta laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, užimtas valstybinės žemės plotas tvora – 305 kv. m. Pažeidimas užfiksuotas geodezine matavimo įranga GPS „TOPCON GRS-1“, fotoaparatu.
1.1. Institucijos nutarime nurodoma, kad dalis žemės sklypą juosiančios tvoros yra pastatyta nesilaikant VĮ Registrų centre kadastriniais matavimais registruotų žemės sklypo ribų, NŽT patikėjimo teise valdomoje valstybinėje žemėje ir tokiu būdu yra pažeistos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, teisės – neteisėtai naudojama dalis valstybinės žemės ploto. Taip pat teigiama, jog Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, turi teisę ginti pažeistas teises, reikalaudama CK 4.98 straipsnio pagrindu pašalinti pažeidimą, kuris trukdo naudotis jai nuosavybės teise priklausančia žeme, t. y. turi reikalauti pašalinti valstybinėje žemėje neteisėtus statinius.
1.2. Teigiama, kad 2017 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto skyrius raštu Nr. (duomenys neskelbtini) V. C. buvo nurodyta iki 2018 m. birželio 11 d. pašalinti valstybinėje žemėje esančią tvorą. Suėjus nustatytam terminui, buvo atliktas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pakartotinis patikrinimas ir surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, kad pažeidimas nėra pašalintas. V. C. apie netinkamą žemės sklypo naudojimą (tvora pastatyta valstybinėje žemėje) buvo informuota ir supažindinta, tačiau jokių aktyvių veiksmų, siekiant pastatyti tvorą savo žemės sklypo ribose, ji neatliko. Tokiais savo veiksmais V. C. pažeidė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimus.
2. Pareiškėja V. C., nesutikdama su Institucijos 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. NZT-ANR_N-436-2018, jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydama jos atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti, nes tos pačios aplinkybės buvo nagrinėtos teisme dar 2009 metais ir jos atžvilgiu yra priimtas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutarimas, kuriuo byla jos atžvilgiu buvo nutraukta (bylos Nr. A2.2-6560-654/2009). Šį teismo nutarimą ji yra pateikusi Nacionalinei žemės tarnybai. Tokiu būdu jos atžvilgiu priimtas skundžiamas nutarimas paneigia Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutarimą ir taip pažeidžiamos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 ir 3 dalys.
Atsiliepimas
3. Institucijos atstovė atsiliepimu į skundą prašė V. C. skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad šiai dienai pareiškėja, užimdama valstybinės žemės dalį, naudojasi didesniu plotu, nei jai priklauso nuosavybės teise pagal pirkimo-pardavimo sutartį bei pagal VĮ Registrų centre įregistruotus duomenis. V. C. suvokimas, kad naudojasi neturėdama teisės valstybiniu žemės plotu, pagrindžiamas tuo, kad ji sutiko su Žemės sklypo planu M1:500 bei tai, kad 2008 m. spalio 30 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, prašydama leisti užtverti tvorą, nesilaikant Žemės sklypo plane M1:500 nustatytų ribų, kas tik dar kartą įrodo jos, kaip pažeidėjos, tyčią daryti administracinį nusižengimą, pasirenkant teisei priešingą elgesio modelį. Duomenų, jog pareiškėja ginčijamą žemės sklypo dalį valdo teisėtai, byloje nėra. Taip pat nėra jokių duomenų, kad valstybinės žemės dalis būtų perleista pareiškėjai kuriuo nors iš Lietuvos Respublikos žemės įstatymo numatytu būdu. Institucijos atstovės nuomone, V. C. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji savavališkai užėmė valstybinę žemę, tuo pažeisdama Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalį, kurioje žemės savininkams ir naudotojams numatyta pareiga savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-11-23 nutartimi V. C. skundo netenkino ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. NZT-ANR_N-436-2018 paliko nepakeistą, savo sprendimą motyvuodamas tuo, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių V. C. kaltę, padarius ANK 110 straipsnio 1 dalyje, numatytą nusižengimą, atitinkamai pareiškėjos nurodyti argumentai neduoda pagrindo daryti išvados apie skundžiamo nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.
