- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-03
- Bylos Nr.
- eI2-4573-816/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02622-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jovita Einikienė (pirm.), Ernestas Spruogis, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- V. G.
- Atsakovas
- Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba
- Advokatai
- Raimondas Lignugaris
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovei Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. G. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2020 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. KT-90. Taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, jog pareiškėjas dirba privačiu teismo ekspertu. Į Teismo ekspertų sąrašą įrašytas 2012 m. spalio 19 d. Civilinėje byloje Nr. e2-418-1021/2020 pateikė dvi konsultacines išvadas. Abi konsultacines išvadas parengė ir pateikė į bylą proceso šalių prašymu, sutartiniu pagrindu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teismo ekspertizės įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nesutinka su skundžiamu nutarimu skirtu įspėjimą už nešališkumo principo pažeidimą. Teigia, kad skundžiamas sprendimas yra nesuprantamas, nelogiškas, prieštarauja Įstatymui.
Cituodamas Teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 2 dalį nurodo, kad pareiškėjas turi teisę pagal teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno pavedimą, atlikti ekspertinį tyrimą, kuris fiksuojamas teismo ekspertizės akte, taip pat turi teisę, pagal proceso šalies prašymą, sutartiniais pagrindais privačiai konsultuoti proceso šalį. Šiuo pagrindu atliktų tyrimų (ekspertinių, statybinių ar kitų tyrimų) rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente, neturi teismo ekspertizės akto statuso.
Teigia, kad pagal teismo pavedimą atliekamas ekspertinis tyrimas vadovaujantis ne tik Teismo ekspertizės įstatymu, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu ir dokumentas įvardijamas kaip (teismo) ekspertizės aktas. Pagal prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno pavedimą ekspertinis tyrimas atliekamas taip pat vadovaujantis ne tik Teismo ekspertizės įstatymo, bet ir Baudžiamojo proceso kodeksu, o dokumentas įvardijamas taip pat kaip ekspertizės aktas (bet jau teismo).
Taip pat, Teismo ekspertizės įstatymo leidėjas nustatė imperatyvią normą (Teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 1 dalis), kad privačių teismo ekspertų, atliekančių teismo ekspertizę teismo ar teisėjo pavedimu, veiklą reglamentuoja proceso įstatymai ir šio Teismo ekspertizės įstatymo nuostatos, nustatančios teismo ekspertų veiklą, o privačiai konsultuojant proceso šalį (Teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis) tokios nuostatos nėra. Atsakovė nepagrįstai plečiamai aiškina Teismo ekspertizės įstatymo normas.
Teigia, kad atlikdamas ekspertinį ar kitokį tyrimą pagal užsakymą proceso šalies, privatus teismo ekspertas savo vardu rašo ne ekspertizės aktą, o konsultacinę (specialisto) išvadą ir (arba) sudaro jo atliktus tyrimus fiksuojantį dokumentą. Įstatyme nenumatyta, kad teismo ekspertas teikdamas konsultacijas ar atlikdamas ekspertinį tyrimą pagal privatų užsakymą ar proceso šaliai, taip pat yra dalyvaujantis byloje asmuo, ar kad teismo ekspertui, šiuo atveju, yra privalomi proceso įstatymai. Nurodytą aplinkybę patvirtina ir tai, kad Civilinio proceso kodekse nėra specialisto sąvokos.
Nurodo, kad sudarius privatų susitarimą visada yra šališkumo požymiai, nes jau vien tik tyrimo ir konsultacijos atlygintinumas yra pakankamas pagrindas išvada ar tyrimu abejoti, visuomet laikyti jį šališku. Tam, kad išvengti pagrįstų ar nepagrįstų kaltinimų šališkumu, Teismo ekspertizės įstatymo leidėjas konkrečiu atveju nustatė tik vieną imperatyvų reikalavimą (Teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 3 dalis) – privatus teismo ekspertas, sutartiniais pagrindais konsultavęs proceso šalis, negali toje pačioje byloje atlikti teismo ekspertizės.