4.1. Apylinkės teismas konstatavo, jog V. C. neabejotinai žinojo apie jai priklausančio sklypo ribas nuo pat sklypo privatizavimo momento 1996 metais, tačiau nesiėmė jokių veiksmų pašalinti tvorą nuo valstybei priklausančios žemės, akcentuojant šioje administracinio nusižengimo byloje aktualų laikotarpį po 2017 m. lapkričio 29 d. atlikto žemės naudojimo patikrinimo, kurio metu buvo nustatyta, kad V. C. užėmė 305 kv.m. valstybinės žemės bei buvo įpareigota šį pažeidimą pašalinti iki 2018 m. birželio 11 d. Tačiau pareiškėja nesiėmė veiksmų teisės pažeidimui pašalinti ir pastatytos tvoros nuo valstybei priklausančios žemės dalies nepašalino iki šiol, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte numatytą reikalavimą, įpareigojantį žemės savininką savo naudojamuose žemės sklypuose vykdyti ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžiant gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų, t. y. ji ir toliau naudojo užimtą valstybinės žemės sklypo dalį.
4.2. Apylinkės teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos teiginį, kad tokio dydžio žemės sklypą, kuris yra aptvertas tvora, ji įsigijo dar 1963 metais, todėl, jos manymu, ji turi teisę juo naudotis kaip savu. Teismas nurodė, jog 1963 metais pagal tuo metu galiojančius sovietinius įstatymus fiziniai asmenys įsigyti žemės privačion nuosavybėn apskritai neturėjo jokios galimybės, nes visa žemė buvo tik valstybinė. Galimybė fiziniams asmenims įsigyti žemę atsirado tik 1990 metais, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo. Šią aplinkybę, apylinkės teismo teigimu, patvirtina ir byloje esanti medžiaga, iš kurios matyti, kad tik 1996 metais Vilniaus miesto valdyba nustatė privačios namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypo ribas ir leido pareiškėjai privatizuoti ne visą tvora užtvertą 1781 kv.m. ploto sklypą, o tik 1476 kv.m., ką ji ir padarė, pasirašydama 1996 m. spalio 8 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį bei įregistruodama ją VĮ Registrų centre. Teismas pažymėjo, jog Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tad visi šie byloje esantys duomenys, apylinkės teismo vertinimu, neabejotinai patvirtina faktą, kad V. C. turi teisę naudotis nuosavybės teise tik 1476 kv. m., o ne didesniu žemės sklypu, esančiu prie jos namo.
4.3. Apylinkės teismas taip pat nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos specialistams po 2017 m. lapkričio 29 d. atliktos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kontrolės, nustačius valstybinės žemės užėmimo faktą, apie jį pareiškėja buvo informuota bei jai pasiūlyta ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 11 d. pašalinti (nugriauti) valstybinėje žemėje esančią tvorą. Taigi, pareiškėja buvo informuota apie jos užimtos valstybinės žemės valdytojo (valdančio Lietuvos Respublikos valstybinę žemę su atitinkamomis išimtimis patikėjimo teise, Žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p.) – Nacionalinės žemės tarnybos poziciją dėl minėto valstybinės žemės sklypo dalies užėmimo, o būtent, kad Nacionalinė žemės tarnyba minėtos valstybinės žemės sklypo dalies užėmimą (aptvėrimą tvora, taip atimant laisvą galimybę valstybinės žemės savininkui (valdytojui) naudotis minėta žemės dalimi ir pan.) traktuoja kaip pažeidžiantį Lietuvos Respublikos, kaip minėtos valstybinės žemės dalies savininko, teises bei iš jos pareikalauta nutraukti nurodytą pažeidimą – pašalinti tvorą. Tačiau pareiškėja nepaisė nurodyto įpareigojimo, valstybinės žemės neatlaisvino iki šiol ir tai yra užfiksuota pakartotinio patikrinimo, atlikto 2018 m. birželio 11 d., metu, surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, šioje situacijoje, apylinkės teismo vertinimu, V. C. minėta valstybinės žemės sklypo dalimi naudojosi, akivaizdžiai neturėdama valstybinę žemę patikėjimo teise valdančios institucijos, šiuo atveju – Nacionalinės žemės tarnybos, sutikimo, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutarimas, kuriuo teismas pripažino, kad V. C. nepadarė nusižengimo, nes nebuvo duomenų apie jos savavališkai (be savininko žinios ir sutikimo) atliktus veiksmus, negali būti traktuojamas kaip prejudicinę galią turintis precedentas.
4.4. Apylinkės teismas konstatavo, jog esant šioms aplinkybėms, yra akivaizdu, kad V. C., būdama įpareigota Nacionalinės žemės tarnybos, kaip patikėjimo teise valdančio valstybinę žemę subjekto, pakoreguoti tvoros ribas pagal faktiškai privatizuotos žemės sklypo ribas (t. y. atlaisvinti užimtą valstybinę žemę), tam nustatant konkretų pakankamai ilgą 5 mėnesių terminą, šio įpareigojimo sąmoningai nevykdė bei toliau be jokio teisinio pagrindo naudojosi valstybinės žemės dalimi – t. y. ji savavališkai, t. y. tyčia užėmė nurodytą valstybinės žemės plotą, kadangi po jau minėto NŽT aiškiai išreikšto nesutikimo dėl tolimesnio naudojimo aktualia valstybinės žemės sklypo dalimi išskirtinai tik pareiškėjos interesais, taip pažeidžiant šios žemės sklypo savininko (patikėtinio) nuosavybės teisę bei interesus, nesiėmė jokių veiksmų atlaisvinti minėtą sklypo dalį. Nors šios tvoros, kaip teigia pareiškėja, ji nestatė, ji jau buvo, kai ji įsigijo minėtą sklypą 1963 metais, ir tik vėliau rekonstravo, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau. Juk savavališkas kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimas būtų galimas nebūtinai asmeniškai atliekant užėmimo veiksmus. Svarbu nustatyti, kad toks veiksmas atliktas, nepriklausomai nuo to, ar veikiant tiesiogiai, ar per kitus asmenis, atliekant intervenciją į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-19 nutartis byloje Nr. N556-1212/2008).
II. Apeliacinio skundo argumentai
5. 2018-12-31 Vilniaus apygardos teisme gautas V. C. (toliau tekste ir – pareiškėja) apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-23 nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną V. C. atžvilgiu nutraukti. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi teismas neišsiaiškino visų teisingam sprendimui priimti būtinų aplinkybių ir jų nevertino.
5.1. Iš esmės pareiškėja atkartoja skundo, adresuoto Vilniaus miesto apylinkės teismui, argumentus. Teigia, jog apylinkės teismas visiškai ignoravo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutarimą bei dalį byloje esančių įrodymų, kurie, anot pareiškėjos, įrodo, kad pareiškėja pagrįstai valdo 1799 kv. m. ploto žemės sklypą. Pareiškėjos teigimu, tik neteisėta valstybės institucijų veika (nebuvo leista privatizuoti dalį sklypo, atsisakius patikslinti specialiuosius naudojimo reikalavimus, nesprendžiant klausimo dėl šios sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiui ir pareiškėjai kompensacija) nebuvo pilnai užbaigtas viso sklypo privatizavimas. Tokiu būdu, anot pareiškėjos, pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti nutartį.