Nurodo, kad Teismo ekspertizės įstatymas neapriboja proceso šalių (pagal kurių užsakymą ar pavedimą sutartiniais pagrindais gali būti atliekamas tyrimas ar teikiamos konsultacijos) rato, todėl atsakovės išvada, kad pareiškėjas, atlikdamas tyrimą pagal abiejų proceso šalių užsakymus ir pateikdamas konsultacines išvadas pažeidė Teismo ekspertizės įstatymo ir jį įgyvendinančio Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso normas bei nuostatas nepagrįsta. Įstatyminio pagrindo nusišalinti, atsisakyti teikti konsultacijas abiem proceso šalims nebuvo. Nušalinimo institutas taikomas tik tada, kai teisme nagrinėjamoje byloje privataus teismo eksperto procesinis statusas yra teismo ekspertas.
Pažymi, kad pareiškėjo sudarytos sutartys su proceso šalimis nepažeidžia imperatyvių įstatymų normų ar sąlygų. Vien dėl to, kad su išvada, siekdama savų tikslų, nesutinka viena iš proceso šalių, tai nereiškia, kad sudarytos sutartys pažeidžia teisės principus ar gerą moralę.
Atsiliepimas
Atsakovė Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog skundžiamas sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl jo panaikinti pagrindo nėra.
Pažymi, kad skundžiamame sprendime išsamiai išnagrinėjo 2020 m. balandžio 24 d. skundo dalį, kuri buvo priimta nagrinėti Tarybos kompetencijos ribose, nurodytas aplinkybes bei nurodė argumentus, kuriais remiantis pripažino Teismo ekspertų profesinės etikos kodekse, patvirtintame Tarybos 2014 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. B-16 (toliau – Etikos kodeksas), įtvirtinto nešališkumo principo (8.3 papunktis) pažeidimą. Tarybos sprendimas yra pagrįstas Teismo ekspertizės įstatymo bei Etikos kodekso nuostatomis, aktualia teismų praktika, 2020 m. balandžio 24 d. skunde nurodytų duomenų bei Tarybos nustatytų aplinkybių teisiniu vertinimu. Skundžiamas sprendimas surašytas laikantis Tarybos darbo reglamento 25 p. įtvirtintų reikalavimų.
Nurodo, kad viena iš teismo ekspertų pareigų – nešališkumo principo reikalavimas, įpareigojantis teismo ekspertą vengti interesų konflikto, nusišalinti nuo ekspertinio tyrimo atlikimo, kai yra teisės aktuose nustatyti nušalinimo pagrindai, taip pat kitais atvejais, kai yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo (Etikos kodekso 8.3 papunktis). Taryba skundžiamame sprendime pažymėjo, kad pareiškėjas jam suteiktų kvalifikacijų pagrindu yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, todėl minėti nešališkumo principo reikalavimai jam yra taikytini.
Pažymi, kad skundžiamame sprendime buvo atsižvelgta į tai, jog pareiškėjas, Teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies pagrindu suteikęs teismo eksperto paslaugas vienai iš Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-418-1021/2020 proceso šalių (ieškovui L. R.), taip pat sutiko atlikti ekspertinį tyrimą ir pagal priešingus interesus toje pačioje byloje turinčios proceso šalies (atsakovės D. E.) prašymą bei pateikė jai 2020 m. balandžio 3 d. konsultacinę išvadą. Akcentuoja, jog situacija, kai tas pats teismo ekspertas privačiai konsultuoja vienoje civilinėje byloje dalyvaujančias ir priešingus interesus turinčias proceso šalis, kelia nepasitikėjimą teismo ekspertu bei prilygsta interesų konfliktui. Priešingai nei skunde teigia pareiškėjas, aplinkybė, jog teismo ekspertas jau buvo atlikęs ekspertinį tyrimą bei pateikęs 2019 m. gegužės 30 d. konsultacinę išvadą pagal su ieškovu sudarytą 2019 m. gegužės 15 d. sutartį, vadovaujantis Etikos kodekso 8.3. papunkčiu, buvo pagrindu atsisakyti atlikti ekspertinį tyrimą pagal atsakovės atstovės 2020 m. kovo 3 d. prašymą. Kaip matyti iš skunde pateiktų argumentų, pareiškėjas pripažįsta, jog suteikė konsultacijas abiem skirtingus interesus byloje turinčioms proceso šalims, tačiau nesuvokia profesinės etikos taisyklėse nustatyto nešališkumo reikalavimo esmės. Pareiškėjas, būdamas teismo ekspertu, turėjo numatyti, jog aptarta situacija gali sukelti abejones tiek jo nešališkumu, tiek pateikiamomis ekspertinio tyrimo