5.2. Pareiškėja nesutinka su apylinkės teismo argumentais, kad ji nesiėmė jokių veiksmų pažeidimo situacijai pašalinti. Nurodo, jog ji (pareiškėja) ne kartą kreipėsi į institucijas su paaiškinimais ir tokiu būdu ieškojo situacijos sprendimų būdų. Nurodo, kad nuo pat pradžių neigė savo kaltę dėl to, jog, neva, užtvėrė valstybei priklausantį 305 kv. m. žemės sklypo plotą, nes šis plotas visą laiką buvo nepertraukiamai jos valdomas, todėl, pareiškėjos teigimu, priklauso jai nuosavybės teise ir ji tiksliai žino savo faktiškai valdomo sklypo ribas. Institucija, pasak pareiškėjos iš pradžių turėjo išspręsti klausimą dėl kompensacijos už žemės sklypo dalies paėmimą visuomenės poreikiams, ir tik po to įpareigoti ją atlaisvinti žemę, todėl, pareiškėjos manymu, apylinkės teismo išvada, kad ji (pareiškėja) veikė tyčia, yra klaidinga ir nepagrįsta – nesat ANK 110 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties, skundžiamas Institucijos nutarimas yra naikintinas.
Atsiliepimas
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkinęs Institucijos 2019-01-10 prašymą pratęsti atsiliepimo į skundą padavimo terminą, šį terminą pratęsė iki 2019-01-22. Vilniaus apygardos teisme gautame Institucijos atstovės atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma V. C. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-23 nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
8. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).
9. Apygardos teismas sprendžia, kad V. C. veika pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti V. C. skundą ir palikdamas galioti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimą nepakeistą ANK nuostatų nepažeidė.
9.1. Nors V. C. savo kaltę neigia, jos kaltė neabejotinai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Atkreiptinas dėmesys, jog kaltės turinys yra atskleidžiamas ne tik pažeidėjo prisipažinimu padarius neteisėtą veiką, bet ir pagal objektyviuosius veikos požymius – pažeidėjo atliktus veiksmus, jų pobūdį ir kt.
9.2. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad V. C. 1963 m. lapkričio 6 d. nusipirko namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Namo kiemas buvo aptvertas tvora. Namų valdos techninės apskaitos kortelėje įrašyta, kad naudojamas 1799 kv. m. sklypo plotas. 1996 m. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos posėdžio metu pareiškėja pateikė prašymą išpirkti faktiškai naudojamą visą Žemės sklypą pagal tvoros ribas. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) valdybos architektas 1996 m. balandžio 26 d. suderino pareiškėjos Namų valdos žemės sklypo planą, kuriame yra užfiksuotos senos tvoros ribos bei nupieštos naujai suprojektuotos ribos. Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities valdytojo administracija 1996 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1271-01 vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ 7.1.1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 909 „Dėl parduodamos valstybinės žemės ir valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo ir jos taikymo tvarkos“, remdamasi Vilniaus miesto valdybos 1996 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 870V, įsakė nustatyti (duomenys neskelbtini) namų valdos žemės sklypą 1476 kv. m. ploto. Atkreiptinas dėmesys, kad šio sprendimo V. C. neskundė ir su Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities valdytojo administracija 1996 m. spalio 8 d. sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste ir – sutartis), pagal kurią įgijo 1476 kv. m. ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pažymėtina, jog sutarties 3 punkte nustatyta, kad sklypo pirkėjas (įstatymų nustatyta tvarka įregistravęs šią sutartį – savininkas) įsipareigoja naudoti šį sklypą sutartyje nustatytomis sąlygomis. Sutarties 3.2 punkte nustatytos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos – laikytis gamtosaugos ir paminklosaugos reikalavimų. 10-15 m nuo tvenkinio kranto palikti neprivatizuotą žemę istorinių tvenkinių apsaugos zonai. Sutarties 4 punkte nustatyta, kad už šios sutarties 3 punkto įsipareigojimų nevykdymą žemės sklypo savininkui taikomos įstatymų nustatytos sankcijos. Taigi, V. C., pasirašant 1996 m. spalio 8 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), buvo žinoma, tiek apie įgyjamo sklypo plotą, tiek ir apie nustatytus įpareigojimus, taip pat ir apie atsakomybę dėl nustatytų įpareigojimų nevykdymo. Kad V. C. šie įpareigojimai buvo žinomi, patvirtina ir 2008 m. spalio 30 d. prašymas, kuriuo pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, prašydama leisti tverti tvorą valstybinėje žemėje apie jai priklausantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Taip pat tai, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 2008 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino pareiškėjos prašymo ir informavo V. C., jog Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir kitais teisės aktais yra numatyta galimybė vykdyti statinių statybą (statyti tvorą) tik nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose. Kitokia situacija teisės aktų nustatyta tvarka gali būti pripažinta administraciniu teisės pažeidimu. Būtent todėl 2009 m. spalio 7 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius surašė V. C. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, būdama žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininke, savavališkai užėmė valstybinę žemę – aptvėrė tvora už jai priklausančio žemės sklypo ribų.
9.3. Vien tai, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutarimu V. C. administracine tvarka nebuvo nubausta ir administracinio teisės pažeidimo byla jos atžvilgiu buvo nutraukta, konstatuojant, jog jos veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio 1 dalies požymių, jokiu būdu nereiškia, kad ji įgijo nuosavybės teisę į 305 kv. m. jai nepriklausantį valstybinės žemės plotą.
9.4. Apygardos teismas atmeta kaip visiškai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog apylinkės teismas visiškai ignoravo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutarimą bei dalį byloje esančių įrodymų, kurie, anot pareiškėjos, įrodo, kad ji (pareiškėja) teisėtai valdo 1799 kv. m. ploto žemės sklypą. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog apygardos teismas nekvestionuoja įsiteisėjusio Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutarimo, bet tuo pačiu pažymi, jog Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta <...> (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas ir kt.). Kasacinio teismo nutartyse ne kartą pasisakyta, kad įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-461-788/2016 ir kt.). Šiame kontekste pažymėtina, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir 2009 m. lapkričio 5 d. nutarimą priėmė, remdamasis tik išimtinai V. C. parodymais, nesusipažinęs su Vilniaus miesto valdybos 1996 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 870V, 1996 m. spalio 8 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitais dokumentais, dėl ko padarė nemotyvuotas išvadas, kad V. C. neleidus privatizuoti dalies sklypo, buvo gautas žodinis sutikimas palikti tvoros ribas tokias, kokios jos buvo, ji nieko savavališkai nedarė, tvoros ribų nekeitė nuo pat sklypo įsigijimo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija būtų ją įpareigojusi pakoreguoti tvoros ribas pagal faktiškai privatizuotos žemės ribas. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutarimu, konstatuodamas, kad palankų V. C. sprendimą teismas priėmė, nesant konkrečių duomenų, kad ji (V. C.) minėtą valstybinės žemės sklypo dalį užėmė (naudojosi) be atitinkamos žemės sklypo dalies (valstybinės žemės) savininko (teisėto valdytojo) žinios.