išvadomis, ką šiuo atveju išreiškė ieškovas (civilinė byla), pateikęs skundą Tarybai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas visgi sutiko atlikti tyrimą pagal atsakovės D. E. (civilinė byla) prašymą bei pateikė 2020 m. balandžio 3 d. konsultacinę išvadą, Taryba padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Etikos kodekse įtvirtintą nešališkumo principą (8.3. papunktis). Vien tai, jog pareiškėjas nesutinka su skundžiamame sprendime konstatuotu Etikos kodekso pažeidimu bei skirta poveikio priemone, nėra pagrindas teigti, jog Taryba siekia riboti Civilinio proceso kodekse įtvirtintą sutarties laisvės principą ar privačių teismo ekspertų veiklą. Pažymi, kad Taryba 2019 m. gruodžio 30 d. sprendime Nr. KT-79 jau buvo atkreipusi šio teismo eksperto dėmesį dėl nešališkumo principo laikymosi konsultuojant proceso šalis privačiais pagrindais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas, jo atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos sprendimo, kuriuo pareiškėjas pripažintas pažeidęs Etikos kodekse įtvirtintą nešališkumo principą (8.3 papunkčiu), už tai jam pareikštas įspėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovė 2020 m. balandžio 24 d. gavo L. R. skundą dėl teismo eksperto V. G. veiksmų. Skunde nurodė, jog į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų civilinę bylą Nr. e2-418-1021/2020, proceso Nr. 2-53-3-00292-2018-7, 2020 m. balandžio 16 d. buvo pateikta teismo eksperto 2020 m. balandžio 3 d. konsultacinė išvada. Konsultacinė išvada buvo pateikta atsakovės D. E. atstovės, advokato padėjėjos Ž. Ž. 2020 m. kovo 3 d. prašymu. Dėl analogiškos išvados toje pačioje byloje 2019 m. gegužės 15 d. teismo ekspertas sudarė sutartį – tik šiuo atveju su tos pačios bylos priešinga puse – ieškovu byloje, L. R..
Nustačius, jog Taryboje jau yra išnagrinėtas 2019 m. rugpjūčio 20 d. L. R. skundas dėl teismo eksperto V. G. veiksmų atitikties Etikos kodekso nuostatoms pateikiant 2019 m. gegužės 30 d. konsultacinę išvadą ir priimtas 2019 m. gruodžio 30 d. tarybos sprendimas Nr. KT-79, taip pat atsižvelgus į tai, kad minėta konsultacinė išvada surašyta 2019 m. gegužės 30 d., o pastarasis skundas tarybai surašytas 2020 m. balandžio 24 d., t. y. praleidus Tarybos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1R-54, 9.2. papunktyje nustatytą 6 mėnesių terminą, skundo dalį dėl pareiškėjo 5–9 p. nurodytų aplinkybių taryba atsisakė priimti nagrinėti. Nenustačius skundo atsisakymo priimti pagrindų skundo dalyje dėl teismo eksperto V. G. 2020 m. balandžio 3 d. konsultacinės išvados, kuri buvo surašyta ir pateikta į civilinę bylą e2-418-1021/2020 pagal priešingos šalies – atsakovės D. E. atstovės Ž. Ž. 2020 m. kovo 3 d. prašymą, vadovaujantis Tarybos darbo reglamento 9.1. papunktyje, ši skundo dalis buvo priimta nagrinėti tarybos kompetencijos ribose. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas tarybos 2020 m. gegužės 20 d. raštu Nr. KT-S-43(20).
Pareiškėjas 2020 m. birželio 5 d. rašte Nr. 20s-16 „Dėl paaiškinimo pateikimo“ nurodė, jog konsultacinė išvada yra duota Teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, duota sutartiniais pagrindais. Anot teismo eksperto, ar pateikė proceso šalis sąskaitą bei mokėjimo dokumentą į civilinę bylą, ar pateiks juos apskritai, tai yra proceso šalies teisė (ne pareiga), todėl nieko paaiškinti šiuo skundo klausimu teismo ekspertas negali. Kaip nurodė teismo ekspertas, jis nėra šios civilinės bylos dalyvis, teismo posėdyje nedalyvavo, todėl kas ir ką teismo posėdyje sakė ar prašė, jis nežino, paaiškinti galimybių neturi. Kaip teismo ekspertas supranta iš skundo turinio, jo duota 2020 m. balandžio 3 d. konsultacinė išvada yra pateikta civilinę bylą nagrinėjančiam teismui, kuris ją ir vertins, kartu su visais kitais įrodymais. Teismo ekspertas pažymi, jog nei iš išdėstyto šioje skundo dalyje, nei iš Tarybos rašto „Dėl paaiškinimų pateikimo“ niekaip nesuvokia, dėl ko turi duoti paaiškinimus, ką konkrečiai turi paaiškinti.
Žemesnės instancijos teismas
Taryba, susipažinusi su skundu ir pateikta medžiaga bei išklausiusi teismo posėdžių garso įrašus, nustatė, jog Marijampolės apylinkės teisme Vilkaviškio rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-418-1021/2020 pagal pareiškėjo (ieškovo) ieškinį ir D. E. (atsakovės) priešieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismo ekspertas Teismo ekspertizės Teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis pagrindu, pagal 2019 m. gegužės 15 d. su pareiškėju sudarytą sutartį, atliko ekspertinį tyrimą ir pateikė pareiškėjui 2019 m. gegužės 30 d. konsultacinę išvadą. Tuo pačiu Teismo ekspertizės Teismo ekspertizės įstatymo pagrindu, pagal atsakovės D. E. atstovės 2020 m. kovo 3 d. prašymą, teismo ekspertas taip pat atliko ekspertinį tyrimą ir atsakovei pateikė 2020 m. balandžio 3 d. konsultacinę išvadą. Minėtus ekspertinių tyrimų atlikimo pagrindus teismo ekspertas nurodė įvardintose konsultacinėse išvadose.
Tarnyba skundžiamame nutarime konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 8.3 papunktį (nešališkumo principą), nes pareiškėjas, Teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies pagrindu suteikė teismo eksperto paslaugas vienai iš Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-418-1021/2020 proceso šalių (ieškovui L. R.), taip pat sutiko atlikti ekspertinį tyrimą ir pagal priešingus interesus toje pačioje byloje turinčios proceso šalies (atsakovės D. E.) prašymą bei pateikė jai 2020 m. balandžio 3 d. konsultacinę išvadą, už šį pažeidimą pareiškėjui pareikštas įspėjimas.
Teismo ekspertizės įstatymas (2019 m. kovo 21 d. akto redakcija, galiojusi sprendimo priėmimo metu) nustato teismo ekspertizės įstaigų ir teismo ekspertų statusą, teismo ekspertų veiklos principus, atsakomybę už Lietuvos Respublikos teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimus, kvalifikacinius reikalavimus teismo ekspertams, teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo tvarką, specialių žinių panaudojimo atliekant teismo ekspertizes sąlygas bei tvarką ir reikalavimus teismo ekspertizės aktui (1 straipsnis). Ekspertinis tyrimas – pagal teismo ar teisėjo nutartį, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno užduotį arba fizinio ar juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinių prašymą atliekamas tyrimas, kuriam reikia specialių žinių ir kurio eiga, analitiniai rezultatai ir su jais tiesiogiai susietas aiškinimas fiksuojami ekspertizės akte ar specialisto išvadoje. Specialios žinios – išsilavinimo ir specialaus pasirengimo arba profesinės veiklos dėka įgytos išsamios mokslo, technikos, meno ar bet kokios kitos žmonių veiklos srities žinios, reikalingos ekspertizei atlikti (3 straipsnio 1–2 dalys). Teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutartiniais pagrindais proceso šalis gali kviestis privatų teismo ekspertą konsultantu. Šiuo pagrindu atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente, neturi teismo ekspertizės akto statuso.
Etikos kodekso 8.3. papunktyje nustatyta, kad nešališkumo principas reiškia, jog teismo ekspertas privalo vengti interesų konflikto, nusišalinti nuo ekspertinio tyrimo atlikimo, kai yra teisės aktuose nustatyti nušalinimo pagrindai, taip pat kitais atvejais, kai yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo.