9.5. Pareiškėjos argumentai, kad ji (pareiškėja) teisėtai valdo nuosavybės teise jai priklausantį 1799 kv. m. ploto žemės sklypą, nes Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 5 d. nutarimu 305 kv. m. valstybinės žemės ploto klausimą yra išsprendęs, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau tekste ir – ABTĮ) 57 straipsnio 2,3 dalis faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, taip pat kad faktai, kurie pagal įstatymą preziumuojami kaip nustatyti, nagrinėjant bylą neįrodinėjami ir tokios prezumpcijos gali būti paneigiamos bendra tvarka, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog šiuo konkrečiu atveju byla nagrinėjama ne pagal administracinių bylų, o pagal administracinių nusižengimų bylų teiseną. Be to, pažymėtina, jog V. C. veika, savavališkai užgrobus valstybinę žemę, pasireiškianti per neteisėtą 305 kv. m. sklypą juosinčios tvoros atnaujinimą, žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų bei valdžios institucijų ir teismo sprendimų nevykdymą, yra trunkama veika, kuomet pažeidėjas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra pavojingos veikos būsenoje, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą kitą neteisėtą pavojingą veiksmą ir trunka tol, kol jo nenutraukia pats pažeidėjas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta pažeidėjo pareiga pašalinti šį pažeidimą. Trunkamos veikos padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatyme numatytą uždraustą veiką. Tai, kad V. C. inkriminuojamas ne ištisas, bet atskiri vengimo grąžinti savavališkai užimtą žemę laikotarpiai, pagal formuojamą teismų praktiką nereiškia, kad toks vengimas kaskart nutrūksta, todėl kiekvienas laikotarpis turi būti kvalifikuojamas kaip atskira trunkama įstatymo uždrausta pavojinga veika.
9.6. Iš 2017 m. lapkričio 29 d. Vilniaus miesto skyriaus specialistų atliko žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir pridėtos prie šio patikrinimo akto matavimo schemos M1:400 matyti, kad žemės sklypo pietinėje pusėje užimtos valstybinės žemės plotas yra 305 kv. m. Iš 2017 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto skyrius rašo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl galimo administracinio nusižengimo“ matyti, kad V. C. buvo informuota apie 2017 m. lapkričio 29 d. atliktos Žemės sklypo žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu nustatytas aplinkybes. Iš Vilniaus miesto skyrius 2017 m. gruodžio 28 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo“ matyti, kad V. C. buvo pasiūlyta per 5 mėnesius nuo įspėjimo rašto gavimo dienos, bet ne vėliau nei iki 2018 m. birželio 11 d. pašalinti (nugriauti) valstybinėje žemėje esančią tvorą. Iš 2018 m. birželio 11 d. Vilniaus miesto skyriaus specialistų pakartotinio žemės sklypo patikrinimo metu surašyto žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2017 m. lapkričio 29 d. žemės sklypo žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu nustatyti pažeidimai nėra pašalinti. Iš Vilniaus miesto skyrius 2018 m. rugpjūčio 2 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ matyti, kad V. C. informuota apie 2018 m. birželio 11 d. atliktos Žemės sklypo žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu nustatytas aplinkybes bei pakviesta administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Būtent todėl 2018 m. rugsėjo 18 d. V. C. buvo surašytas skundžiamas nutarimas ir Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ji buvo informuota apie Vilniaus miesto skyriaus atliktus veiksmus – surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimtą nutarimą – papildomai pasiūlius jai per 1 mėnesį, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. spalio 29 d. pašalinti valstybinėje žemėje nustatytus pažeidimus.
9.7. Šie įrodymai bei jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina V. C. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, padarymo, o būtent patvirtina, kad V. C., veikdama tiesiogine tyčia, tai yra suvokdama pavojingą veikos pobūdį ir norėdama taip veikti, savavališkai užėmė valstybinę žemę, ignoruodama institucijos raginimus šią žemę grąžinti.
9.8. Apylinkės teismo posėdyje apklausta V. C. neneigė, jog jai yra žinoma, kad jos valdomas 305 kv. m. ploto sklypas yra valstybinė žemė, kurios nebuvo galima privatizuoti, nes ten yra istoriniai tvenkiniai, taip pat parodė, kad sklypą juosiančią tvorą prižiūrėjo iš abiejų pusių ir ją restauravo, prie tvoros sodino gėles, sklype pjovė žolę.
10. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu bei pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams, apeliantė, gi, vadovaudamasis tik subjektyviu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties vertinimu bei deklaratyviais teiginiais, nepateikė aukštesnės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti arba pakeisti skundžiamą nutartį.
11. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, ir V. C. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.