Teismo ekspertizės įstatymo 4¹ straipsnis reguliuoja teismo ekspertų veiklos principus, atsakomybę už Etikos kodekso pažeidimus ir skundų nagrinėjimą, o šio straipsnio 4 dalis nustato, kokius sprendimus Taryba turi teisę priimti, nustačiusi Etikos kodekso pažeidimą, t. y. pareikšti įspėjimą, viešą įspėjimą arba siūlyti teisingumo ministrui išbraukti teismo ekspertą iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo. Teismo ekspertizės Teismo ekspertizės įstatymo 4¹ straipsnio 4 dalyje nekalbama apie drausminių nuobaudų taikymą teismo ekspertams, pažeidusiems profesinę etiką. Iš Teismo ekspertizės įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 7, 9, 11, 12, 16, 20, 23 straipsnių pakeitimo ir Teismo ekspertizės įstatymo papildymo 4¹, 24¹ straipsniais ir priedu, Teismo ekspertizės įstatymo projekto aiškinamojo rašto matyti, jog įstatymų leidėjas, Teismo ekspertizės įstatyme įtvirtindamas 4¹ straipsnį, siekė nustatyti ne drausminių nuobaudų, bet poveikio priemonių teismo ekspertams skyrimo galimybę. Aiškinamajame rašte nurodyta, jog Teismo ekspertizės įstatymo projektu siūloma įtvirtinti tokį ekspertų veiklos kontrolės modelį: suteikti Tarybai įgaliojimus nagrinėti skundus dėl Etikos kodekso pažeidimų, priimti sprendimus taikyti tam tikras poveikio priemones – pareikšti įspėjimą, pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį vienus metus skelbiama sąraše, siūlyti teisingumo ministrui išbraukti teismo ekspertą iš sąrašo. Sprendimai, kuriuos teismo eksperto atžvilgiu gali priimti Taryba, yra skirti koreguoti su profesine etika prasilenkiantį teismo eksperto elgesį, todėl poveikio priemonės teismo ekspertams yra prevencinio.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad privatūs teismo ekspertai yra asmenys, turintys teismo eksperto kvalifikaciją, įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (Teismo ekspertizės įstatymo 17 straipsnio 1 dalis). Teismo eksperto kvalifikacija suteikiama vadovaujantis Teismo ekspertizės įstatymo 6 straipsniu, o į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą įrašomi teismo eksperto kvalifikaciją turintys ir Teismo ekspertizės įstatymo 10 straipsnio nustatyta tvarka prisiekę asmenys (Įstatymo 8 straipsnio 1 dalis).
Teismo ekspertizės įstatyme nėra nurodyta konkreti privačių teismo ekspertų suteiktų konsultacijų proceso šaliai įforminimo tvarka ir surašyto dokumento forma, tačiau iš Teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies turinio yra akivaizdu, jog privatus teismo ekspertas, suteikęs suinteresuotam bylos baigtimi proceso dalyviui konsultaciją šio dalyvio iniciatyva, surašo rašytinį dokumentą, kuriame išdėsto savo, kaip asmens, turinčio specialiųjų žinių, išvadą, kurią pagrindžia atliktų ekspertinių tyrimų rezultatais. Teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad ekspertinis tyrimas yra tyrimas, atliekamas ne tik pagal teismo ar teisėjo nutartį, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno užduotį, bet ir pagal fizinio ar juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinių prašymą, tai yra tyrimas, kuriam reikia specialiųjų žinių ir kurio eiga, analitiniai rezultatai ir su jais tiesiogiai susietas aiškinimas fiksuojami ekspertizės akte ar specialisto išvadoje.
Specialios žinios – išsilavinimo ir specialaus pasirengimo arba profesinės veiklos dėka įgytos išsamios mokslo, technikos, meno ar bet kokios kitos žmonių veiklos srities žinios, reikalingos ekspertizei atlikti.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo surašytos konsultacinės išvados buvo teikiamos teismui kaip įrodymas, o įrodymai civiliniame procese yra faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalis). Civilinėje byloje Nr. e2-418-1021/2020 tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (ekspertas konsultacines išvadas parengė priešingus interesus civilinėje byloje turinčioms šalims, konsultacinėse išvadose ekspertas tyrė nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo ir ūkinio pastato) atidalijimo planus). Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo dokumentuose (konsultacinėse išvadose) nurodomi duomenys turėjo būti pagrįsti specialiosiomis žiniomis ir turima pareiškėjo, kaip teismo eksperto kvalifikacija, dėl kurios turėjimo jis yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą ir gali teikti Teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytas konsultacijas civilinės bylos proceso šalims. Šiuo atveju aplinkybės, susijusios su pareiškėjo turimų specialiųjų žinių panaudojimu skirtingus interesus turinčioms proceso šalims civilinėje byloje, yra sietinos su Etikos kodekso 8.3 papunkčio nuostatų pažeidimu. Taip pat pripažintini pagrįstais Tarnybos argumentai, jog pareiškėjas, rengdamas konsultacines išvadas civilinėje byloje skirtingus interesus turinčioms proceso šalims, privalėjo vadovautis Etikos kodekso nuostatomis, nes Teismo ekspertizės įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad visa teismo ekspertų veikla turi būti grindžiama nepriklausomumo, profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, sąžiningumo, nešališkumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms konfidencialumo, teisingumo ir tyrimo išsamumo principais, o šių principų turinys yra apibrėžiamas Etikos kodekse.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra nurodyta, jog vertinant teismo ekspertų veiklą, kai jie neatlieka teismo pavestos ekspertizės, taip pat yra taikomos Etikos kodekso nuostatos (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-133-629/2020).
Pažymėtina, kad Etikos kodekso 9.2 punkte nustatyta, kad teismo ekspertas privalo elgtis taip, kad teismai, teisėsaugos institucijos ir visuomenė pasitikėtų teismo ekspertais ir jų teikiamomis ekspertinių tyrimų išvadomis.
Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines aplinkybes, kad pareiškėjas pateikė konsultacines išvadas dviem skirtingus interesus turinčioms civiliniame ginče proceso šalims, ginčijamo sprendimo motyvus, pareiškėjo byloje išsakytus argumentus dėl skundžiamo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, atsakovo atsikirtimus, daro išvadą, jog pareiškėjas pažeidė Etikos kodekse nustatyto nešališkumo principo reikalavimus ir dėl to jam pagrįstai ginčijamu sprendimu buvo paskirtas įspėjimas.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2020 m. birželio 30 d. posėdžio protokolas Nr. KTP-64 surašytas nesilaikant Tarnybos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1R-54.
Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamentas (toliau – darbo reglamentas) nustato skundų (pranešimų) dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų pateikimo Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai, jų priėmimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo, taip pat tarybos darbo organizavimo tvarką. Darbo reglamento 18 punkte nustatyta, kad Taryba skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, naudodama elektroninio ryšio priemones, pagal jai pateiktus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus. Tarybos pirmininko pavedimu tarybos sekretorius sprendimo projektą ir kitą su juo susijusią medžiagą pateikia tarybos nariams derinti elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki posėdžio. Tarybos nariai pastabas ir pasiūlymus dėl sprendimo projekto elektroninio ryšio priemonėmis pateikia ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo projekto gavimo dienos. Pagal tarybos narių pastabas ir pasiūlymus patikslintas sprendimo projektas pateikiamas tarybos nariams elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienos iki posėdžio. Tarybos pirmininko nurodytu rašytinio posėdžio laiku tarybos nariai elektroninio ryšio priemonėmis pateikia savo pritarimą arba atskirąją nuomonę dėl sprendimo projekto. Darbo reglamento 23 punkte nustatyta, kad jeigu tarybos posėdžių eiga fiksuojama protokolu, jame įrašomi šie duomenys: posėdžio vieta ir data, pradžia ir pabaiga; tarybos pavadinimas ir sudėtis; posėdyje dalyvaujančių asmenų ir jų atstovų vardai ir pavardės; skundo dalykas ir reikalavimas; asmenų, dalyvaujančių nagrinėjant skundą (prašymą), paaiškinimai, prašymai; tarybos nario reikalavimu – asmeninė jo nuomonė svarstomu klausimu; balsavimo rezultatai.
Iš teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2020 m. birželio 30 d. posėdžio protokolas Nr. KTP-64 atitinka Darbo reglamente nustatytą tvarką. Pareiškėjo atstovo posėdžio metu išsakytos abejonės dėl balsavime dalyvavusių Tarybos narių balsavimo kvorumo nėra paremtos jokiais objektyviais duomenimis.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos Teismo ekspertizės įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. G. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.